Psichodinaminė terapija – kas tai? Jis pagrįstas pokalbiu – pacientas kalba apie tai, apie ką šiuo metu nori kalbėti, o terapeutas nuodugniai analizuoja paciento pasisakymus ir elgesį. Kada taikoma psichodinaminė terapija? Kodėl jos atveju taip svarbu pasirinkti tinkamą terapeutą, kaip jis veikia ir veikia?

Turinys:

  1. Psichodinaminė terapija: kas tai yra?
  2. Psichodinaminė terapija: kaip sekasi?
  3. Psichodinaminė terapija: kiek tai trunka?
  4. Psichodinaminė terapija: koks jos poveikis?

Psichodinaminė terapija yra viena iš psichoterapijos rūšių. Psichoterapija yra antrasis – šalia farmakoterapijos – pagrindinis gydymo metodas, taikomas žmonėms, turintiems įvairių psichikos sutrikimų.

Psichodinaminė terapija iš esmės yra panaši į psichoanalitinę terapiją – abiejų terapijų pagrindinės prielaidos yra išvestos iš Freudo psichoanalizės – tačiau yra keletas specifinių psichodinaminės terapijos bruožų, kuriais remiantis galima atskirti šią terapijos psichoterapiją tarp kitų. terapinės tendencijos.

Psichodinaminė terapija: kas tai yra?

Pagrindinė psichodinaminės terapijos prielaida yra ta, kad įvairūs psichopatologiniai simptomai – tokie kaip nerimas, nuotaikos sutrikimai ir asmenybės sutrikimai – išsivysto dėl nesąmoningų psichologinių konfliktų

Reguliariai galvojame apie kai kurias nemalonias ir sudėtingas situacijas (t. y. jos yra sąmoningoje mūsų proto dalyje), tačiau kiti įvykiai gali būti itin sunkūs ir tada kartais nustumiami į pasąmonę. Tokio mechanizmo buvimas apsaugotų mus nuo visiško nervų suirimo. Tačiau nėra taip, kad jei psichologinį konfliktą sukelianti situacija nustumiama į pasąmonę, problema išnyksta.

Priešingai – neišdirbtas psichinis konfliktas, patirtas, pvz., ankstyvoje vaikystėje, gali turėti įtakos visam konkretaus žmogaus būsimam, suaugusiam gyvenimui. Psichodinaminės terapijos esmė – šių nesąmoningų konfliktų aptikimas ir tolesnis jų apdorojimas. Šio tipo psichoterapijos pagrindas yrapaciento pokalbis su savo psichoterapeutu.

Čia išryškėja būdingas psichodinaminės terapijos bruožas – kaip psichoterapija kartais siejama su kušete ir tuo, kad pacientas laisvai pasakoja savo gyvenimo istorijas gulėdamas horizontalioje padėtyje, psichodinaminė psichoterapija veikia visiškai kitaip.

Į sprendimą orientuota terapija: kas tai?

Santuokos terapija: kada tai prasminga?

Kognityvinė elgesio terapija: kaip tai veikia?

Psichodinaminė terapija: kaip sekasi?

Psichodinaminė terapija iš esmės gali būti laikoma ta, kurioje terapeuto ir tiriamojo santykiai yra intensyviausi. Pokalbiai šios psichoterapijos metu vyksta akis į akį – terapeutas stebi visą savo paciento elgesį.

Svarbu ne tik paciento veido mimika, bet ir tai, ar jis turi kokių nors papildomų judesių (pvz., nervingas apatinių galūnių trūkčiojimas). Psichodinaminis terapeutas atkreipia dėmesį į įvairius aspektus – stebi, pavyzdžiui, kokių temų pacientas vengia, net svarbu, ar pacientas į terapinius susitikimus ateina laiku. Interpretuojamas visas paciento elgesio spektras.

Apie ką vis dėlto vyksta pokalbiai terapijos kambaryje? Tiesą sakant – viskas. Paprastai terapeutas neužduoda pacientui klausimų ir neprimeta seanso metu aptartų temų: pacientas turi kalbėti apie tai, apie ką jis nori kalbėti. Paciento pasirinktų temų analizė yra svarbus visos psichodinaminės terapijos elementas

Psichodinaminėje terapijoje labai svarbūs įvairūs psichologiniai reiškiniai. Čia kalbame, pavyzdžiui, apie perkėlimą, t. y. reiškinį, kai paciento emocijos, nukreiptos į visiškai skirtingus žmones, pvz., jo tėvus ar partnerį, kažkaip nukreipiamos į terapeutą. Tiesiogiai su tuo susijęs kontratransferencija, t.y. kokios emocijos kyla terapeute, veikiant paciento elgesiui. Tiek perkėlimas, tiek priešpriešinis perkėlimas yra labai svarbūs, nes jų analizė gali padėti pacientui rasti psichologinę pusiausvyrą.

Kai pacientas terapeuto atžvilgiu parodo emocines būsenas, su kuriomis jis kovojo sunkiomis gyvenimo situacijomis – pvz., esant sunkiems, neteisingiems santykiams su tėvais – galima ieškoti, kodėl tokios emocijos atsirado. jame ir analizuoti, kokias problemas vėliau privedė tokie įvykiai. Galiausiai terapijos kabinete teks pervargtitokie neišspręsti psichologiniai konfliktai.

Verta žinoti

Kokiais atvejais verta taikyti psichodinaminę terapiją?

Psichodinaminė terapija gali būti taikoma esant labai daugybei psichikos sutrikimų. Šio tipo psichoterapija gali būti pasiūlyta pacientams, kurie kovoja su:

  • nuotaikos sutrikimai,
  • valgymo sutrikimai,
  • nerimo sutrikimai,
  • asmenybės sutrikimas,
  • potrauminio streso sutrikimas,
  • problemų santykiuose su kitais žmonėmis (ar tai būtų draugystė ar santykiai).

Psichodinaminė terapija: kiek tai trunka?

Konkretus laikas, per kurį trunka psichodinaminė terapija, deja, negali būti nurodytas – kiek seansų reikia paciento psichinei būklei pagerinti, be kita ko, priklauso nuo apie tai, kokia problema gydoma, taip pat kaip greitai pasireiškia terapijos įgyvendinimo poveikis.

Tačiau paprastai psichodinaminė terapija trunka ilgiau nei trumpiau – būna, kad terapinis ciklas trunka kelis mėnesius, bet gali trukti ir net kelerius metus. Per šį laiką pacientas susitinka su terapeutu tam tikrą skaičių kartų (paprastai 2–3) per savaitę, o vienas seansas paprastai trunka apie 45–60 minučių.

Psichodinaminė terapija: kas gali tai padaryti?

Psichodinaminę psichoterapiją gali atlikti tik tie asmenys, kurie turi specialius pažymėjimus ir kurie patys yra taikę psichoterapiją. Psichoterapeutu gali būti, pavyzdžiui, asmuo, baigęs psichologijos studijas, bet ir gydytojas, kurio specializacija yra psichiatrija.

Anksčiau buvo minėta, kad psichodinaminė terapija yra tokia, kai tarp terapeuto ir paciento yra gana specifinis ryšys. Dėl šios priežasties pacientas, kuris planuoja pasinaudoti psichodinamine terapija, turėtų atidžiai pasirinkti specialistą, kurį lankys.

Jei duotas psichoterapeutas nuo pat pradžių nekelia mūsų pasitikėjimo, jaučiame jam pasibjaurėjimą ar kitus neigiamus jausmus, tuomet geriausia būtų ieškoti kito specialisto. Pasiekti psichodinaminės terapijos tikslus įmanoma tik tada, kai pacientas yra atviras ir nuoširdus su savo terapeutu – todėl prieš pradėdami terapiją pirmiausia pagalvokime, ar tikrai galėsime atsiverti tam specialistui.

Verta žinoti

Psichodinaminė terapija: koks jos poveikis?

Pacientas, kuris ateina į psichodinaminę terapiją, paprastai kovoja su kokia nors problema, susijusia su jo psichikos funkcionavimu. Apskritai, išsivadavimas yra numatomas psichodinaminės terapijos poveikisgydoma nuo šios problemos, nors su šia psichoterapija susijusi ir daug kitų privalumų.

Terapijos dėka gali pagerėti paciento pasitikėjimas savimi, be to, gali atsirasti ir jo asmenybės pokyčių – jų dėka galima žymiai pagerinti paciento funkcionavimą su savimi ir su kitais žmonėmis

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Psichologija