Abliacija yra širdies aritmijų gydymo metodas. Elektrinė abliacija sąmoningai pažeidžia širdį toje vietoje, kuri sukelia aritmiją, kuri yra nenormalus širdies ritmas. Kokios yra abliacijos indikacijos? Kokia tiksliai yra procedūra? Koks jo efektyvumas? Kokios yra komplikacijos po abliacijos?

Abliacijayra vienas iš įvairių tipų aritmijų gydymo metodų, naudojant radijo dažnio srovę (iš čia ir pavadinimas RF abliacija – radijo dažnis).

Sveika širdis plaka ramiai, tolygiai. Šį normalų ritmą palaiko sinusinis mazgas, tam tikras „jėgainis“, kuriame gaminami elektriniai impulsai, skatinantys širdies raumenį susitraukti. Aritmija atsiranda, kai širdyje sukuriamas papildomas elektros impulsų laidumo kelias arba židinio taškas, sukeliantis nenormalų ritmą. Abliacijos tikslas – sunaikinti papildomą širdies laidumo kelią arba židinio tašką, kuris prisideda prie netolygaus jos plakimo.

Abliacija: indikacijos

Abliacija atliekama, kai:

  • tachikardija atrioventrikuliniame mazge
  • negimdinė (pavieniai židiniai) prieširdžių tachikardija
  • idiopatinė ir poinfarktinė skilvelinė tachikardija
  • supraventrikulinė aritmija (prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas)

Kontraindikacijos abliacijai yra nėštumas ir kraujo krešuliai širdyje. Procedūros negalima atlikti net tada, kai gydytojas negali įkišti elektrodo per periferines kraujagysles.

Abliacija: kaip pasiruošti procedūrai?

Pacientas turi atvykti į ligoninę tuščiu skrandžiu ir turėti su savimi reikiamus medicininius dokumentus.

Abliacija: kas tai? Kaip sekasi?

Pacientui skiriami raminamieji ir kartais narkotiniai skausmą malšinantys vaistai (opioidai) ir vietinė anestezija. Tik tuo atveju, įkišama kaniulė, kuri leis procedūros metu (jei reikia) suleisti skausmą malšinančių vaistų

Tada kirkšnies srityje į šlaunies arteriją arba veną įvedamas kateteris su elektrodu, kuris kraujagyslėmis nukreipiamas į širdį. Tada atliekamas elektrofiziologinis tyrimas, kurio metu gali prasidėti aritmija. Kitas procedūros etapas – širdies raumens dalies, kuriojebuvo nustatytas aritmijos židinys. Tai atliekama naudojant elektrodo generuojamą radijo dažnio srovę. Viską kontroliuoja rentgeno vaizdas (paciento kraujagyslės stebimos monitoriuje).

Procedūros metu pacientas gali jausti skausmą, apie kurį turėtų pranešti. Tada per anksčiau įvestą kaniulę suleidžiami skausmą malšinantys vaistai ir tęsiamas gydymas. Visa procedūra trunka iki kelių valandų.

Verta žinoti, kad be radijo dažnių srovės, galima naudoti ir kitų rūšių energiją (pvz., ultragarsu arba šalčiu – krioabliacija).

Abliacija: rekomendacijos po procedūros

Po abliacijos pacientas turi gulėti lovoje keletą valandų ir nesulenkti galūnių.

Abliacija: efektyvumas

Daugeliu aritmijų atvejų abliacija yra labai efektyvi (90-100%). Jis mažiausiai veiksmingas esant prieširdžių virpėjimui (procedūros veiksmingumas vertinamas 60 %).

Abliacija: komplikacijos

Abliacija yra itin saugi procedūra. Intraprocedūrinis ir periprocedūrinis mirtingumas yra mažesnis nei 0,2%. Komplikacijų rizika po abliacijos taip pat nedidelė. Retais atvejais gali kilti:

  • hematomos injekcijos vietoje,
  • pseudoaneurizma,
  • arterioveninė fistulė,
  • giliųjų venų trombozė.

Komplikacijos po abliacijos taip pat apima:

  • potėpis,
  • plaučių embolija (arba kitos tromboembolinės komplikacijos).

Abliacija taip pat gali pažeisti širdies vožtuvus, pradurti širdies sienelę, sukelti spazmą arba uždaryti vainikinę arteriją.

  • Tachikardija – simptomai ir gydymas
  • Ar turėtumėte apsilankyti pas kardiologą?

Kategorija:

Kardiologija