Imunitetas – tai visais atvejais daromas žodis, kurį jaunieji tėvai girdi daug kartų. Kas yra imunitetas, kaip jis formuojasi ir kaip išmintingai palaikyti kūdikio imunitetą? Kas kenkia vaiko imunitetui? ​​

Pagal enciklopedinį apibrėžimą,imunitetasyra organizmo gynybinių reakcijų visuma, skirta pašalinti jam pavojingus mikroorganizmus. Šią užduotį atliekaimuninė sistema , dar vadinama imunine sistema. Ji susiduria su tikru iššūkiu – turi ne tik efektyviai kovoti su pavojingais virusais ir bakterijomis, bet tuo pačiu atpažinti ir toleruoti nekenksmingus veiksnius arba tinkamai funkcionuoti būtinus veiksnius, tokius kaip imuniniai antikūnai. Štai kodėl jo struktūra yra labai sudėtinga. Jį sudaro bendradarbiaujantys organai, audiniai, ląstelės ir cheminės molekulės. Tarp jų yra limfinė sistema (užkrūčio liauka, kaulų čiulpai, blužnis, limfmazgiai), taip pat oda ir gleivinės, netgi kraujo komponentai (leukocitai) ir virškinamajame trakte gyvenančios bakterijos.

Kaip formuojamas imunitetas?

Imuninė sistema pradeda formuotis vaisiaus gyvenimo pradžioje. Antrą mėnesį pradeda vystytis blužnis ir užkrūčio liauka, o tada vaisiaus kraujyje atsiranda limfocitų. Trečiojo vaisiaus gyvenimo mėnesio pabaigoje atsiranda kiti imuninės sistemos komponentai: T limfocitai, B limfocitai ir M, D, G ir A antikūnai.Gimimo metu ši sistema dar nesubrendusi. Tačiau, kad mažylis pradžioje nebūtų visiškai neapsaugotas, gamta leido kai kuriuos antikūnus, reikalingus apsisaugoti nuo mikrobų, gauti iš motinos per placentą. Tai yra IgG imunoglobulinai, t.y. svarbiausi antikūnai.

Svarbu

Kas kenkia imunitetui? ​​

Imunitetas turi savo priešų, ir tai ne apie mikrobus. Imuninė sistema susilpnėjusi:

  • per didelis antibiotikų vartojimas
  • rūkymas vaiko akivaizdoje – cigarečių dūmuose esantys cheminiai junginiai mažina deguonies kiekį kraujyje ir sutrikdo plaučių veiklą
  • dažnas viduriavimas, išeikvojantis natūralią žarnyno bakterinę florą, todėl kūdikis tampa jautresnis infekcijoms (todėl taip svarbu sterilizuoti buteliukus ir žindukus bei kruopščiai plauti rankas).

Be jų, naujagimis dar turi savoantikūnų, IgM (kurio užduotis – sustabdyti kenksmingus mikroorganizmus pirmoje infekcijos fazėje, kol nepasigamina pakankamai IgG antikūnų). Ši savotiška gynybinė armija vadinama laikinuoju pasyviuoju imunitetu. Laikinas, nes per pirmuosius tris gyvenimo mėnesiuskūdikispalaipsniui praranda mamos teikiamus imunoglobulinus. Pasyvus, nes vaiko organizmas dar nepajėgia pagaminti IgG antikūnų tiek, kiek užtektų apsiginti. Šis laikotarpis gali trukti iki 12-18 d. mėnesio amžiaus ir vadinamas „imuniniu atotrūkiu“. Tik nuo antrosios vaiko gyvenimo pusės imuninė sistema pradeda gaminti IgG. Jų skaičius sistemingai auga, tačiau tik maždaug 15 metų amžiaus jis priartėja prie suaugusiųjų. Tai reiškia, kad iki tol vaikas gali dažnai sirgti.

Kūdikių imunitetas: nauda sergant

Neleiskite, kad tai jūsų jaudintų, nes sergant stiprinamas natūralus vaiko imunitetas. Taip yra todėl, kad infekcijos moko imuninę sistemą, kaip elgtis su mikrobais. Mokslininkai jau seniai išsiaiškino šį procesą. Imuninė sistema turi labai gerą atmintį ir mokosi iš patirties. Kai pavojingos bakterijos patenka į organizmą ir daro jam kokią nors žalą, imuninė sistema tai prisimena, o kai jos vėl jas puola, žino, kad jos pavojingos ir gali su jomis kovoti. Šis mechanizmas naudojamas vakcinuojant. Vakcinose yra susilpnėjusių arba nužudytų mikroorganizmų (o kartais tik jų dalių), kuriuos patekus į organizmą imuninė sistema atpažįsta. Jis pradeda gaminti imuninius antikūnus, kurie naikina agresorių, taip pat vadinamąsias ląsteles. Imuninė atmintis, kuri kitą kartą kontaktuojant su jau žinomu virusu ar bakterijomis, atpažįsta priešą ir skatina imuninės sistemos funkcionavimą, taip užkertant kelią ligai vystytis.Ligos būtinos, bet vaikui geriau nesirgti. per dažnai serga. Ne tik dėl to, kad viršininkas kreivai atrodys, kai ant jo stalo padėsite dar vieną leidinį. Per trumpos pertraukos tarp nuoseklių infekcijų neleidžia efektyviai atsinaujinti imuninei sistemai. Todėl verta stiprinti imunitetą. Geriausias būdas yra maitinimas krūtimi, nes motinos piene yra daug ingredientų, kurie padeda apsaugoti jūsų kūdikį nuo susirgimo.

Kūdikio imunitetą stiprins dieta

Piene yra daug imunoglobulino A, kuris apsaugo nuo infekcijų, uždengdamas žarnyno gleivinę plona plėvele, kuri neleidžia ant jos kauptis kenksmingoms bakterijoms ir prasiskverbti į kraują. Jei maitinanti mama yraJei ji peršalo, jos piene taip pat yra antikūnų, kurie apsaugo kūdikį nuo virusų, sukėlusių infekciją mamai. Tačiau vienas vertingiausių motinos pieno komponentų yra prebiotiniai oligosacharidai – kompleksiniai cukrūs. Virškinimo fermentai jų neskaido, todėl patenka į žarnyną, kur yra probiotikų – gerųjų žarnyno bakterijų, kurios stimuliuoja imuninę sistemą ir stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, dauginimosi terpė. Jame taip pat yra laktoferino, kuris paima iš mikrobų geležį, o tai neleidžia jiems vystytis. Jei negalite maitinti krūtimi, duokite kūdikiui (pasitarus su pediatru) pieno, papildyto prebiotikais ar probiotikais. Jei jau pradėjote plėsti jo mitybą, būtinai į savo sriubas įtraukite beta karotino turinčių daržovių, tokių kaip morkos ir moliūgai. Beta karotinas yra atsakingas už tinkamą gleivinių, kurios yra pirmasis organizmo apsauginis barjeras nuo patogeninių mikrobų, funkcionavimą.

Atsparumas – svarbus grūdinimas nuo lopšio

Dieta nėra vienintelis būdas palaikyti imunitetą, o vasara – tinkamas metas įgyvendinti visus kitus metodus. Veiksmingiausi yra:

  • Kasdienis pasivaikščiojimas bent vieną valandą švarioje aplinkoje nuo išmetamųjų dujų. Pasivaikščiojimų dėka organizmas tinkamai aprūpinamas deguonimi, todėl funkcionuoja geriau. Taip pat labai svarbu, kad kūdikio imuninė sistema kontaktuotų su įvairiais mikroorganizmais ir išmoktų į juos reaguoti. Svarbu: jūs turite eiti pasivaikščioti net lyjant ar š altai.
  • Vandens gesinimas. Jei jūsų kūdikiui daugiau nei šeši mėnesiai, maudynes galite baigti vėsesniu (bet ne š altu) dušu kelioms sekundėms. Esmė ta, kad organizmas išmoktų reaguoti į staigius temperatūros pokyčius. Taip pat kūdikiui galite keisti šiltas ir vėsesnes pėdų voneles. Jie turėtų trukti ne ilgiau kaip dvi ar tris minutes ir baigti vėsiu vandeniu. Po tokio gydymo apsimaukite šiltas kojines savo vaikui.
  • Klimato kaita yra imuninės sistemos treniruotė. Organizmas, kuris turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, mobilizuoja visas jėgas, įskaitant ir imuninę sistemą. Su kūdikiu geriausia vykti bent trims savaitėms – per pirmas dvi savaites organizmas pripranta prie naujų sąlygų, o tik tada pradeda gerai reaguoti į kitokį klimatą. Su kūdikiu galite eiti į kalnus ir jūrą.
  • Dažnas kambario vėdinimas. Temperatūra aplink kūdikį turi būti 19-22ºC. Kai jis didesnis, ore yra mažiau drėgmės, todėl kūdikio burnos ir nosies gleivinės išsausėja ir nebėra tokios veiksmingos kaip apsauginis skydas nuo mikrobų. Be to, šviežioras išpučia mikrobus.

„M jak mama“ mėnesinis

Kategorija:

Vaiko sveikata