- Nuskausminimas: tipai
- Paciento kontroliuojama analgezija
- Nuskausminimas: pagrindiniai analgetikai
- Nuskausminimas: kiti analgetikai
- Nuskausminimas: nefarmakologiniai skausmo malšinimo metodai
Nuskausminimas yra tam, kad pacientas nesijaustų skausmo. Nuskausminimo taikymas apima pacientų apsaugą nuo skausmo – tiek ligos sukelto, tiek su medicininėmis procedūromis susijusio skausmo. Nuskausminimą galima sukelti pacientams skiriant įvairius vaistus, taip pat nefarmakologiniais metodais.
Terminasnuskausminimasyra kilęs iš dviejų graikiškų žodžių:an(suprantama kaip be) iralgos(išversta kaip skausmas). Kaip galite lengvai atspėti, nuskausminimas reiškia, kad pacientas nejaučia skausmo dirgiklius. Sąmoningam pacientui toks poveikis pasiekiamas naudojant nuskausminimą, nesąmoningiems žmonėms, jiems suleidus nuskausminamųjų, gali išnykti refleksinės reakcijos į skausmą. Anestezija yra platesnė sąvoka nei nuskausminimas, kurio metu pacientas nustoja jausti įvairaus pobūdžio kitus sensorinius dirgiklius (jos eigoje pacientas ne tik nejaučia skausmo, bet ir temperatūros ar prisilietimo). Siauresnė sąvoka yra sedacija, paprastai suprantama kaip nerimo mažinimas ir paciento emocijų nuraminimas.
Nuskausminimaspirmiausia taikoma anesteziologijos ir chirurgijos medicinos srityse – šiandien sunku įsivaizduoti, kad įvairios medicininės procedūros (pvz., operacijos) vyktų nenaudojant nuskausminamųjų skausmo dirgiklių . Tikriausiai visi mes, net ir tie, kuriems niekada nebuvo atlikta jokių chirurginių procedūrų, savo gyvenime esame patyrę nuskausminimą.
Nuskausminimas: tipai
Paciento nuskausminimą galima sukelti dviem būdais. Galima daryti poveikį pačiai centrinei nervų sistemai ir taip nejausti skausmo dirgiklių. Tačiau taip pat yra galimybė laikinai blokuoti skausmo jutimą vienoje konkrečioje kūno vietoje. Pirmuoju iš šių atvejų vartojami vaistai, vadinami analgetikais, o preparatai, kurie blokuoja skausmo suvokimą vienoje konkrečioje kūno vietoje, savo ruožtu vadinami vietiniais anestetikais. Nuskausminimui naudojami vaistai gali būti skiriami įvairiais būdais, dažniausiai jie vartojami per burną, o esant įvairioms anestezijos rūšims, jie paprastai leidžiami į veną.
AukščiauMinėta, kad nuskausminimą yra patyręs praktiškai kiekvienas pacientas – tokia išvada padaryta iš to, kad įvairių nuskausminamųjų vaistų vartojimo tikslas yra sukelti aprašytą nuskausminimą. Skausmo gydymas klasikiniu būdu grindžiamas tuo, kad pacientas vartoja paskirtus vaistus tam tikromis dozėmis, tačiau tokia terapija ne visada leidžia pakankamai suvaldyti skausmą – būtent dėl šios priežasties skausmo terapija vis dar ir toliau tobulinama. Tai susiję ne tik su tuo, kad nuskausminimui naudojami vis naujesni vaistai, bet ir su tuo, kad randami vis naujesni ir palankesni sprendimai – kaip jų pavyzdį galima suteikti paciento kontroliuojamą nuskausminimą.
Paciento kontroliuojama analgezija
Paciento kontroliuojama analgezija reiškia, kad paciento naudojamas lėtinį skausmą malšinantis vaistas yra dideliame švirkšte, kuris yra prijungtas prie intraveninio kontakto ir specialios valdymo sistemos. Vienkartinę nuskausminamojo vaisto dozę nustato gydytojas, tačiau pacientas – paspausdamas atitinkamą mygtuką – nusprendžia, kada jį jam skirti. Paciento kontroliuojamas nuskausminimas dažniausiai naudojamas ligoninės aplinkoje ir pirmiausia skirtas kuo geriau numalšinti skausmą. Šis nuskausminimo būdas turi keletą reikšmingų privalumų, tarp kurių verta paminėti, kad laikas nuo skausmo atsiradimo pacientui iki vaistų skyrimo sutrumpėja – jam nereikia laukti, kol medikai juos išduos. Kitas paciento kontroliuojamo nuskausminimo privalumas yra tas, kad jūs visada gaunate tą pačią paskirtą analgetiko dozę, o kontrolės sistemos kontroliuoja, kad pacientas neviršytų leistinų analgetikų dozių.
Analgetikai, t.y. nuskausminamieji, čia jau buvo ne kartą paminėti – tačiau konkretaus preparato pavadinimo dar nepaminėtas. Tačiau tikrai verta atidžiau pažvelgti į vaistus, naudojamus nuskausminimui, nes, kaip įdomu, kai kurie iš jų yra plačiai žinomi, kiti vaistai paprastai neįtaria, kad jie gali būti naudojami skausmui malšinti.
Nuskausminimas: pagrindiniai analgetikai
Egzistuoja trys pagrindinių analgetikų grupės – šis skirstymas paremtas taip. nuskausminamųjų kopėčių. Jį sukūrė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir suvienija, kaip pacientams turėtų būti valdomas skausmas.
Pirmame laiptų laiptelyje yra vaistai, nuo kurių reikėtų pradėtiterapija – tai paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
Kitas, antrasis nuskausminamųjų kopėčių aukštas užima stipresnius analgetikus, tai yra opioidams priklausantys vaistai (pvz., kodeinas ir tramadolis).
Trečiame ir viršutiniame analgetinių kopėčių aukšte yra stipresni opioidiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip oksikodonas, fentanilis arba vienas žinomiausių opioidų – morfinas.
Todėl analgetikas yra plačiai žinomas aspirinas, taip pat ibuprofenas ar ketoprofenas. Tačiau yra daug daugiau preparatų, kurie turi analgetinį poveikį.
Nuskausminimas: kiti analgetikai
Nuskausminimo metu naudojami patys įvairiausi preparatai, kurie priklauso kitoms, nei analgetikai, grupėms. Pavyzdžiui, yra įvairių tipų antidepresantų (pvz., mianserino, citalopramo ar amitriptilino), kurie gali palengvinti pvz. neuropatinis skausmas. Skausmui malšinti taip pat naudojami vaistai nuo epilepsijos (pvz., gabapentinas ar karbamazepinas), spazmolitikai (pvz., baklofenas) ar net vaistai, vartojami osteoporozei gydyti (čia kalbame apie bisfosfonatus, vartojamus pacientams, jaučiantiems didelį kaulų skausmą).
Nuskausminimas: nefarmakologiniai skausmo malšinimo metodai
Pacientų skausmui malšinti naudojami ne tik farmakologiniai metodai. Pavyzdžiai: neurolizės gydymas (tyčia žalojantys skausmą sukeliančius nervus), perkutaninė periferinių nervų stimuliacija, taip pat įvairios fizinės terapijos rūšys (pvz., masažas ir termoterapija gali padėti pacientams, kenčiantiems su skausmu).
Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.