PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Katarzyna Wieczorek-Szukała, medicinos mokslų daktarė, medicinos biotechnologė, Lodzės medicinos universitetas

„Geltona chemija“ yra bendras terminas, apibūdinantis vieną pagalbinio gydymo formą, naudojamą sergant krūties vėžiu. Paprastai jį sudaro 3 vaistai: metotreksatas, ciklofosfamidas ir 5-fluorouracilas. Pavadinimas kilęs iš talpyklos su jų mišiniu spalvos, kur geltoną spalvą daugiausia lemia metotreksatas. Kaip veikia šio tipo vėžio terapija ir koks yra šalutinis poveikis?

„Geltona chemija“ yra vienas iš gydytojų vartojamų terminų, susijusių su onkologiniu gydymu. Vėžiu sergančių pacientų ir onkologų bendruomenėje, be cheminių pavadinimų ir specialistų žargono, žmonės kartais vartoja šnekamuosius pavadinimus, nurodančius vartojamų vaistų spalvą. Chemoterapija labai dažnai skiriama į veną – kaip vienkartinių injekcijų serija arba vadinamoji lašelinė infuzija, skiriama lėtai, net per keliolika valandų. Mišinyje, dedamame į dozatorių ar švirkštą, paprastai yra kelių citostatikų „kokteilis“, kurių vienas kitą papildantis spektras užtikrina geriausią įmanomą vėžio ląstelių pašalinimo poveikį.

Chemoterapijos spalvos

Yra 3 pagrindinės chemoterapijos spalvos:

  • Raudonoji chemija – viena agresyviausių onkologinės terapijos formų, dažniausiai naudojama infuzijų pavidalu, įsk. sergant leukemija, šlapimo pūslės vėžiu, prostatos vėžiu. Ryškią rubino spalvą suteikia doksorubicinas – galingas antraciklino citostatikas. Be to, tirpale gali būti ir kitų vaistų, pvz., epirubicino arba ciklofosfamido.
  • B altoji chemija – laikoma mažiau kenksminga nei kitos chemoterapijos formos, jos pagrindinė sudedamoji dalis yra bleomicinas, kuris ištirpus gaunasi bespalvis, skaidrus tirpalas. Šis citostatas, be kita ko, naudojamas gydant galvos ir kaklo, išorinių lytinių organų plokščialąstelinę karcinomą, gimdos kaklelio vėžį ir sėklidžių vėžį.
  • Geltona chemija – naudojama kaip papildoma terapija gydant krūties vėžį ir skiriama ciklais kaip intraveninės infuzijos. Mišinyje paprastai yra ciklofosfamido, 5-fluorouracilo ir metotreksato (tai suteikia tirpalui intensyviai geltoną spalvą).

Žinoma, nežinant tikslios vartojamo preparato sudėties (tik sprendžiantinfuzijos spalva), jo veikimo ir galimo šalutinio poveikio nustatyti negalima. Onkologinės terapijos receptas ir grafikas visada nustatomi individualiai, vadovaujantis naujausiomis nacionalinėmis rekomendacijomis ir gairėmis.

Kada naudojama geltonoji chemija?

"Geltona" chemoterapija daugiausia naudojama krūties vėžiui gydyti. Šiuo metu tai yra labiausiai paplitęs moterų piktybinis navikas, o nustatomų atvejų skaičius Europos šalyse kasmet auga. Deja, šis vėžys (iš karto po bronchų ir plaučių vėžio) yra susijęs su dideliu mirtingumu, o tai yra didžiulė problema, ypač Lenkijoje. Vos per vienerius metus nuo pažengusio krūties vėžio mūsų šalyje miršta beveik 10 000 moterų.

Yra daug žinomų rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos ligos vystymuisi, kai kurie iš jų, pavyzdžiui:

  • virš 35
  • genetinių veiksnių (genų mutacijos: BRCA1, BRCA2, p53, bankomatas, perduodamos, pvz., iš motinos dukrai)
  • hormoniniai veiksniai (vartojant hormoninius kontraceptikus arba pakaitinę hormonų terapiją senatvėje)

Specialistai, atlikę išsamius diagnostinius tyrimus, nusprendžia, kokį gydymą pradėti konkrečiu krūties vėžio atveju.

Aptiktą pokytį būtina klasifikuoti pagal TNM kriterijai (nuo T-naviko; N-mazgas (mazgas); M-metastazės (metastazės)) – skalė, įvertinanti ne tik paties naviko dydį, bet ir vietinių limfmazgių būklę bei galimą tolimų buvimą. metastazės.

Histologinis tipas, estrogenų ir progesterono receptorių bei HER2 receptorių buvimas taip pat nustatomas remiantis naviko biopsija. Visa tai daroma siekiant nustatyti signalus, kurie potencialiai skatina vėžio ląsteles augti, ir planuoti veiksmingiausią gydymą.

Deja, nepaisant šiuolaikinės medicinos pažangos, joks prognostinis veiksnys ar diagnostika negali 100% numatyti ligos eigos konkrečiam pacientui.

Dar visai neseniai įprastas krūties vėžio gydymas buvo standartinė operacija, apimanti visos krūties pašalinimą. Tačiau šiuo metu šio radikalaus metodo atsisakoma naudojant vadinamąjį konservuojanti operacija (ypač jei aptikto naviko dydis yra mažesnis nei 3 cm, o metastazių limfmazgiuose nerasta).

Siekiant užtikrinti maksimalų gydymo efektyvumą ir įsitikinti, kad liga nepasikartos, papildomai taikoma chemoterapija – stiprūs vaistai, stabdantys ląstelių dauginimąsi

Šio tipo sisteminė terapija gali būti taikoma prieš planinę operaciją (ikisumažinti naviko masę) arba po procedūros – kaip pagalbinis gydymas (vadinamasis adjuvantinis gydymas).

Nors beveik kiekviena chemoterapijos forma yra itin žalinga organizmui, ji nėra selektyvi ir dažniausiai sukelia nemažai šalutinių poveikių – kai kuriais krūties vėžio atvejais prireiks tokio tipo papildomo gydymo. Toks poreikis atsiras, be kita ko kada:

  • vėžiniam navikui būdingas labai greitas augimas,
  • atsirado tolimų metastazių,
  • histopatologinė analizė atskleidė estrogeno ir progesterono receptorių nebuvimą.

Ypač pastaroji savybė yra bloga gydymo veiksmingumo prognozė, nes tai reiškia, kad vėžio ląstelės yra nejautrios kitiems, selektyvesniems gydymo būdams, pvz., hormonų terapijai. Plataus veikimo spektro chemoterapija (pvz., citostatikai, įtraukti į geltonąją chemiją) tampa pasirinktu gydymu.

Geltonosios chemijos ingredientai

Į geltonąją infuziją dažniausiai naudojami vaistai yra 3 populiarūs citostatikai:

Metotreksatas

Ši medžiaga buvo pradėta gydyti XX a. šeštajame dešimtmetyje, bet vis dar įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtą būtiniausių vaistų sąrašą.

Metotreksatas vadinamas folio rūgšties antivitaminas (antagonistas), o tai reiškia, kad ji praktiškai negrįžtamai sutrikdo visus visų šio junginio darinių biocheminius pokyčius.

Savo ruožtu folio rūgštis atlieka labai sudėtingas funkcijas organizme – dalyvauja aminorūgščių, bazių, naudojamų DNR ir RNR sintezei, sintezėje, taip pat yra vienos anglies grupių „nešėja“ daug reakcijų.

Metotreksatas yra terapinis agentas, turintis ne tik priešvėžinių savybių (stabdantis ląstelių dalijimąsi), bet ir imunosupresinis (slopinantis imuninės sistemos atsaką).

Naudojamas kovojant su neoplastinėmis ligomis:

  • ūminės leukemijos (limfinės ir mieloidinės)
  • spenelio raku,
  • kiaušidžių vėžys,
  • plaučių vėžys,
  • kietų galvos ir kaklo neoplazmų.

Metotreksatas gali būti skiriamas ne tik infuzijos į veną pavidalu, bet kartais ir per burną tablečių pavidalu. 90% vaisto išsiskiria su šlapimu.

Daug mažesnėmis dozėmis metotreksatas taip pat vartojamas sergant autoimuninėmis reumatoidinėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu ar ankilozuojančiu spondilitu), kaip vadinamasis. ligą modifikuojantis vaistas (DMARD).

5-fluorouracilas (5-FU)

5-fluorouracilas (5-FU) yra organinis cheminis junginys ir fluorinto uracilo darinys – bazėkuriant RNR. Dėl savo veikimo susidariusi RNR turi nenormalią struktūrą ir sutrikusią funkciją, todėl ląstelės pažeidžiamos ir miršta. Citostatinis fluorouracilo poveikis ypač pastebimas labai diferencijuotuose ir greitai augančiuose audiniuose (pvz., odoje, gleivinėse, kaulų čiulpuose).

5-fluorouracilas dažniausiai naudojamas terapijoje:

  • krūties vėžys,
  • gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys,
  • skrandžio vėžys,
  • kasos vėžys,
  • gimdos kaklelio vėžys,
  • kiaušidžių navikai.

Be intraveninio vartojimo, šis vaistas kartais naudojamas kaip tepalas nuo keratinizuojančių ar ikivėžinių odos pažeidimų, kur skatina jų gijimą.

Ciklofosfamidas

Ciklofosfamidas (taip pat žinomas kaip prekybinis preparatas – Endoxan) – vienas dažniausiai naudojamų citostatikų, sėkmingai naudojamas priešvėžinėje terapijoje. Įdomus faktas yra tai, kad pagal cheminę struktūrą tai yra azoto garstyčių darinys – junginiai, klasifikuojami kaip pavojingi, geliantys nuodingi karo agentai.

Įvedus į sistemą, jis virsta aktyviais metabolitais tik kepenyse. Šie junginiai pasižymi būdingomis alkilinimo savybėmis, kurias sudaro cheminių grupių perkėlimas funkcinių junginių molekulėse.

Tokios struktūrinės modifikacijos sukelia nuolatinį b altymų, DNR ir RNR grandinių pažeidimą, taip slopindamos tinkamą ląstelių dalijimąsi (ypač greitai besidalijančiuose audiniuose).

Ciklofosfamidas, inter alia, naudojamas terapijose:

  • krūties vėžys,
  • ūminės leukemijos,
  • daugybinė mieloma,
  • Piktybinis Hodžkinas,
  • smulkialąstelinis plaučių vėžys,
  • endometriumo vėžys.

Šis junginys taip pat kartais gali būti naudojamas sunkių formų jungiamojo audinio ligoms (kolageno ligoms), turinčioms autoimuninį foną, gydyti, pavyzdžiui:

  • reumatoidinis artritas (RA),
  • sisteminė raudonoji vilkligė,
  • sisteminė sklerozė,
  • Sjögreno sindromas.

Kaip ir metotreksatą, ciklofosfamidą galima vartoti per burną (tabletėmis) ir į veną lašelinės infuzijos būdu.

Galimas geltonosios chemijos šalutinis poveikis

Sujungus 3 stiprių citostatikų veikimą viename „geltonosios chemijos“ preparate, neabejotinai padidėja vėžio ląstelių pašalinimo iš organizmo tikimybė. Deja, tai taip pat reiškia didesnę šalutinio poveikio, kuris yra varginantis pacientams, riziką. Ne visi gydomi žmonės patirs panašų šalutinį poveikį. Atsakas į gydymą priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant:

  • amžiaus,
  • kūno išsekimas,
  • gretutinės ligos,
  • kitų vaistų.

Kadangi visi trys išvardyti „geltonosios chemijos“ komponentai turi platų sisteminį poveikį, bus labai sunku nustatyti, kuris citostatikas sukėlė neigiamą simptomą. Tačiau kai kurie simptomai pacientams statistiškai pasireiškia dažniau nei kiti. Kokiam šalutiniam poveikiui turėtų būti pasiruošęs „geltonosios chemijos“ vartojantis pacientas?

  • Sumažėjęs atsparumas infekcijoms – tiek metotreksatas, tiek ciklofosfamidas, tiek 5-fluorouracilas gali visam laikui pažeisti kaulų čiulpus, kurie atsakingi už b altųjų kraujo kūnelių gamybą imuninėje sistemoje (vadinamoji neutropenija). Tai savo ruožtu padidins jautrumą įprastoms peršalimo ligoms, taip pat grybelinėms ar bakterinėms ligoms. Kad b altųjų kraujo kūnelių skaičius per daug nesumažėtų, prieš kiekvieną chemoterapijos ciklą atliekami kraujo tyrimai.
  • Lėtinis nuovargis ir silpnumas – naudojamų citostatikų poveikis yra neselektyvus, vadinasi, jie pažeidžia ir vėžines, ir sveikas ląsteles. Gydomo žmogaus organizmas sunkiai kovoja, o tai sekančių ciklų eigoje virsta sekinančiu ir silpnėjančiu jausmu. Todėl pacientai turėtų ypač rūpintis maistinga mityba ir poilsiu bei vengti vairuoti automobilį ar valdyti sudėtingus mechanizmus.
  • Vėmimas, viduriavimas ir skrandžio simptomai – vartojant ciklofosfamidą ir metotreksatą, virškinimo trakto simptomai yra gana dažni. Taip yra dėl stipraus šių medžiagų poveikio virškinamojo trakto epiteliui, kuris dažnai sukelia gleivinės uždegimą. Dėl sunkių simptomų kartais prireikia papildomos paramos vartojant vaistus nuo vėmimo ir viduriavimą. Norint išvengti dehidratacijos, pacientams patariama gerti daug gėrimų.
  • Plaukų slinkimas ir alopecija – nors tai vienas mažiausiai reikšmingų pasaulinei organizmo sveikatai įtakos turinčių simptomų, daugelis žmonių jį suvokia kaip stipriausią dėl estetinių priežasčių. Šis simptomas būdingas visų 3 „geltonosios chemijos“ komponentų veikimui. Plaukai paprastai pradeda slinkti praėjus 3–4 savaitėms nuo gydymo pradžios ir gali palaipsniui nukristi antakiai, blakstienos arba kūno plaukai. Laimei, pasibaigus terapijai plaukai atauga – nors kartais jų atspalvis ar tekstūra gali skirtis nei anksčiau.

Išvardinti simptomai – tai tik dalis nemalonių negalavimų, kurie gali atsirasti po onkologinės terapijos ciklo. Tačiau norint laimėti kovą su vėžiu, verta su jais susidurti.

Kategorija:

Onkologija