Depresija, alkoholio nutraukimo sindromas ar asmenybės sutrikimai gali sukelti minčių apie savižudybę. Mintys apie savižudybę, pvz., „geriau man nebebūti“, „mano gyvenimas neturi prasmės“ – tai mintys, susijusios su būtinybe atimti gyvybę ir taip – ​​išsivaduoti iš problemų. Jos gali atsirasti žmogaus gyvenime skirtingu metu. brandos etapai , yra gana dažni ir lydi egzistencinius svarstymus. Mintys apie savižudybę ne visada pavojingos ir ne visada sukelia bandymus nusižudyti, tačiau į jas nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai. Sužinokite, kaip padėti žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę, ir kaip su jomis elgtis.

Mintys apie savižudybęgali kilti žmogui, kuris išgyvena ar išgyvena staigią, neigiamą situaciją, pvz., sunkią artimo žmogaus netektį, daiktų, santykių ir svarbių vertybių praradimą. jam nepaprastas gebėjimas susidoroti su emocijomis ir veiksmais.

Mintys apie savižudybę taip pat atsiranda žmonėms, kurie patiria ilgalaikę, lėtinę krizinę situaciją, neturinčią jokios akivaizdžios galimybės pasikeisti. Tada jie gali būti polinkio į savižudybę priežastis, t. y. konkretaus plano nusižudyti, o tai gali sukelti bandymą nusižudyti arba veiksmingą gyvybės atėmimą.

Mintys apie savižudybę atsiranda žmonėms, kurie nesugeba konstruktyviai susidoroti su stresu ir yra būdas išsilaisvinti ir pabėgti nuo problemų.

Kitos minčių apie savižudybę priežastys gali būti psichikos problemos: afektiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, šizofrenija, piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyvių medžiagų vartojimas

Mintys apie savižudybę ir psichikos sutrikimai

Mintys apie savižudybę labai dažnai kelia depresiją kenčiantiems žmonėms. Paprastai jie pasireiškia ekstremalioje depresijos fazėje ir baigiasi bandymu nusižudyti 15 % pacientų.

Pasaulio sveikatos organizacija depresiją vertina kaip ketvirtą pagal dydį sveikatos problemą pasaulyje, o epidemiologiniai tyrimai rodo, kad bent vienas iš penkių suaugusiųjų patiria būklę, kurią galima diagnozuoti kaip depresiją ir kurią reikia gydyti specialistu.

Minčių apie savižudybę taip pat atsiranda žmonėms, kenčiantiems nuo bipolinio sutrikimo, pagrindiniosimptomas yra ekstremalūs nuotaikų svyravimai – nuo ​​manijos iki depresijos, nuo susijaudinimo, per didelės euforijos, unikalumo jausmo iki lėtinio liūdesio, bevertiškumo jausmo ir slegiančios pilkumos. Kai situacijose, kai manijos simptomus lydi depresijos simptomai, pasireiškiantys priešiškumu gyvenimu ir mintimis apie savižudybę, iškyla gyvybei pavojinga situacija.

Verta žinoti

Vyrai nusižudo dažniau nei moterys

Sąraše iš Valstybinės policijos komisariato duomenų matyti, kad net 86 proc. savižudybių Lenkijoje yra vyrai. Tokia statistika stebina, nes depresija, kuri yra viena iš minčių apie savižudybę priežasčių, dažniau kamuoja moteris. Tačiau moterys dažniau nei vyrai kreipiasi pagalbos. Vyrai nenori kalbėti apie savo emocijas, nusprendžia rečiau lankytis pas psichiatrą

Socialinis vyro vaidmuo taip pat suvokiamas skirtingai. Jis yra šeimos maitintojas. Tyrimai rodo, kad bedarbiai vyrai labiau linkę nusižudyti nei tie, kurie turi darbą. Finansinės padėties pablogėjimas yra didelė psichologinė našta vyrams.

Kaip padėti žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę

Sužinoję, kad kažkas iš mūsų artimųjų turi minčių apie savižudybę, turėtume nuoširdžiai domėtis jo patirtimi, klausytis, išreikšti supratimą apie tai, ką jie išgyvena, priimti jų emocijas.

Svarbu nesmerkti, nepanikuoti, nepakliūti į baimės gniaužtus. Verta stengtis būti kantriems ir supratingiems, bet tuo pačiu tvirtam ir aktyviam, kai reikia įtikinti kenčiantįjį kreiptis į specialistą.

Mintys apie savižudybę be polinkių (t. y. detalus savo mirties planavimas), be ankstesnių bandymų nusižudyti nėra priežastis kviesti greitąją pagalbą ar nedelsiant hospitalizuoti.

Tačiau tokį asmenį verta paskatinti ambulatorinei konsultacijai arba apsilankymui ligoninės priėmimo skyriuje (konsultacijai ir sveikatos įvertinimui), jei vizitų pas psichiatrą ar psichologą datos yra per ilgos.

Gera palydėti mylimą žmogų susitarti ir nueiti pas specialistą, arba – jei tai neįmanoma, bent jau stebėti situaciją, kol pamatysite specialistą

Jei žmogus, turintis minčių apie savižudybę, yra vienišas, neturi paramos arba turi globojamų vaikų, šią specialisto konsultaciją reikia atlikti kuo greičiau. Asmenims, kurie ne tik galvoja apie savižudybę, bet ir yra linkę į savižudybę, kvieskite gydytoją, kuris įvertins, ar reikia nedelsiant hospitalizuoti pacientą.

Mintys apie savižudybę ir asmenybės sutrikimai

Mintys apie savižudybę taip pat lydi žmones, turinčius asmenybės sutrikimų, pvz., žmones, kuriems diagnozuota ribinė riba. Šie sutrikimai išsivysto paauglystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Mintys, kurios kyla šiems žmonėms, yra jų nesugebėjimo sukurti konstruktyvių problemų sprendimo būdų patiems.

Priešingai, pavyzdžiui, depresinių sutrikimų atveju, mintys apie savižudybę asmenybės sutrikimų atveju yra nuolatinės ir sunkiai keičiamos gydymo procese. Daug metų trunkanti psichoterapija ir, jei reikia, farmakoterapija yra naudinga ir perspektyvi. Jei negydoma, tai sukelia susvetimėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir net savižudybę.

Mintys apie savižudybę ir priklausomybė

Priklausomi žmonės dažniau nei kiti gyventojai kenčia nuo depresijos, kurios vienas iš simptomų yra mintys apie savižudybę. Alkoholio vartojimas taip pat pablogina depresijos simptomus. Svarbu pabrėžti, kad narkomanai turi didžiulę riziką nusižudyti.

Tikimybė atimti savo gyvybę yra net šimtą kartų didesnė nei visos populiacijos. Todėl tais atvejais, kai pacientas patvirtina norą žudytis arba dėl jo būklės jis negali patenkinti pagrindinių poreikių, jis turėtų kreiptis į psichiatrijos skyrių

Tokie pavojai egzistuoja tiek apsinuodijus alkoholiu, tiek esant abstinencijos būsenoms (pradinė fiziologinio išblaivinimo fazė), kai pacientas labai blogai jaučiasi tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Kai narkomanas pradeda blaivėti, jį lydi stiprus k altės, silpnumo ir sumišimo jausmas.

Ji visiškai palūžusi, nemato ateities, turi itin žemą savo svarbos ir vertės jausmą, susijaudinusi, nekenčia savęs ir viso ją supančio pasaulio. Žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir vartojantiems kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat gali pasireikšti nerimo sutrikimai, psichozės, demencija, dėl kurios atsiranda ne tik minčių apie savižudybę, bet ir bandymų nusižudyti.

Jums tai bus naudinga

Mintys apie savižudybę: kur kreiptis pagalbos

Esant situacijai, kai kyla minčių apie savižudybę arba jas išgyvena artimas žmogus – tokių situacijų pasitaiko daugeliui žmonių, reikėtų pasitelkti efektyvią pagalbą galinčius suteikti specialistų pagalbą. Neatidėliokite sprendimo, kad neeskaluotų nuovargis, patirti sunkumai ir neprailgtų kančios. Kreipkitės pagalbos į psichiatrą, psichoterapeutą ir krizių intervencijos specialistą.

Šiuos specialistus galite rasti:

  • Psichikos sveikatos klinikos,
  • Krizių intervencijos centras,
  • Socialinės gerovės centras,
  • Psichologinio ir pedagoginio konsultavimo centras,
  • apskrities pagalbos šeimai centras,
  • ligoninė
  • nevyriausybinės organizacijos.

Pasikalbėkite apie savo bėdas, pasidalykite tuo, ką išgyvenate, su artimu žmogumi, ieškokite pagalbos linijos, kurioje rastumėte laisvų žmonių, kurie su jumis pasikalbės, pvz., ITAKA fondo antidepresantų pagalbos linija: (22) 654 40 41.

Kategorija:

Psichiatrija