Rutina – tos pačios veiklos vykdymas, kreipiamasi į tą patį žinių š altinį, vengimas naujų dalykų – verčia mus skųstis blogėjančia atmintimi. Taip atsitinka, kad atmintis, kaip ir raumenys, turi būti nuolat lavinama. Jos dėka sukūrėme civilizaciją. Būtent atmintis daro mus skirtingus, nes mūsų patirtis skiriasi.

Smegenysprisimena kiekvieną kiekvienos mūsų gyvenimo akimirkos detalę. Tačiau ne visada galime gauti šiuos duomenis. Kartais užtenka staigaus impulso, kvapo, garso, kad atsirastų vaizdų lavina. Tas pats yra ir sapne. Daugelis iš mūsų svajoja apie praeities daiktus ar žmones, spalvingas ir detalias scenas. Viskas, ką girdime miego ir anestezijos metu, įrašoma ir vėliau gali būti atkurta. Būdami hipnozės būsenoje, mes viską prisimename.

Atmintis yra ryšių tarp neuronų formavimas

Atsiminti reiškia sukurti specifinius ryšius tarp neuronų. Kuo stipresnės emocijos, tuo patvaresnėatmintis . Cheminis tarpininkas atminties procesuose yra RNR (ribonukleino rūgštis), kuri buvo patvirtinta eksperimentiškai. Kai kuriose dresuotų gyvūnų ląstelėse atsirado RNR struktūros pokyčiai. Žiurkė, kuriai buvo suleista RNR iš kitos žiurkės ląstelių, prisiminė tai, ką prisiminė žiurkė, nors to ir neišmoko. Kai trūksta RNR, gyvūnas negali nieko pasisavinti.

Atminties rūšys

Itin trumpa atmintis(jutimo) egzistuoja tik kelias sekundes arba sekundės dalįTrumpalaikė atmintisarbaoperacinis analizuoja ir interpretuoja informaciją, o tada užkoduoja ją ilgalaikėje atmintyje. Jis taip pat primena, tai yra, atkuria saugomą informaciją. Jeigu šiame etape kažko sąmoningai neužregistruojame, tai prarandame visam laikui.Ilgalaikė atmintiskaupia žinias. Norėdami jį paleisti, turime ištraukti duomenis iš trumpalaikės atminties, kuri ne visada yra lengvai prieinama. Ilgalaikės atminties spragos paprastai reiškia tik tai, kad nėra galimybės gauti informacijos.

Taip pat kalbame apie regimąją, girdimąją ir motorinę atmintį. Jų naudojimas priklauso nuo individualių polinkių. Psichologai mano, kad kiekvienam informacijos tipui – vardams, emocijoms, įgūdžiams – yra skirtinga atmintis. Mūsų emocinės būsenos, žinios ir tai, kaip matome pasaulį, daro įtaką tam, ką ir kaip prisimename.Užmiršimą galima paaiškinti įvairiai: atminties pėdsakų susiliejimu nervinėse ląstelėse, nemalonaus, nepatogaus ar nereikalingo turinio išstūmimu už sąmonės slenksčio, galiausiai – įvairios smegenų traumos ir ligos. Jei mus puola informacijos perteklius, daugiau nei galime iš karto įsisavinti, dalį išleidžiame. Tas, kuris veda beprotišką gyvenimo būdą, turi daug ką veikti, nuolat su kuo nors susitinka, pakeliui turi kažką pamiršti, tai natūralu. Tačiau užmiršimas yra vertingas ir tuo, kad leidžia atsikratyti to, kas be reikalo drumstų galvą. Tačiau dar blogiau, kai pradedame pamiršti, kas mums iš tikrųjų svarbu.

Rutina blogina atmintį

Yra žmonių, kurie senatvėje išsaugo puikius prisiminimus. Deja, kiti nuo to kenčia daugiau ar mažiau. Naujus dalykus paprastai sunkiau atsiminti. Tai, kas buvo saugoma ilgalaikėje atmintyje, prarandama daug mažiau. Todėl ir sakome: „Ko Jonas neišmoks, to Jonas nesužinos.“ Vadinasi, vyresnio amžiaus žmonės akivaizdžiai susiduria su vaikyste nei vakar. Tai nebūtinai turi būti taip. Žmogaus smegenys nuo amžiaus pradeda netekti neuronų. iš 25. 10 procentų jau.Bet likę 90 puikiai funkcionuoja ir sugeba užmegzti naujus ryšius.Tačiau dažnai užsiimame ta pačia veikla, susitinkame su tais pačiais žmonėmis, remiamės žinomomis žiniomis… Dėl to nuolat dirba tie patys neuronai. rutina verčia mus skųstis vis blogesne atmintimi.

  • Atsimename 10 proc sutiktų žmonių vardai
  • Pamirštame 39 proc mums pateikti telefono numeriai
  • Kaip atsiminti kodus ir telefonų numerius – Lengviausias būdas nurodyti svarbias datas (1410 m., 1939 m., vardadienį ar artimųjų gimimo dieną). Jei sunku rasti tokią nuorodą, sukurkite sakinį, kuriame kiekviename žodyje yra tiek raidžių, kiek yra sekančių kodo skaičių. Pavyzdžiui: Tai yra jūsų raktas (2445). Čia yra žemė (2243).
  • Kurdami ilgesnį sakinį galite prisiminti telefono numerį, pirkinių sąrašą ir ką reikia padaryti. Sudarykite sąrašą ant popieriaus lapo. Įsivaizduokite savo maršrutą teisinga tvarka: biuras, paštas, parduotuvė. Kiekvieną kartą savo mintyse iškvieskite šių vietų išvaizdą. Įsivaizduokite parduotuvės interjerą. Perskaitykite pirkinių sąrašą, pakartokite jį ir mintyse pamatykite lentyną, iš kurios paimate prekę. Kai sąrašas ilgas, sukurkite istoriją. Kuo absurdiškesnis, tuo lengviau jį prisiminsite (katė su maišu cukraus nurodo pelėms kelią iki sūrio, bet jos užkliūva už obuolių). Suskaičiuokite, ką pirkti ir ką nuveikti. Tai padės pamatyti, ar viskas likopadaryta.
  • Šiek tiek streso prieš egzaminą lengviau atsiminti. Tačiau dėl lėtinės ar sunkios ligos tai sunku.
Privalai tai padaryti
  • Spręskite kryžiažodžius, mokykitės eilėraščių, sutik naujų žmonių ir naujų įgūdžių.
  • Venkite alkoholio pertekliaus.
  • Pamiegok.
  • Primaitinkite smegenis deguonimi, vaikščiokite, mankštinkitės lauke. Stenkitės nekaupti streso.
  • Gerai maitinkite savo smegenis: valgykite maistą, kuriame gausu cinko (valgykite žuvį, grūdus ir pupeles), boro (riešutai, vynuogės ir persikai), vitaminų C, E ir beta karotino (daržovės).
  • Norėdami efektyvumo ir proto aiškumo, taip pat galite pasiekti įvairius preparatus. Tai lecitinas, kurio organizmui reikia vienam iš neurotransmiterių gaminti. Solgar sojų lecitinas yra neoksiduotas, todėl jame yra daugiausia veikliųjų medžiagų.

Atminties sutrikimas

  • Amnezija – atminties praradimas, dažnai laikinas. Tai gali sukelti galvos trauma, epilepsija, Alzheimerio liga, stiprus emocinis stresas, apsinuodijimas alkoholiu.
  • Paramnezija – atminties rekonstrukcijos sutrikimai: naujus dalykus priimame kaip žinomus, nesąmoningai supainiojame, t. y. atsiranda klaidingi prisiminimai, kuriuose fiktyvūs įvykiai susimaišo su tikrais arba faktai neteisingai išdėstyti chronologiškai.
  • Deja vu – reiškinys, susidedantis iš tikėjimo, kad tam tikrą situaciją išgyvenate antrą kartą.
Žiūrėkite 6 nuotraukų galeriją

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija