Egoista: kas jis? Tikrai ne žmogus, kuris sugalvos nueiti pas draugą, kuris turi problemų, užuot pažiūrėjęs mėgstamo serialo epizodą. Egoistai taip pat nesugalvos, kaip paaukoti kokią nors sumą gerai labdarai. Egoistui svarbiausia yra tik vienas žmogus pasaulyje – jis pats. Sužinokite, kas yra egoistas, kaip galite jį pažinti ir sužinokite, kaip egoistas veikia darbe ir ar įmanoma sukurti laimingus santykius su tokio pobūdžio žmogumi.

Turinys:

  1. Egoista: kas jis?
  2. Egoistas: iš kur atsiranda savanaudiškumas?
  3. Egoistas darbe
  4. Egoista santykiuose

Egoista– šis terminas kilęs iš vieno iš išskirtinių žmogaus charakterio bruožų – čia kalbame apie egoizmą. Šis žodis yra kilęs iš lotyniško žodžio „ego“, kuris reiškia „aš“. Teoriškai gali atrodyti, kad visi žino, kas yra egoistas, bet ar tikrai taip?

Pavyzdžiui, čia galima paminėti egocentriškumą – šis terminas dažnai vartojamas kaip egoizmas, tačiau iš tikrųjų jis reiškia ką kita. Taigi, kuo iš tikrųjų būdingi egoistai?

Egoista: kas jis?

Galima sakyti, kad egoisto gyvenime dominuoja vienas žodis: aš. Kai žmogaus egzistencija yra prisotinta savanaudiškumo, tada kitų žmonių gerovė ir poreikiai neturi jokios prasmės. Egoistui rūpi tik jis pats – jam svarbiausia nauda, ​​svajonių ir troškimų išsipildymas, o tuo pačiu jis nekreipia dėmesio, ar jam įgyvendinus savo tikslus nekenčia kiti žmonės.

Esant situacijai, kai egoistas susiduria su pasirinkimu – gauti norimą daiktą, bet įskaudinti ką nors kitą arba jį prarasti, bet neturėti neigiamo poveikio aplinkiniams – jis nedvejos. Jis pats pasirinks. Egotai nereflektuoja įvairių visuotinai pripažintų vertybių sistemų ir socialinio gyvenimo taisyklių – jie vadovaujasi tik tais principais, kuriuos patys laiko tinkamais.

Kodėl meluojame?

Mitomanija: priežastys ir simptomai

Histrioniška asmenybė, t.y. noriu būti dėmesio centre

Egoistas: iš kur atsiranda savanaudiškumas?

Tiesą sakant, galima sakyti, kad egoizmas yra visiškai natūralus dalykas. Pagaliaukartais visi turime būti egoistai – tai tiesiog sveika! Pavyzdžiui, jauna mama, visą dieną užsiėmusi namuose, turi sugebėti karts nuo karto pasakyti stop. Siekdama pusiausvyros, tokiai moteriai kartais tenka atsisakyti vaiko žaisti kartu arba neparuošti trijų patiekalų vakarienės: ji tiesiog turi rasti keletą akimirkų tik sau.

Toks „sveikas“ savanaudiškumas gali atnešti labai teigiamą poveikį – juk atsipalaidavimas leidžia ne tik pailsėti, bet ir išskirtinai gerai veikia žmogaus organizmo sveikatą. Tačiau kai kurie žmonės yra net kraštutiniai egoistai – tačiau kas prisideda prie šios situacijos, tikrai nežinoma.

Gali būti, kad mūsų genuose užkoduotas tam tikras polinkis į egoizmą. Taip pat yra galimybė, kad žmonės tampa savanaudžiais dėl įvairių nenormalių tėvų auklėjimo laikotarpiu. Tačiau kas yra tiesioginė priežastis to, kad kažkas yra tik egoistas, o ne, pavyzdžiui, altruistas – šiuo metu tai nežinoma.

Egoistas darbe

Profesinėje aplinkoje funkcionuoti su egoistu tikrai nėra lengva. Vykdant bendrą projektą su juo sunku tikėtis kokios nors jo pagalbos – egoistas stengsis išsiskirti, parodyti, kad jo dalyvavimas užduotyje buvo svarbiausias ir svarbiausias, negalvodamas, kokį poveikį tai turės. likusiai komandos daliai.

Netgi šmėkla, kad, pavyzdžiui, kolegos dėl savo elgesio gali netekti premijos, egoistui nebus pakankamas argumentas keisti savo elgesį. Tada, kai kam prireiks pagalbos - pvz., dėl asmeninių priežasčių, jis ieškos pakaitalo, kai budėtų darbe - egoistiškas žmogus, jei jam tai netinka ir jis nemato galimos naudos sau - jis tikrai nesuprasi. pagalbos ranka.

Bet ar egoistas apskritai gali būti geras darbuotojas? Taip ir ne. Čia kalbame, pavyzdžiui, apie tiesioginio pardavėjo profesijos praktiką. Darbdaviui tokioje situacijoje egoistas gali būti idealus – žinodamas, kad jo atlyginimas priklauso nuo pardavimo rezultatų, toks nesąžiningas darbuotojas padarys viską, kad parduotų kuo daugiau savo prekės. Toks elgesys neturi būti naudingas vartotojui – net jei vyresni žmonės gali nusipirkti daiktų, kurių jiems visiškai nereikia, taip prarasdami visas sukauptas santaupas, dažnai ilgam.

Egoista santykiuose

Darbe praleidžiame kelias valandas per dieną, todėl ateina momentas, kai darbe esantis egoistas dingsta iš mūsų akiračio. Tačiau atsitinka,kad egoizmą sutinkame tarp savo keturių sienų – kai kurie žmonės palaiko santykius su egoistais. Toks gyvenimas negali būti vadinamas lengvu.

Partneris, kuris yra savanaudis ir nemėgsta savo partnerio draugų, tikrai negalės su jais susitikti – net ir tada, kai žinos, kad mylimam žmogui tai rūpi. Egoistė partnerė savo ruožtu nepaleis rungtynių transliacijos, net jei partnerė tuo pačiu metu lankysis pas gydytoją ir norėtų, kad vyras ją lydėtų.

Egoizmas santykiuose iš esmės veikia visas jo dimensijas, įskaitant seksualinį aktyvumą. Savanaudė nenustebs, ar moteris pasiekė orgazmą, savanaudė neanalizuos, ar tenkinami jos vyro poreikiai. Savanaudiški žmonės domisi tik savo poreikiais – ar mylimasis patenkintas, jiems visiškai nerūpi. Taigi čia gali kilti klausimų: ar egoistas išvis gali veikti santykiuose ir ar jis tikrai gali mylėti?

Vienareikšmių atsakymų į šiuos klausimus tiesiog nėra. Neretai žmonės – net ilgus metus – dominuoja egoistiško partnerio, o kartu, nors ir jaučia tai itin skausmingai, vis tiek išlieka tokiuose santykiuose. Tai, kad kažkas yra savanaudis, nebūtinai visiškai panaikina galimybę gyventi su juo, bet čia svarbu tai, kaip jis reaguoja į prašymus keistis. Atviras, labai nuoširdus pokalbis tikrai gali būti neįkainojamas: reikia atkreipti egoisto dėmesį į tai, koks jo elgesys yra tiesiog nepriimtinas.

Pasitaiko, kad – ypač kai abu partneriai jaučia vienas kitam jausmus – egoistas pradeda dirbti su savimi ir bando modifikuoti savo veiksmus. Tačiau kartais jis lieka visiškai kurčias jam adresuotiems prašymams, santykiuose nuolat pastebimas vienos pusės savanaudiškumas, o pirmoje vietoje vis dar tik egoisto tikslai ir planai. Būti tokiuose santykiuose tikrai neverta – juk santykiai turi suteikti saugumo jausmą ir būti naudingi abiem, ne tik vienam žmogui.

Verta žinoti

Egoizmas: ar jis gydo?

Savanaudiškumas kaip charakterio bruožas tikrai nėra traktuojamas. Tačiau problemos, susijusios su egoizmu, jau gali būti gydomos, nes tai gali būti viena iš kai kurių asmenybės sutrikimų, tokių kaip, pavyzdžiui, narcisistinė asmenybė, apraiškų. Tokiu atveju psichoterapija gali lemti konkretaus žmogaus savanaudiško elgesio pašalinimą, tačiau terapija yra daugiakryptė ir siekiama pagerinti bendrą paciento funkcionavimą, ne tikatsikratyti savo egoizmo.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija