Lėtinis venų nepakankamumas yra būklė, atsirandanti dėl kraujo stagnacijos apatinių galūnių veninėje sistemoje. Tai gali sukelti venų voratinklinių venų susidarymą, išsiplėtusių venų susidarymą, patinimą, spalvos pasikeitimą, odos sukietėjimą ir uždegimą bei sunkiausią venų išopėjimą. Todėl į bet kokius simptomus, atsirandančius dėl venų problemų, nereikėtų žiūrėti lengvai. Geros naujienos yra tai, kad yra būdų, kaip išvengti venų nepakankamumo ir jį gydyti.

Lėtinis venų nepakankamumas(CVI, lėtinė venų liga, ŠKL,lėtinis venų nepakankamumas , CVI) yra liga, kuria serga beveik pusė moterų Lenkijoje ir apie 37 proc. vyrų. Kalbant apie jaunus žmones, iki 35 metų amžiaus, 6 kartus daugiau moterų serga nei vyrų.

Pagrindinė lėtinio venų nepakankamumo priežastis yra venų, pernešančių kraują iš kojų į širdį, pažeidimas. Kad kraujas galėtų laisvai įveikti gravitaciją, tekėdamas iš pėdų į viršų, venos turi efektyviai veikti venų vožtuvuose ir raumenų pompoje.

Jei taip nėra, dalis kraujo pradeda atplukdyti (veninis refliuksas) ir taip lieka venose, jas ištempdamas ir apsunkindamas tinkamą jų funkcionavimą. Veninis kraujas stagnuoja, o tai trukdo pritekėti deguonies prisotintam arteriniam kraujui ir sukelia uždegiminių būklių su negalavimais vystymąsi, venų sienelių pažeidimus su kraujo plazmos prasisunkimu – patinimu, spalvos pasikeitimu, išopėjimu laikui bėgant.

Kokie yra venų nepakankamumo simptomai?

  • kojų skausmas, sunkumo jausmas kojose (tai išnyksta atlikus atitinkamus pratimus)
  • pėdų, čiurnų ir blauzdų patinimas (pradinėje ligos stadijoje tai yra patinimai, kurie išnyksta „įsikėlus“ ar pasportavus, o naktinio poilsio metu – nuolatinis patinimas pažengusioje stadijoje)
  • skausmas aplink venas
  • parestezija (dilgčiojimas, tirpimas), niežulys, perštėjimas kojose
  • vadinamasis neramių kojų sindromas
  • naktiniai raumenų mėšlungiai, daugiausia blauzdų
  • poodinių venų (dažnai išsiplėtusių ir melsvos spalvos) vizualizacija – mažiausios, kurios pradeda panašėti į voratinklines venas – ir storesnės, kurios išsikiša ir švelnios liesti
  • rudai rausvai poodinės spalvos pakitimai

Venų nepakankamumo priežastys

Venų nepakankamumo išsivystymui įtakos turi keletasveiksniai:

  • veninis refliuksas, t.y atvirkštinė kraujotaka – atsiranda dėl venų vožtuvų trūkumo (sunaikinimo), neišsivystymo ar nepakankamumo
  • sumažėjęs elastinių skaidulų kiekis venų sienelėje yra genetiškai nulemtas arba nulemtas amžiaus, kai nėra fizinio aktyvumo
  • blauzdos raumenų jėgos nepakankamumas arba susilpnėjimas, dažniausiai dėl reguliaraus fizinio aktyvumo stokos
  • venų susiaurėjimas – sukeltas, pavyzdžiui, venų obstrukcijos (trombozės) arba spaudimo venoms iš išorės. Spaudimą gali sukelti nutukimas, kartais venas spaudžia ir besilaukiančių moterų auganti gimda
  • aukštas veninis slėgis ilgą laiką. Čia gali būti k altos kokios nors venų ligos, neteisingas gyvenimo būdas, pvz., mažas fizinis aktyvumas, darbas sėdimas ar stovimas. Venų hipertenzija ardo vožtuvus ir venų sieneles – dėl kolageno irimo ir elastingumo praradimo.

Veiksniai, didinantys venų nepakankamumo riziką:

  • moteriška lytis (nėštumas, geriamoji kontracepcija)
  • amžius
  • nutukimas
  • darbas sėdimas arba stovimas, mažas fizinis aktyvumas – dėl fizinio aktyvumo stokos atsiranda kraujo stagnacija venose
  • aukštas aukštis
  • dažnas vidurių užkietėjimas
  • genetiniai veiksniai - rizika susirgti venų varikoze žmogui, kurio vienas iš tėvų serga venų varikoze, yra 42%, jei abu - rizika padidėja iki 89%
  • rūkymas
Svarbu

Neįprastas vamzdynas

Visų vienos kojos kraujagyslių ilgis siekia net 100 km. Kai kurios venos yra paslėptos giliai ir sudaro vadinamąsias giliųjų venų sistema. Dalis jo eina arti odos paviršiaus ir jos vadinamos paviršinėmis venomis.

Abi sistemos yra sujungtos kryžminėmis linijomis, vadinamomis perforatoriais. Būtent paviršinėse kraujagyslėse susidaro venų varikozė. Dažniausiai ant juosmens venos nuo medialinės (vidinės) kulkšnies iki kirkšnies, o rečiau ant mažosios juosmens venos nuo išcentrinės (išorinės) kulkšnies iki kelio.

Venų nepakankamumo diagnozė

Lėtinio venų nepakankamumo diagnozė nesudėtinga net ir remiantis paciento apklausa bei galūnių apžiūra. Kita vertus, ultragarsinis paviršinių ir giliųjų venų tyrimas padės nustatyti ligos priežastį – galima rasti venos segmentą su nepakankamais vožtuvais, įvertinti, ar venose nėra trombo, blokuojančio kraujo nutekėjimą, ir planuoti tinkamą pokyčių gydymą.

Lėtinio venų nepakankamumo gydymas

Lėtinio venų nepakankamumo gydymas turėtų būti suskirstytas į 4 dalis: gydymaskonservatyvus, t. y. farmakoterapija, kompresinis gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai, kurie visada turėtų būti įgyvendinti pirmiausia, ir chirurginis gydymas.

  • Farmakoterapija – rekomenduojama kiekvienoje venų ligos stadijoje. Rekomenduojami saugūs flebotropiniai vaistai – sintetiniai arba augaliniai. Pastarieji yra, pavyzdžiui, hesperidinas, rutino dariniai, escinas. Veiksmingiausias vaistas, anot specialistų, yra mėsinės šluotos, hesperidino ir askorbo rūgšties derinys. Vaistai kažkiek pagerina kraujagyslių darbą: sutraukia venines ir limfagysles, mažina uždegimą, sandarina venų kraujagyslių sieneles, o tai mažina skausmą, tinimą ir sunkumo jausmą kojose. Gyvenimo būdo pokyčiai galimi bet kurioje lėtinės venų ligos stadijoje. Tai apima fizinio aktyvumo didinimą ir reguliarumą bei svorio mažinimą. Blauzdos raumenų stiprinimas pagerina raumenų siurblio efektyvumą. Veninis kraujas pumpuojamas link širdies, o raumenų suspaustose veninėse kraujagyslėse venų vožtuvų žiedlapiai priartėja vienas prie kito, todėl veninis kraujas negali tekėti atgal. Fizinis aktyvumas turėtų būti reguliarus, geriausia bent 30 minučių kiekvieną dieną.
  • Kompresinė terapija – duoda daug geresnių rezultatų. Čia naudojami įvairių tipų jau paruošti kompresiniai gaminiai arba įvairaus ištempimo juostos. Didžiausią spaudimą jie daro tiesiai virš kulkšnies, o aukštyn, palaipsniui mažėja, kad kraujas galėtų laisvai tekėti iš kojų į širdį. Kartu jie palaiko blauzdos raumenų siurblio veikimą. Kompresiniai produktai ne tik mažina venų nepakankamumo simptomus, bet ir stabdo ligos progresavimą. Turime: kojines iki kelių, kojines, pėdkelnes arba atsegamas kompresines pėdkelnes. Produktai turi būti parenkami individualiai, remiantis apatinės galūnės apžiūra ir išmatavimu.
  • Chirurginis gydymas – miniflebektomija, intravaskulinis veninės kraujagyslės uždarymas naudojant lazerį (EVLT), klasikinė varikozinių venų chirurgija arba skleroterapija. Miniflebektomija yra varikozinių pokyčių pašalinimas iš mikropjūvių. EVLT leidžia visiškai ambulatoriškai uždaryti dideles, neefektyvias kraujagysles, tokias kaip stuburo ar mažoji juosmens vena. Klasikinę chirurgiją visiškai kompensuoja Nacionalinė ligonių kasa, tačiau ji apima pjūvius ir buvimą ligoninėje. Skleroterapija – į veną švirkščiamas vaistas, sukeliantis cheminį dirginimą, taigi ir vietinį uždegimą, taigi ir jo fibrozę.
Pasak ekspertoGrzegorz Krasowski, medicinos mokslų daktaras, Krapkovicų apskrities ligoninės bendrosios ir onkologinės chirurgijos skyriaus chirurgas

Venų ligos visada reikalauja tinkamogydymas ir kokia susijusi diagnozė. Šiuo atveju atliktas dvipusis doplerio ultragarsas šiuo metu yra geriausia venų sistemos ligų diagnostikos priemonė.

Pajutę lėtinės venų ligos simptomusnepamirškite apie medikamentinį gydymą . Jis rekomenduojamas kiekviename ligos vystymosi etape ir žymiai sumažina subjektyvių simptomų, tokių kaip skausmas, patinimas ar sunkumo jausmas kojose, pojūtį.

Atsiminkite, kadtik specialistas gali parinkti tinkamus vaistus, individualiai pacientui, vadovaudamasis tarptautinėmis gairėmis

Griežtai rekomenduojama vartoti vaistus, o ne papildus. Papildai negydo, o lėtines venų ligas reikia gydyti. Be to, dėl to, kad nekontroliuojama jų sudėtis, jie dažnai prisideda prie įvairių nepageidaujamų poveikių, kurie, ypač sunkiai prieinamais sveikatos priežiūros paslaugomis, yra labai nepageidautini.

Mūsų rinkoje daugiausia yra augalinės kilmės preparatų : hesperidino, rutino darinių, escino, taip pat ir sintetinių preparatų. Vaistai, kurių sudėtyje yra Ruszczyk, hesperidino ir askorbo rūgšties derinio, išlieka geriausiu gydymo būdu.

Verta žinoti

Venų nepakankamumas: nuo vorinių venų iki varikozinių venų

Nežinoma, kodėl polinkis išsiplėsti venas vieniems pasireiškia ankstyvoje paauglystėje, o kitose vėliau arba visai nepasireiškia. Tačiau žinoma, kad žmonių, sergančių voratinklinėmis venomis ir varikoze, venų sienelėse yra mažiau elastinių skaidulų ir daugiau (arba tiek, kiek reikia) kolageno skaidulų. Pastarieji yra neelastingi pluoštai, todėl lengvai tempiasi. Vietose, kur išsiplėtusios venos, susidaro mini venų varikozė, liaudyje vadinama voratinklinėmis venomis. Jie gali atsirasti pavieniui, formuoti šakas, primenančias medžio lają, arba susijungti į dideles melsvas dėmes.

Bet kodėl tai vyksta? Keičiant padėtį iš gulėjimo į stovimą, padidėja veninis slėgis apatinių galūnių kraujagyslėse. Priklausomai nuo venų sienelių būklės, venų vožtuvų efektyvumo ir blauzdos raumenų siurblio efektyvumo, veninis kraujas verčiamas aukštyn, t.y. link širdies. Jei venų sienelės yra susilpnėjusios ar nežymiai ištemptos arba vožtuvai neveikia ir leidžia kraujui kristi atgal (kristi) žemyn arba raumenys nepakankamai jėga suspaudžia venas – jo perteklius lieka venose ir spaudžiasi prie jų sienelių. didėjantis slėgis. Jie vis labiau tempiasi ir atsiranda reiškinys, vadinamas venine hipertenzija.

Raumenų pompa ir venų vožtuvai

Venų sistemojeblauzdos raumenys – raumenų siurblys – atlieka siurblio, kuris varo kraujo tekėjimą iš pėdų į viršų (kaip arterinėje sistemoje yra širdis), vaidmenį. Dirbdami raumenys suspaudžia venas, išspausdami iš jų kraują link širdies. Kad kraujas iš venų tekėtų aukštyn, jam reikia paramos. Paimkime pavyzdį: jei norėjome pašalinti vandenį iš guminės žarnos, tai galime padaryti suspausdami ją rankomis. Bet kai tik atleisime slėgį, vanduo žarnoje nukris. Tas pats gali nutikti venose, jei ne … vožtuvai. Jie yra mažos indų vidinio pamušalo raukšlės. Jie užsidaro, kai į širdį tekantis kraujas bando pasitraukti. Mums einant ir bėgant raumenys susitraukia ir ritmingai suspaudžia venas. Tokiu būdu jie skatina vadinamųjų veikimą raumenų pompa, kurią sudaro tinkamai funkcionuojantys blauzdos ir pėdos raumenys. Jei siurblys sugenda, jaučiame apsunkusias kojas, nuovargį ir tirpimą.

Kaip susidaro venų varikozė?

Jei mūsų raumenys silpni, vožtuvai pažeisti ir mažai judame, kraujas vis dar teka mūsų gyslomis. Padidėja kraujospūdis ir jis vis didesne jėga spaudžia venų sieneles. Šios plečiasi ir, kaip ištempta spyruoklė, nebegrįžta į pradinę formą. Sustiprėja venų neefektyvumas, o jų nenormalaus išsiplėtimo vietose formuojasi venų varikozė. Laikui bėgant oda virš jų tampa plonesnė, stangrėja ir blizga. Varikozinės venos, pripildytos hipoksinio kraujo, po oda atrodo melsvos, kartais su gabalėliais ir vingiuota linija.

Ką sukelia venų nepakankamumas?

Negydomas lėtinis venų nepakankamumas gali sukelti daugybę rimtų pasekmių, tokių kaip: venų varikozė, dermatofatalinė sklerozė, paviršinių ir varikozinių venų uždegimai, giliųjų venų uždegimai, stazinis dermatitas ir paskutinėje stadijoje blauzdos išopėjimas.

  • PPG – venų nepakankamumo tyrimas
  • Dubens venų varikozė, t.y. dubens venų užsikimšimo sindromas

Kategorija:

Kardiologija