Meilė ne tik keičia pasaulį į gerąją pusę, bet ir apsaugo nuo ligų! Meilę patyrę žmonės turi geresnį imunitetą, sveikesnę širdį ir ilgiau gyvena. Mylinčio žmogaus prisilietimas gali būti gydantis. Verta pasirūpinti sėkmingais, darniais santykiais su žmonėmis.

Kieno nors kito artumas ir geri santykiai su kitais žmonėmis (tėvais, vaikais, partneriu, draugais) daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Gydytojai taip tiki. Kiekviename iš mūsų yra nenugalimas noras susisiekti ir patirti kažkieno rūpestį, švelnumą ar artumą. Nepatenkintas jais sukelia nusivylimą ir netgi gali sumažinti psichofizinį pasipriešinimą.

„Sudaužyta širdis“ yra ne kas kita, kaip emocinės tuštumos ir meilės alkio kančia. Alkis, kurį taip lengva numalšinti. Ne tik per romantiškus santykius, bet ir atsiveriant kitiems žmonėms bei užmezgant su jais artimus, gilius santykius.

Meilė – sveika širdis

Amerikiečių gydytojas kardiologas Deanas Ornishas daugelį metų atliko gyvenimo būdo ir širdies ligų santykio tyrimus. Jais remdamasis jis padarė išvadą, kad ne tik tinkama mityba ir mankšta lemia mūsų kraujagyslių sistemos būklę. Ne mažiau svarbus patogenas yra izoliacijos jausmas. Susvetimėjimas didina liūdesį ir veda į ligas. Savo ruožtu gyvenimo būdo pakeitimas užmezgant šiltus santykius su kitais gali turėti gydomosios galios. Ornish visapusiška gydymo programa žmonėms, sergantiems širdies ligomis (vaistai ir dieta, terapija, paramos grupės, pacientų pokalbiai ir kt.) davė nuostabių rezultatų.

Jis parodė ryšį tarp emocinės pacientų būklės ir vainikinių arterijų ligos regresijos. Žmogus, kuris patiria rūpestį ir supratimą ir kuris vienas sugeba užjausti (užuojautą), yra tiesiog sveikesnis!

Pasak ekspertoJacekas Santorskis, psichologas

Psichologai jau seniai susiduria su meile ir bando ją apibūdinti. Bene geriausiai tai padarė Erichas Frommas savo knygoje „Apie meilės meną“. Savo ruožtu gydytojai, tyrinėjantys fiziologinius meilės aspektus, nustatė, kad meilė yra geriausias vaistas nuo daugelio ligų. Žmogus, kuris jaučiasi mylimas ir gali kitiems padovanoti meilę, yra daug atsparesnis infekcijoms, neigiamam streso poveikiui ir net civilizacijos ligoms. Meilė tik tarnauja mūsų išlikimui! Prisilietimo vaidmens gydymo procese tyrimai paskatino sukilimąnauja medicinos šaka – psichoimunologija. Šiandien gydytojai, stebėdami žmogaus smegenis, net gali atskirti įsimylėjimo chemiją, panašią į būseną išgėrus amfetaminų, ir meilės chemiją, kai smegenyse yra endorfinų.

Meilė – šilta vaikystė

Kiti amerikiečių tyrimai atskleidė, kad šiltas ir artimas jausmas su tėvais ankstyvoje vaikystėje turi lemiamos įtakos sveikatai suaugus. XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje daugiau nei 100 jaunų vyrų iš Harvardo universiteto užpildė klausimynus, kad parodytų savo santykius su tėvais (labai artimi, draugiški, tolerantiški, šaunūs).

Po 35 metų tie patys vyrai buvo išbandyti. 91 proc tyrimo dalyvių, anketoje prisipažinusių, kad jų kontaktas su mama buvo š altas, buvo diagnozuota sunki liga (pvz., koronarinė širdies liga, vėžys ar alkoholizmas). Visi, kurie anksčiau manė, kad jų santykiai su abiem tėvais nebuvo šilti, patyrė rimtų sveikatos sutrikimų.

Šie tyrimai rodo, kad meilės apsupti vaikai gauna didesnę imuninę apsaugą kaip pagrindą. Ar tai reiškia, kad šeimos namuose šilumos stokojantis žmogus yra pasmerktas pirmalaikei mirčiai? Nebūtinai. Mes negalime pakeisti praeities, bet galime bet kada pakeisti savo dabartinį gyvenimą į gerąją pusę.

Psichologai mano, kad intymūs, meilės santykiai suaugus gali panaikinti daugelį žalingų bešilusios vaikystės padarinių. Mums tereikia sugriauti sieną, skiriančią mus nuo kitų žmonių.

Nežinomybė ir baimė mus izoliuoja ir atskiria nuo kitų. Kita vertus, šios baimės įveikimas suteikia galimybę patirti patį fantastiškiausią jausmą, kokį tik žmogus gali įsivaizduoti – bendruomeniškumo, saugumo ir abipusės paramos jausmą.

Meilė – geri ir blogi žodžiai

Ne visada lengva, nes artumo troškimą dažnai lydi baimė susižeisti (ypač jei kas nors tai jau yra patyręs). Tačiau rizikuoti verta. Galų gale, ką mes turime prarasti? Tik noras atsiverti suteikia galimybę užmegzti tikrą intymumą. Tačiau tam būtinas bendravimas.

Žodis turi didelę galią. Tai gali paguosti, pradžiuginti – gali ir pakenkti. Deja, didžiausia tarpasmeninių santykių problema – nemokėjimas bendrauti. Ką sakome ir kaip sakome – ar išvis kalbame vienas su kitu! – nusprendžia, ar suartėjame su kitu žmogumi, ar, priešingai, tolstame nuo jo. Mes dažnai nesąmoningai statome barikadas tarpusavyje, teisiame ir kritikuojame vieni kitus.

Štai kodėl svarbu, kokius žodžius naudojame. Jei pokalbyjereiškiame teisiančias ir vertinančias mintis – užsidarome savyje. Jei vartojame žodžius savo jausmams apibūdinti – mes atsiveriame. Štai paprastas pavyzdys: vietoj žodžių „manau, kad klysti“ galite pasakyti „Jaučiuosi įskaudintas dėl to, ką tu sakai, atsiprašau“. Pirmuoju atveju mes izoliuojamės, o antruoju suartėjame su savo partneriu ir skatiname tolimesnį pokalbį.

Gydomasis prisilietimas

Kuriant artumą prisilietimas yra toks pat svarbus kaip ir žodžiai. Tai, kad tiesiog prisilietimas gali turėti gydomosios galios, įrodo vienos Amerikos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuje atlikti tyrimai. Nustatyta, kad širdies aritmija sergantys pacientai greičiau pasveiko, kai slaugytoja ar gydytojas juos palietė, kad patikrintų pulsą. Nepaliestiems žmonėms širdies plakimo sutrikimai trukdavo ilgiau, žmogaus prisilietimui jautrūs ir gyvūnai. Tai atsitiktinai pastebėta eksperimento su triušiais metu. Mokslininkai ištyrė dietos poveikį aterosklerozei. Jie maitino grupę triušių maistu, kuriame gausu cholesterolio. Nepaisant tos pačios dietos, kai kurie triušiai buvo sveikesni už kitus. Paaiškėjo, kad aterosklerozės išvengė tie, kurie buvo pasiekiami juos maitinančiam laborantui. Moteris juos glostė ir kalbėjosi. Į aukštesnius narvus patalpinti gyvūnai nepatyrė švelnumo ir… susirgo. Nesunku pastebėti ir atvirkščiai: gyvūnus laikantys žmonės yra sveikesni ir linksmesni. Galbūt todėl, kad kontaktuodami su gyvūnu susiduriame su besąlygiška, be kritikos meile, tokios, kokios norime santykiuose su žmonėmis. Esmė ta, kad visapusiškiausiai tai patiriame tada, kai patys galime tuo pasidalinti!Paradoksalu, bet padėdami kitiems, padedame ir sau. Savanaudiškas rūpestis kažkuo išvaduoja iš izoliacijos ir vienatvės. Dabar tikrai žinoma, kad nuolat savanoriaujantys žmonės rečiau serga ir gyvena ilgiau nei žmonės, kurie to niekada nedarė. Užuojauta ir altruizmas stiprina imuninę sistemą. Meilė gali gydyti ne tik tuos, kurie jaučiasi mylimi, bet ir tiems, kurie myli! Čia slypi jos stiprybė ir didžiausia paslaptis.

Vienišas, bet ne vienišas

Meilė turi daug veidų ir pasireiškia įvairiomis formomis – sąlytyje su kitu žmogumi, su mylimu gyvūnu, su dvasine jėga (kad ir kaip ją pavadintume). Tai patiria žmonės, susiję su kažkuo, bet ir gyvenantys vieni. Nes vienatvė nebūtinai turi reikšti vienatvę. Galite jaustis vieniši gyvendami po vienu stogu su kuo nors arba galite būti perpildyti meile vienuolynėje nuošalyje. Mes tai jaučiame, apkabindami mylimą žmogų, bet ir vidujepokalbis su draugu ar praeivio šypsena gatvėje. Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien rūpinasi vieni kitais. Mažais gestais, kasdieniuose ritualuose, švelniu žvilgsniu, liečiant ranką. Šis gebėjimas ir pasirengimas mylėti yra būdingi žmogaus prigimčiai. Laimei! Nes šiluma ir bendrumo jausmas yra geriausia, ką galime pasiūlyti vieni kitiems. Ne tik Kalėdoms …

Kaip suardyti izoliaciją

  • Pagalvokite apie pažįstamus žmones. Kiek galite tikėtis? Puoselėkite draugystę, palaikykite ryšius.
  • Neužsidaryk namuose. Ieškokite galimybių išeiti į lauką, dalyvauti įdomiuose susitikimuose ir renginiuose.
  • Reaguokite į kitų poreikius. Atminkite, kad draugystė yra ne tik imimas, bet ir davimas.
Svarbu

"Kai emocinė-dvasinė širdis pradeda atsiverti, fizinė širdis seka jos pėdomis." Deanas Ornishas, ​​„Meilė ir išgyvenimas“

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija