Sudaužytos širdies sindromas arba takotsubo sindromas yra širdies raumens liga, dar vadinama streso kardiomiopatija arba biuletenio antgalio sindromu. Sudaužytos širdies sindromo klinikinis vaizdas gali būti klaidinančiai panašus į ūminį koronarinį sindromą. Kokia yra takotsubo sindromo priežastis? Kaip tai pasireiškia? Ar tai galima gydyti?

Stresinė kardiomiopatija( Sudaužytos širdies sindromas ,takotsubo sindromas ,Balioninės viršūnės sindromas ) yra simptomų kompleksas, kurį sukelia laikinas kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas, kai nėra reikšmingų aterosklerozinių pokyčių vainikinėse kraujagyslėse. Tai sukelia stiprus emocinis ar fizinis stresas.

Takotsubo sindromą pirmą kartą aprašė Hikaru Sato ir kiti 1990 m. Japonijoje. Pavadinimas tako-tsubo reiškia aštuonkojų indą. Jiems būdingas siauras kaklas ir tūrinis, apvalus dugnas. Ši forma atitinka šios kardiomiopatijos vaizdą vaizdavimo tyrimuose.

Duomenys rodo, kad maždaug 1–2% iš pradžių diagnozuotų ūminių koronarinių sindromų iš tikrųjų yra takotsubo sindromas. Dauguma atvejų (net 90%) yra moterims po menopauzės. Vidutinis pasireiškimo amžius yra 67 metai.

Streso kardiomiopatija: priežastys

Takotsubo sindromo etiologija nėra visiškai suprantama, tačiau iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad jis pagrįstas sutrikusia vainikinių arterijų mikrocirkuliacijos funkcija ir toksiniu katecholaminų poveikiu širdies raumeniui. Kardiomiopatiją gali sukelti stiprus stresas (psichinis ir fizinis), kuris sukelia jų išstūmimą ir koncentracijos kraujyje padidėjimą. Sunkios gyvenimo situacijos, pvz., artimo žmogaus mirtis, žinios apie ligą, rimtos finansinės problemos, stichinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai gali būti streso veiksniai. Ne mažiau svarbūs ir fizinį stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, ūminės pilvo ligos. Taip pat verta paminėti, kad sindromas gali pasireikšti ir be jokio streso faktoriaus.

Takotsubo sindromas: simptomai

Simptomai gali labai stipriai imituoti širdies priepuolį ar kitus ūminius koronarinius sindromus. Pagrindiniai paciento nusiskundimai yra šie:

  • krūtinės skausmas
  • dusulys
  • širdies plakimas
  • pykinimas ir vėmimas
  • alpimas

Retai pirmasis pasireiškimas galikardiogeninis šokas arba staigus širdies sustojimas.

Sudaužytos širdies sindromas: diagnozė

Panašumas į ūminius koronarinius sindromus taikomas ne tik simptomatologijai, bet ir pagrindinių diagnostinių tyrimų rezultatams. Dažniausi EKG anomalijos yra ST segmento pakilimas (dažniausiai ne toks ryškus, kaip iš tikrųjų užsikimšusi arterija), T bangos inversija ir Q bangos buvimas. Todėl visi šie pokyčiai būdingi miokardo išemijai.

Sergant takotsubo kardiomiopatija, paprastai palyginti nedidelis ir trumpalaikis miokardo nekrozės biomarkerio – troponinų – padidėjimas. Laboratoriniai tyrimai taip pat rodo širdies nepakankamumo žymenų, t.y. natriuretinių peptidų – BNP ir NT-proBNP padidėjimą. Remiantis kai kuriais tyrimais, peptidų kiekio padidėjimas yra reikšmingesnis sergant takotsubo sindromu, o NT-proBNP ir troponinų santykis gali būti naudojamas atskirti jį nuo miokardo infarkto be invazinių tyrimų.

Vis dėlto vaizdiniai testai yra lemiami diagnozuojant sudužusios širdies sindromą. Streso sukeltos kardiomiopatijos hemodinaminių pokyčių priežastis yra kairiojo skilvelio (rečiau dešiniojo skilvelio) miokardo susitraukimo sutrikimai. Naudingiausi testai šiems pokyčiams vizualizuoti yra echokardiografija (ECHO) ir ventrikulografija. Takotsubo komandos atveju dažniausiai susiduriame su vadinamaisiais hipokinezė (sumažėjęs susitraukimas) arba akinezija (susitraukimo trūkumas) kairiojo skilvelio ir širdies viršūnės viduriniuose segmentuose, dėl kurių susidaro būdingas „galiukų balinimo“ vaizdas. Remiantis šiais tyrimais, galime išskirti keletą takotsubo kardiomiopatijos variantų, tačiau, nepaisant tipo, nenormalus kairiojo skilvelio raumenų darbas sukelia išstūmimo frakcijos sumažėjimą ir gali sukelti širdies nepakankamumo simptomus. Ligos diagnozei labai svarbu, kad širdies susitraukimų sutrikimai būtų laikino pobūdžio.

Klinikinėje praktikoje absoliuti dauguma pacientų kreipiasi į invazinės kardiologijos skyrių su pirmine ūminio koronarinio sindromo diagnoze dėl koronarinės angiografijos, t. y. koronarinės angiografijos. Jei nėra reikšmingo vainikinių arterijų susiaurėjimo, trombų ar aterosklerozinės plokštelės plyšimo požymių, galima atmesti AKS ir kartu su kitais tyrimais priartėti prie galutinės diagnozės. Diagnozės kriterijai taip pat atkreipia dėmesį į kitų ligų būsenų, kurios gali pasireikšti panašiai ir kurioms turėtų būti taikoma diferencinė diagnostika, pašalinimą, pvz. neseniai patirta galvos trauma,intrakranijinis kraujavimas, feochromocitoma arba širdies raumens uždegimas.

Patarimas Balsavimo biuletenis: gydymas

Takotsubo sindromo gydymas yra simptominis ir paprastai apsiriboja vaistų terapija. Pagrindinės vaistų grupės yra beta adrenoblokatoriai (beta adrenoblokatoriai) ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI). Diuretikų terapija reikalinga esant plaučių edemai arba staziniam širdies nepakankamumui. Kairiojo skilvelio susitraukimo sutrikimas gali lemti potencialiai pavojingos embolinės medžiagos susidarymą. Trombo buvimas širdyje yra antikoaguliantų gydymo indikacija. Jį galima įvesti ir profilaktiškai.

Takotsubo sindromas: prognozė

Streso sukeltos kardiomiopatijos komplikacijos yra panašios į širdies priepuolio komplikacijas. Jie yra reti ir dažniausiai paveikia ankstyvą, ūmią ligos fazę. Tai apima: ūminį širdies nepakankamumą su plaučių edema, ūminį mitralinio vožtuvo regurgitaciją, skilvelių aritmijas, kardiogeninį šoką arba laisvos širdies sienelės plyšimą. Mirtingumas mažas (apie 1–3 %).

Takotsubo kardiomiopatijos prognozė yra labai gera. Net 95% pacientų pilnavertę formą atgauna per 4–8 savaites. Mes susiduriame su grįžimu į tinkamą skilvelio funkciją. Sindromo recidyvas pasireiškia tik keliems procentams.

Š altiniai:

1. Rozwodowska M., Łukasiewicz A., Sukiennik A., Świątkiewicz I., Rychter M., Kubica J., Tako-tsubo kardiomiopatija - klinikinė problema, [in:] "Folia Cardiologica Excerpta" 2010, t. 5, Nr. 5, 298-304 9 (internete)

2. http://emedicine.medscape.com/

Kategorija:

Kardiologija