Terminas „telepatija“ kilęs iš graikų kalbos. Tai dviejų žodžių junginys: tele, reiškiantis „toli“ ir pateia – „jausmas“. Pagal apibrėžimą telepatija reiškia galimybę keistis mintimis su kitu asmeniu, nenaudojant jokių kontakto priemonių. Apie ką tiksliai kalbama ir ar įmanoma išsiugdyti telepatijos gebėjimą?
Telepatija – kas tai?
Telepatija – tai gebėjimas bendrauti su kitu žmogumi tik per mintis ir emocijas, nenaudojant nė vieno iš penkių žmogui žinomų pojūčių – lytėjimo, regos, klausos, skonio ir uoslės.
Žmonija ilgą laiką priskyrė sau telepatiją. Aborigenai, anot jų, be žodžių bendrauja ne tik tarpusavyje, bet ir su gamta, pavyzdžiui, medžiais. Teigiama, kad tibetiečiai gali bendrauti per vėją perduodami vieni kitiems žinutes. Kitas telepatijos pavyzdys – tėvų nuojauta, kai jų vaikui nutinka kažkas blogo, net jei jis yra už tūkstančių kilometrų. Kitas telepatijos pavyzdys – įgūdis, kurį dažnai galima pastebėti magų pasirodymų metu, kai jie paprašo žiūrovo pasirinkti konkrečią kortą iš visos kaladės ir lengvai atspėti, kuri iš jos buvo ištraukta.
Kol kas telepatija nebuvo patvirtinta jokiuose moksliniuose tyrimuose, todėl labiau nei mokslininkų domėjimosi objektu ji tapo parapsichologų domėjimosi objektu.
Konkrečių žmonių telepatiniai gebėjimai paaiškinami įvairiais būdais. Populiariausia teorija teigia, kad žmogaus smegenys veikia panašiu principu kaip radijo bangos, iš čia ir kilo pavadinimas – radijo bangų teorija. Anot jos, vieno žmogaus smegenys gali nusiųsti bangą į kito smegenis, per kurią teka ir mūsų lūkesčiai, mintys, jausmai. Tačiau mokslininkai šiai teorijai griežtai prieštarauja – jie teigia, kad tokia žmogaus elektromagnetinė spinduliuotė galėtų „skristi“ daugiausia kelių ar kelių centimetrų atstumu. Taigi tikrai negalėtume atspėti kitoje pasaulio pusėje gyvenančio žmogaus minčių.
Kita teorija teigia, kad žmogų supa morfogenetinis laukas. Jo autorius yra Rupertas Sheldrake'as, britų biologas, Camrbidge ir Harvardo absolventas. Nors šis laukas nėra matomas „plika akimi“,tai būtų mus supančioje erdvėje ir paveiktų žmogaus elgesį bei sąveiką tarp vieno ir kito žmogaus. Pagal šią teoriją lauko veiksmas yra priversti vieną žmogų pajusti, kad kitas galvoja apie jį arba atspėti, kas su juo vyksta tam tikru momentu. Kaip nutinka tais atvejais, kai jaučiame, kad kažkas iš artimųjų mums paskambins ir taip nutinka akimirksniu. 2006 metais Sheldrake'as atliko eksperimentą, kurio metu paprašė savanorių pateikti telefono numerius savo artimiesiems ir draugams. Tada buvo paskambinta įvardytam asmeniui ir buvo paprašyta atspėti, kas gali būti kitoje linijos pusėje – 45 procentais atvejų asmuo spėjo, kad tai savanoris, davęs telefono numerį.
Telepatija – ar galite jos išmokti?
Pasak telepatijos teorijos šalininkų, to galima išmokti. Visų pirma, sekdami Tibeto vienuolių pavyzdžiu, turite lavinti savo gebėjimą susikaupti. Taigi yra tokių pratimų, kai konkretus žmogus turi užsidėti pirštą ant nosies ir nukreipti regėjimą bei dėmesį į tą nosį. Nors jo vaizdas susilies ir jis „pabėgs“, nepasiduoti ir visą laiką išlikti susikaupusiam. Kitas pavyzdinis pratimas – pastatyti du žmones gretimose patalpose: vienas iš jų – įsivaizduoti paveikslą su visa savo minčių galia, o kitas, susikaupęs ir, svarbiausia – telepatijos dėka, turėtų žinoti, ką piešti, kaip. pavaizduoti kitame kambaryje likusio žmogaus mintis. Tibetiečiai, norėdami lengviau išreikšti savo mintis, patenka į transą, dažnai šį metodą praktikuoja ir telepatijos šalininkai, nurodydami, kad veiksmingiausias būdas yra sukelti patyrusio žmogaus hipnozę.