Po 40 metų išeminės širdies ligos rizika didėja. Jei valgote nesveiką maistą, rūkote cigaretes ir šiek tiek miegate, jūsų širdis gali jums nepaklusti. Pažiūrėkite, ko reikia jūsų širdžiai, kad daugelį metų išliktų geros formos.
Duomenys rodo, kad šiais laikais moterys širdies ligomis serga taip pat dažnai, kaip ir vyrai, tačiau vėliau (apie 10 metų) ir kiek kitaip. Tačiau būtent širdies ir kraujotakos sistemos ligos dažniau miršta moterims (54 proc.) nei vyrams (39 proc.). Pagal moterų mirtingumą jos yra pirmoje vietoje. Ir jie nužudo dvigubai daugiau moterų nei vėžys! Tai tikriausiai yra pakankamai argumentų pradėti rūpintis širdimi…?
Širdies ir kraujagyslių ligomis serga ne tik moterys po menopauzės, nors šiuo laikotarpiu sumažėja estrogenų, t.y. moteriškų lytinių hormonų, kurie saugo širdį (plečia ir elastina kraujagysles, kontroliuoja blogąjį cholesterolį), sekrecija. Tačiau šis procesas palaipsniui prasideda nuo 40 metų amžiaus. Tada organizme padidėja riebalų, įskaitant blogojo cholesterolio, koncentracija, o tai skatina aterosklerozę, taip pat padvigubina išeminės širdies ligos ir infarkto riziką.
Širdies būklė pagerės pakeitus gyvenimo būdą
Tai, kad vis jaunesni iš mūsų skundžiasi kardiologinėmis problemomis, siejasi ir su aukštais šiuolaikinio pasaulio reikalavimais moterims. Stengdamiesi vykdyti visus įsipareigojimus, dėl laiko stokos blogai maitinamės, neišsimiegame, rūkome, piktnaudžiaujame alkoholiu, vartojame vis daugiau vaistų. Esant tokiam gyvenimo būdui apsauginio estrogenų poveikio gali nepakakti.
Širdies ir kraujagyslių ligos bėgant metams vystosi slapta. Juos galite atsekti tyrimais – kraujospūdžio, cholesterolio ir trigliceridų kiekio, gliukozės. Norėdami jų išvengti, rūpinkitės savo širdimi nuo jaunystės. Štai ką jis daro:
Gera mankšta širdžiai
Jo dėka širdis tampa stipresnė, efektyviau pumpuoja kraują į kraujagysles ir mažiau pavargsta. Pageidautina pakeisti lipidų profilį (blogojo cholesterolio ir gerojo cholesterolio santykį bei bendrojo cholesterolio koncentraciją), reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, lėtina širdies ritmą ramybės būsenoje ir mažina kraujospūdį. Geriausias yra ilgos vidutinio intensyvumo pastangos (pvz., ėjimas, važiavimas dviračiu), atliekamos sistemingai – kasdien po 15 val.minučių arba 3 ar 4 kartus per savaitę bent 30 minučių.
Pakeiskite savo įpročius: dažniau lipkite laiptais, dalį kelio į darbą įveik pėsčiomis arba dviračiu.
Širdžiai naudinga dieta
Nėra vietos riebiems gyvūninės kilmės produktams, kuriuose gausu cholesterolio. Valgykite taip, kaip Viduržemio jūros regiono gyventojai – jie turi mažiausiai širdies ir kraujagyslių ligų Europoje. Valgykite jūros žuvį ir alyvuogių aliejų (jose yra širdžiai vertingų omega-3 riebalų rūgščių), šviežias daržoves ir vaisius, grūdus, kruopas ir ankštines daržoves (jose gausu ląstelienos, mažinančios cholesterolį)
Susmulkinkite graikinius ir lazdyno riešutus, migdolus, sezamo sėklas, saulėgrąžas (jose yra širdžiai naudingų medžiagų, įskaitant vitaminą E, folio rūgštį, kalį, magnį, kalcį, seleną, omega-3 rūgštis, skaidulą, augalinius sterolius ), pasiekite datules (natūralių salicilatų, veikiančių kaip aspirinas, š altinis).
Į maistą įdėkite česnako (jis padeda sumažinti cholesterolio kiekį, apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo). Vietoj druskos naudokite žoleles (didina kraujospūdį). Kartą per dieną galite išgerti taurę raudonojo vyno – jame esantys polifenoliai pasižymi antiateroskleroziniu poveikiu. Toks meniu padeda numesti svorio. Tai svarbu, nes kiekvienas papildomas kilogramas verčia širdį dirbti sunkiau, o pilvo nutukimas kelia pavojų sveikatai.
Miegas ir atsipalaidavimas naudingas širdžiai
Širdžiai reikia poilsio. Šio poreikio nepaisymas sutrikdo imuninę sistemą ir gali būti mirtina sveikatai. JAV mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas, turi padidėjusį medžiagų kiekį, kuris yra uždegimo organizme požymis.
Mokslininkų dėmesį patraukė CRP, t. y. ūminės fazės b altymai – padidėjęs jo lygis, be kita ko, gali rodyti, esant padidėjusiai širdies priepuolio rizikai. Todėl miegokite 8 valandas per parą. Snauskite – tyrimai rodo, kad jie padeda išvengti širdies ligų. Kiekvieną dieną skirkite laiko atsipalaiduoti ir nepasiduokite atostogoms, nes nuolat didėjanti streso hormonų (adrenalino ir noradrenalino) koncentracija padidina cholesterolio kiekį ir kraujospūdį bei padidina kraujo krešėjimą.
„Zdrowie“ mėnesinis