Suaugusiųjų disfunkcinės šeimos sindromas (DDD) – vis daugiau pacientų šią diagnozę išgirsta psichologiniuose kabinetuose. DDD pasireiškia sunkumais susidoroti su emocijomis, kurti sėkmingus santykius ir nesaugumu. Kokios yra DDD priežastys ir kaip sutrikimas diagnozuojamas?

Kas yra DDD (suaugusio vaiko iš disfunkcinės šeimos) sindromas?

DDD patiria žmonės, užaugę šeimose, kuriose tėvai netinkamai atlieka savo pagrindines funkcijas, be kita ko, vaikas patiria fizinį ir psichinį smurtą, paramos ir dėmesio stoką, auga grėsmės ir nesaugumo jausmas. arba atsakomybės perėmimas, kurį globėjai turėtų įgyvendinti natūraliu būdu.

Priešingai populiariai nuomonei, ši problema liečia ne tik alkoholio problemų turinčias šeimas. Deja, yra daug namų, kuriuose be tėvų piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis šeima pati neatlieka pagrindinių priežiūros ir auklėjimo užduočių.

Kai kurie specialistai DDD sindromą suvokia kaip per daug bendrą ir nelabai konkretų, nes nemato reikalo gydyti jo simptomų kaip atskiro psichoterapijos klausimo.

Kas yra DDD – suaugę vaikai iš netinkamų namų?

Norint suprasti, kas slypi DDD šerdyje, verta pažvelgti į šeimą kaip į sistemą, kurioje kiekvienas elementas, kiekvienas jos narys veikia kitus. Gerai veikiančiose sistemose vaidmenys yra iš anksto apibrėžti.

Pavyzdžiui, tėvai ir santykiai tarp jų turėtų būti pagrįsti atsakomybe, artumu, pagarba, o vaikai, veikiami jų įkvėpto modelio, turėtų turėti sąlygas kurti savigarbą, veiksmų laisvę ir tarpasmeninius santykius. būdu. Dėl to vaikas turi galimybę įsisavinti socialines normas ir išmoksta užmegzti santykius su kitais žmonėmis.

Kas yra šeimos disfunkcijos?

Šeimos disfunkcija, be kita ko, atsiranda dėl to, kad trūksta erdvės atsižvelgti į vaiko poreikius, dėl ko suaugęs asmuo, patiriantis DDD, taip pat negali atpažinti ir atpažinti kaip tikrojo, taigi ir patenkinti savo poreikius. poreikiai.

Kitas šio sindromo aspektas yra visiškas vaidmenų supainiojimas ir dėl toatrodo, kad sistema bando kompensuoti savo trūkumus arba sudaryti įspūdį, kad ji gerai veikia.

Esant tokiai situacijai, vaikai yra apgyvendinami arba jie patys, susiklosčius aplinkybėms, patenka į vaidmenis, su kuriais dėl jų pragaištingos įtakos nereikėtų susidurti, siekiant išlaikyti sergančią šeimos sistemą. Šių vaidmenų išlaikymas suaugus yra vienas iš pagrindinių DDD simptomų.

Taip pat skaitykite: Smurtas šeimoje: smurto šeimoje rūšys ir etapai

Jums tai bus naudinga

Kokius vaidmenis atlieka DDD?

Vaidmenys, kuriuos vaikas dažniausiai perima, siekdamas išsaugoti šeimos sistemą:

Atpirkimo ožys- rodo, be kita ko, mokymosi problemas, dažnai silpnas mokinys, dažnai įsivelia į muštynes, kivirčus ir pan. Neretai k altas imamasi destruktyvaus elgesio. Jis už visas problemas, su kuriomis kovoja sistema, tuo pačiu leidžia iškrauti neigiamas emocijas. Atpirkimo ožius savo elgesiu ne tik nukreipia šeimos emocijas, bet ir apgaudinėja netinkamus tėvus už nepakankamą jam skirtą paramą ar dėmesį, sukurdamas įspūdį, kad jie atleidžiami nuo atsakomybės už situaciją namuose,

Šeimos herojus- atsakingas, visada paslaugus vaikas, dažnai geras mokinys, kurio trofėjai padeda išlaikyti šeimos tvarkos iliuziją. Šis vaikas dažniausiai perima tėvų įsipareigojimus, pvz., rūpinasi jaunesniais broliais ir seserimis ar tvarko namus. Šis vaidmuo dažnai priskiriamas jausmui, kad vaikas ir tėvai pakeitė savo pareigas.

Nematomas vaikas- tylus, uždaras, nesukeliantis problemų, bet nepasižymintis ypatingais pasiekimais. Pabėgimas į nerealų pasaulį (literatūrą, muziką ir kt.) buvo būdas reaguoti į šeimos situaciją ir suteikti saugumo įspūdį,

Patikėtinis- dažniausiai jam vienas iš tėvų patiki varginančias šeimos gyvenimo smulkmenas, patiki problemas, sukeldamas vaiko išskirtinumo įspūdį. Patikėtinis naudojamas tėvų emocijoms išvėdinti arba valdyti, todėl susidaro įspūdis, kad nereikia pasitikėti suaugusiuoju už šeimos ribų.

Suaugusių vaikų iš netinkamų šeimų emocijos (DDD)

Neveikiančioje sistemoje augantis vaikas patiria nuolatinį ir per didelį stresą. Neteisingai suprastas lojalumas šeimai, gėda ar pasekmių baimė, pvz., teisinių, apsunkina vaiko galimybę kreiptis pagalbos iš išorės, ko pasekoje jam išsivysto nepakankamai konstruktyvūs gynybos mechanizmai susidoroti su visa situacijadestruktyvus būdas).

Šie žmonės dažnai išstumia emocijas ir prisiminimus, su kuriais sunku susidurti, ir nepakankamai racionalizuoja, savo repertuare formuodami elgesį ir nuostatas, atitinkančias sistemos lūkesčius. Deja, tokios reakcijos pasekmė dažnai yra baimė užmegzti santykius, visiškas atskyrimas nuo jausmų ar netinkamas jų išgyvenimo būdas bei sunkumai parodyti pasitikėjimą tiek tarpasmeniniu, tiek socialiniu lygmeniu.

Taip pat skaitykite: ACA sindromas (suaugę alkoholikų vaikai) - simptomai ir terapijos principai

Svarbu

Apie šeimos disfunkciją galime kalbėti, kai:

  • šeimoje yra priklausomybė, pvz., psichoaktyvioms medžiagoms arba elgesio pobūdžio, pvz. pavojus,
  • yra ligų, psichikos sutrikimų ar blogai gydomų lėtinių ligų,
  • yra fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto,
  • šeima iširo dėl skyrybų, tėvų mirties, emigracijos ir pan.,
  • šeimos santykiuose dominuoja: perdėta kontrolė, nepasitikėjimas, k altinimai, per dideli reikalavimai, tylėjimas ir realių problemų neigimas, neužbaigtumo jausmas ar labai nutrūkę santykiai.

DDD simptomai (suaugęs vaikas iš netinkamos šeimos)

Nedviprasmiškas teiginys, kuri iš gyvenimo sričių, kuriose yra deficitas, atsiranda dėl DDD sindromo, o kuri yra kitų sunkių išgyvenimų pasekmė, dažnai yra problema. Kai kurie specialistai, priklausomai nuo srovės, kurioje dirba, deklaruoja skirtingą požiūrį į darbą su DDD problema.

Vis dėlto, galvojant apie diagnozę, simptomus ir galimą gydymą, reikėtų pradėti nuo teisingo modelio. Na, o kiekviename raidos etape žmogus išmoksta funkcionuoti savęs pažinimo, socialinio, tapatumo ir t.t. srityje. Jei kuri nors iš šių stadijų buvo sutrikusi, tai turi įtakos funkcionavimo būdui suaugusiojo gyvenime.

Bandant apibendrinti DDD sindromo simptomus, verta paminėti, kad jis pagrįstas nesugebėjimu susitvarkyti su emocijomis. Šios gyvenimo sferos pervargimas leidžia pakelti veiklos kokybę kitose deficitinėse srityse

Suaugę vaikai iš disfunkcinių šeimų dažniausiai susiduria su sunkumais šiose srityse:

  • savigarba, kuri dažnai pasireiškia nesugebėjimu susitvarkyti su pykčiu,
  • saugumo jausmo stoka, išreikšta pernelyg didele arba netinkamai valdoma baime,
  • moteriškumo / vyriškumo jausmas, kuris dažniausiai siejamas su pernelyg didele seksualine gėda ar atsiribojimu,
  • įgūdžių mylėti ir būti mylimamsusijęs su liūdesio jausmu ir neadekvačiai prislėgta nuotaika.

DDD sindromas emocinėje sferoje išreiškiamas dviem būdais. Dažnai tai yra pabėgimas nuo jausmų šioje sferoje nutraukimo, užkertantis kelią bendravimui su kitais ir su savimi, arba tai siejama su pertekliumi, emocijų perpildymu, beveik perimant sąmoningų veiksmų kontrolę.

Supaprastindami simptomų sąrašą, galime kalbėti apie įvykį:

  • dirglumas, tuštuma ir susikaupimo problemos,
  • užsitęsusi emocinė įtampa, liūdesys, nerimas ir nerimas, susijęs su somatiniais simptomais,
  • nuspėti neigiamas savo veiksmų pasekmes ir per daug nerimauti dėl ateities,
  • žema savigarba ir kompetencija, siekiant akademinės ir profesinės sėkmės ir pan.,
  • įsitikinimų apie savarankiškumą, vengiant iššūkių, susijusių su asmeniniu tobulėjimu,
  • kietumas savo ir trečiųjų asmenų elgesio, ketinimų ir emocijų vertinimo srityje,
  • atidėliojimas, atsirandantis dėl baimės suklysti arba netobulai atlikti užduotį.

Tarpasmeniniuose santykiuose tiek artimi, tiek iš pažiūros neutralūs Suaugę vaikai iš disfunkcinių šeimų dažniausiai rodo:

  • baimė užmegzti santykius,
  • nesugebėjimas užmegzti partnerystės, patirti pasitenkinimą iš artimų santykių ir dėl to didesnis nei vidutinis skyrybų procentas,
  • nesugebėjimas pasidalinti savo emocijomis su kitais,
  • sunkumų socialinių kompetencijų ir konfliktų sprendimo srityje,
  • sunku atrasti save kaip tėvą.
Patrycja Szeląg-JaroszPsichologas, treneris, asmeninio tobulėjimo treneris. Profesinės patirties ji įgijo dirbdama psichologinės pagalbos, krizių intervencijos, profesinio aktyvinimo ir koučingo srityse.

Jis specializuojasi gyvenimo koučingo srityje, padeda klientui gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti savigarbą ir aktyvią savigarbą, išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą ir efektyviai susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Su nevyriausybinėmis organizacijomis Varšuvoje yra susijusi nuo 2007 m., kartu vadovauja Kompaso asmeninio tobulėjimo ir psichologinių paslaugų centrui.

Kategorija:

Psichologija