Kardiologijos pažanga buvo nuostabi. Širdies transplantacija, kuri buvo sensacija prieš 40 metų, dabar yra tik vienas iš širdies ligų gydymo būdų. Ką dar šiuolaikinė kardiologija siūlo pacientams? Angioplastika, aplinkkeliai, stentai (arterijų balionavimas), apnašų šalinimas lazeriu – tai procedūros, leidžiančios gydytojams sėkmingai kovoti su ateroskleroze.

Kardiologijayra medicinos sritis, kurioje aiškiai matosi, kaipmodernūs gydymo metodaitampa standartu. Paimkime, pavyzdžiui, statinus – jie žinomi jau dvidešimt metų, bet vis dar yra itin vertingas vaistas širdies ligoniams. Jų naudojimas prailgina gyvenimą ir pagerina jo kokybę žmonėms, sergantiems koronarine širdies liga, ateroskleroze, taip pat turintiems didelių širdies ligų, įskaitant diabetą, rizikos veiksnių. Šiandien, po daugybės klinikinių tyrimų, žinoma, kad statinai apsaugo nuo infarkto, insulto, mažina blogojo MTL cholesterolio kiekį. Šie vaistai teigiamai veikia trombocitus, t. y. trombocitus, atsakingus už jų krešėjimą. Statinai neleidžia šioms apnašoms sulipti, todėl neleidžia arterijoms užkimšti krešulio. Kitas šių vaistų privalumas yra tai, kad dėl jų geriau veikia kraujagysles dengiančios endotelio ląstelės. Dėl to indai yra lankstesni ir gali laisviau susitraukti bei atsipalaiduoti. Statinai, skiriami po širdies operacijos, neleidžia kraujagyslėms vėl užsidaryti, todėl ši terapija tampa veiksmingesnė. Jų vartojimas yra labai svarbus žmonėms, turintiems didelį blogojo cholesterolio kiekį, nes jie stabdo aterosklerozės progresavimą.

Širdies ligų gydymo metodai: angioplastika

Pažengusią aterosklerozę ne visada galima įveikti vaistais. Tuomet mūsų širdį gelbsti invazinė kardiologija. Arterijų forsavimas, kaip tai pacientai vadina angioplastika, atliekama gydant vainikinių arterijų ligą, ūminį miokardo infarktą ar anksčiau implantuotų šuntavimo būdų atveju. Per nedidelę arterijos punkciją kirkšnyje (arba, rečiau, ant dilbio), gydytojas į arteriją įveda specialų kreiptuvą ir kateterį, kuris baigiasi balionu. Kai balionas yra vainikinės arterijos susiaurėjimo vietoje, jis pumpuojamas. Padidindamas jo tūrį, jis įspaudžia plokštelę į arterijos sienelę ir atkuria jos praeinamumą.Esant dideliems ateroskleroziniams pažeidimams, vien baliono arterijai atidaryti neužtenka. Tada reikia specialių pastolių, t. y. stento.

Stentas – širdies ligų gydymo metodas

Stentas yra labai plonas vamzdelis, pagamintas iš plono tinklelio, kuris plečiasi, kai įvedamas į kraujagyslę, ir yra atrama silpnoms kraujagyslės sienelėms. Stentai dedami daugiausia dėl to, kad nuo cholesterolio nuosėdų išvalytos kraujagyslių sienelės yra suglebusios – jos gali iškart arba po kurio laiko subyrėti ir vėl blokuoti kraujotaką. Tačiau yra ir kita priežastis – po kurio laiko ant sienelių vėl kaupiasi cholesterolis, o stentas gali tam užkirsti kelią. Arterijos apginklavimas stentais vyksta kontroliuojant rentgeno aparatu, kad jie patektų tik į reikiamą vietą. Medikų patirtis rodo, kad arterijų balionavimo metu atsiranda apnašų atsisluoksniavimas arba plyšimas (apie 20 proc. atvejų). Tai palanku restenozei, t.y. pasikartojantis arterijų peraugimas. Siekiant to išvengti, šiais laikais vis dažniau įdedami stentai, padengti vaistais, lėtinančiais aterosklerozinių plokštelių augimą. Pastarųjų metų hitas – goreteksu dengti pastoliai (turime iš šio pluošto pagamintų striukių ir batų). Paprastai jie naudojami aortos aneurizmoms gydyti, siekiant pakeisti pažeistą kraujagyslės sienelę.

Aplinkkeliai arba nauji tiltai

Kai arterijos visiškai užauga, jų ne visada galima atkurti, kad veiktų naudojant balionus ar stentus. Tada nusprendžiama užmegzti naujus ryšius, kuriais tekės kraujas. Tai vadinama Koronarinis šuntavimas arba šuntavimas. Procedūra atliekama taikant anesteziją. Pirmiausia kardiologai paima sveiką kraujagyslę (dažniausiai iš kojos venos). Tada, atidarius krūtinę, implantuojama vena. Vienas jo galas implantuojamas virš vainikinės arterijos obstrukcijos, o kitas – žemiau, t.y. tarp aortos ir vainikinio kraujagyslės, paskirstančios kraują po visą širdį. Kad operacija vyktų sklandžiai, pacientas procedūros metu prijungiamas prie aparato, vadinamo širdies ir plaučių aparatu (vadinamoji ekstrakorporinė kraujotaka), ir širdis nustoja veikti. Po procedūros kraujas gali tekėti nauja, sveika vena ar arterija, apeinant aterosklerozės pažeistą fragmentą. Pasitaiko, kad per vieną operaciją padaromi keli tokie tilteliai. Nauji ryšiai yra tokie pat pažeidžiami aterosklerozės, kaip ir kiti. Todėl be palaikomojo gydymo, mitybos ir fizinio aktyvumo nekeitimo situacija gali pasikartoti. taip pat galima apeiti arterijas neatidarant krūtinės. Tokios operacijos metu kardiochirurgas padaro nedidelį pjūvį krūtinėje, per kurį gali patekti į priekinę širdies sienelę.kuri nuolat veikia.

Apnašų šalinimas lazeriu

Apnašų šalinimas lazeriu naudojamas labai retai. Tai vis dar eksperimentinis būdas atsikratyti aterosklerozinių nuosėdų. Tokios angioplastikos metu gydytojas specialų kateterį įveda į šlaunies arteriją, o po to į vainikinę arteriją. pasiekęs sergančią vietą, iš specialaus kateterio galo paleidžia lazerio spindulį. Dažniau lazeriu gydomas ekstremalus širdies nepakankamumas – juo sukuriami kraujo tekėjimo kanalai iš širdies skilvelio pusės.

Svarbu

Kardiologija: gydymo būdai ateičiai

Kardiologai yra bejėgiai, kai pažeidžiami visi kraujagyslės ir iš jo negalima paimti venos apeiti. Tokios situacijos paskatino mokslininkus imtis rizikingų veiksmų – laboratorijoje auginti naujus indus. Užduočių ėmėsi Duke universiteto medicinos centro mokslininkai. Jie pastatė vamzdžio formos pastolius iš savaime suyrančio polimero dribsnių. Iš paciento venos paimtas ląsteles jie padėjo ant paviršiaus ir panardino į maistinę medžiagą.Po septynių savaičių ląstelės padaugėjo ir nauja vena buvo paruošta. Indų auginimas – kol kas eksperimentas, tačiau tai suteikia ligoniams naujų vilčių. tai, kad kraujagyslės sudarytos iš ląstelių, paimtų iš paciento, rodo, kad organizmas jų neatstums. Darbas su šia technika tebevyksta, tačiau turime palaukti, kol ją pritaikysime praktiškai. Panašiai yra su plazmidėmis, kurias į širdį suleido lenkų mokslininkai. Tai mažytės DNR dalelės, kurių atmintyje saugoma intramuskulinių kraujagyslių endotelio atstatymo užduotis. Jie buvo suleisti į labiausiai išeminę širdies dalį. praėjus kelioms dienoms po procedūros paaiškėjo, kad širdis daug geriau aprūpina kraują ir veikia efektyviau.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Kardiologija