Neutropenija yra būklė, kai labai sumažėja vienos iš b altųjų kraujo kūnelių populiacijų – neutrofilų – kiekis kraujyje. Neutropenijos simptomus lengva nepastebėti, o tai rimta, nes labai padidina įvairių infekcijų riziką pacientui. Kokios yra neutropenijos priežastys ir simptomai? Koks yra gydymas?

Neutropenijayra tūrį mažinančių granulocitų arba neutrofilų kiekio kraujyje sumažėjimas. Tarp b altųjų kraujo kūnelių (leukocitų) yra keletas skirtingų ląstelių populiacijų – savotiškų žmogaus organizmo imuniteto sergėtojų. Jie priskiriami leukocitams, t.y. neutrofilai, bazofilai arba įvairių tipų limfocitai. Atskiri b altieji kraujo kūneliai skiriasi ne tik procentine dalimi bendrame leukocitų skaičiuje kraujyje, bet ir tam tikru mastu atlieka skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, B limfocitai dalyvauja gaminant antikūnus, o eozinofilai dalyvauja alerginėse reakcijose ir kovoja su parazitais.Dėl skirtingų b altųjų kraujo kūnelių tipų, atliekančių skirtingas funkcijas, tam tikros rūšies leukocitų trūkumai pacientams skiriasi. Iš esmės bet kokių b altųjų kraujo kūnelių trūkumas gali sukelti rimtų sutrikimų, tačiau pavojingiausias yra neutrofilų arba neutrofilų trūkumas, būklė, žinoma kaip neutropenija.

Neutropenija: neutropenijos apibrėžimas ir tipai

Neutropeniją galima diagnozuoti, kai neutrofilų kiekis paciento kraujyje yra mažesnis nei 1500/mikrolitre. Yra 3 neutropenijos tipai:

  • lengva neutropenija (kai neutrofilų kiekis kraujyje yra mažesnis nei 1500/mikrolitre)
  • vidutinio sunkumo neutropenija (šiuo atveju paciento kraujyje yra mažiau nei 1000, bet daugiau nei 500 neutrofilų mikrolitre)
  • sunki neutropenija (diagnozuojama, kai neutrofilų kiekis kraujyje yra mažesnis nei 500/mikrolitre; pagal kai kuriuos tyrimus ši būklė laikoma agranulocitoze, t. y. kraujyje iš esmės nėra neutrofilų)

Neutropenijaserga įvairaus amžiaus pacientai – ir vaikai, ir jauni suaugusieji, ir pagyvenę žmonės. Tokia galimybė atsirado dėl to, kad iš tikrųjų yra daug skirtingų neutropenijos priežasčių.

Neutropenija: priežastys

Paprastai neutropenijaigali atsirasti dviejų tipų patologijos: pirmasis yra neutrofilų gamybos sutrikimas čiulpuose, o antrasis - įvairūs sutrikimai, kai organizme per daug ir priešlaikinis šių b altųjų kraujo kūnelių sunaikinimas.

Neutropenija kartais yra reiškinys, pasireiškiantis pacientui dėl kai kurių įgimtų ligų. Tokių problemų pavyzdžiai yra Kostmanno sindromas, Barth sindromas arba Shwachman-Diamond sindromas.

Yra daug daugiau neutropenijos priežasčių, įgytų gyvenimo eigoje. Tokiu atveju gali smarkiai sumažėti neutrofilų kiekis paciento kraujyje:

  • įvairios infekcijos (ypač hepatito B ir C forma, taip pat ŽIV infekcija)
  • paciento vartojamų vaistų (neutropenija gali atsirasti dėl daugelio skirtingų vaistų grupių preparatų vartojimo – ji stebima tiek žmonėms, vartojantiems neuroleptikus ir antitiroidinius vaistus, tiek pacientams, vartojantiems antihipertenzinius, prieštraukulinius ar vaistai nuo uždegimo)
  • autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė arba granulomatozė su poliangitu – anksčiau Vegenerio granulomatozė)
  • onkologinės terapijos (chemoterapija ir radioterapija)
  • apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis (pvz., sunkiaisiais metalais)
  • kaulų čiulpų ligos (pvz., kaulų čiulpų aplazija arba kaulų čiulpų fibrozė)
  • navikų (neutropenija ypač gali atsirasti dėl įvairių b altųjų kraujo kūnelių sistemos neoplazmų, tokių kaip leukemija)
  • hipersplenizmas

Neutropenija: simptomai

Samneutropenijapaprastai nerodo jokių simptomų. Jų atsiradimą lemia per didelio neutrofilų kiekio kraujyje sumažėjimo pasekmės. Šių imuninės sistemos ląstelių užduotis visų pirma yra apsaugoti organizmą nuo įvairių infekcijų – taigi, kai pacientas turi per mažai neutrofilų, jis tampa labai imlus visoms infekcijoms. Neutrofilija sergančiam pacientui yra didesnė rizika susirgti bakterinėmis, grybelinėmis ir virusinėmis infekcijomis.

Pacientams, sergantiems neutropenija, išsivysto infekcijos, kurias sukelia organizme esantys mikrobai. Normaliomis sąlygomis neutrofilai neleidžia tokiems ligų sukėlėjams peraugti, todėl sveiki žmonės neserga. Neutropenijos atveju organizmui trūksta šių gynėjų nuo infekcijos. Todėl, pavyzdžiui, auksinį stafilokoką, kuris yra ant daugelio žmonių odos, gali būti daug lengviauvadovauti, inter alia, iki abscesų atsiradimo ant odos

Sergant neutropenija dažniausiai susergama odos, kvėpavimo takų ir šlapimo takų infekcijomis

Sergant neutropenija, odos infekcijos, kvėpavimo takų infekcijos (pvz., pneumonija) ir šlapimo takų infekcijos yra dažniausiai stebimos ligos. Galimų infekcijų spektras yra labai didelis, todėl simptomai, pasireiškiantys žmonėms, sergantiems neutropenija, skiriasi. Be kita ko, pacientai, sergantys pneumonija, gali kovoti su nuolatiniu kosuliu. Ir atvirkščiai, pacientai, kuriems išsivysto šlapimo takų infekcija, gali patirti įvairių šlapinimosi problemų.

Neutropenija yra susijusi su tam tikrais simptomais, kurie gali reikšti, kad pacientas kenčia nuo sutrikusios imuninės sistemos funkcijos. Neutropenijos simptomai šia prasme gali būti traktuojami kaip:

  • kūno temperatūros sutrikimai (paprastai kūno temperatūros padidėjimo forma, nors temperatūrą taip pat galima sumažinti)
  • bendro gedimo jausmas
  • paraudimas ir patinimas įvairių žaizdų srityje

Taip pat atsitinka, kad pacientai jaučia dantenų skausmą ir patinimą, taip pat gali atsirasti įvairių gleivinės pakitimų (pvz., esančių aplink išangę).

Neutropenija: diagnozė

Neutropenijos diagnozė nustatoma remiantis kraujo rodikliais su tepinėliais, kurie rodo neutrofilų kiekio kraujyje sumažėjimą. Svarbu išsiaiškinti neutropenijos priežastį, kad pacientą būtų galima tinkamai gydyti. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo įtariamų neutropenijos priežasčių. Diagnostikai gali būti naudojami ir vaizdiniai tyrimai, ir tokie tyrimai kaip kaulų čiulpų biopsija (naudojami, pavyzdžiui, kai įtariama, kad neutropenija galėjo atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimo dėl neoplastinių procesų).

Neutropenija: gydymas

Pacientų, sergančių neutropenija, terapinis valdymas visų pirma grindžiamas ją sukėlusios priežasties pašalinimu. Pavyzdžiui, jei paciento vaistai galėjo sumažinti neutrofilų skaičių, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Jei infekcija arba sisteminė raudonoji vilkligė sukėlė neutropeniją, šiems asmenims taikomas specifinis gydymas.

Neutropenijos pacientams, kuriems išsivysto infekcija, būtina kuo greičiau pradėti gydymą – ankstyvas antibiotikų (bakterinės infekcijos atveju) ar priešgrybelinių vaistų vartojimas padidina tikimybę, kad infekcija bus sėkminga.meistras. Tais atvejais, kai apskaičiuota infekcijų rizika neutropenija sergančiam pacientui yra didelė, gali būti taikomas profilaktinis antimikrobinis gydymas.

Esant dideliam neutropenijos laipsniui, pacientams kartais skiriamos medžiagos, skatinančios neutrofilų gamybą kaulų čiulpuose. Jie vadinami neutrofilų augimo faktoriais (sutrumpintai kaip G-CSF ir kilę iš angliško termino granulocyte-stimulating factor). Tokio vaisto pavyzdys yra filgrastimas, kuris skatina čiulpus gaminti granulocitus ir padidina jų išsiskyrimą į kraują.

Š altiniai:

1.C. D. Braden, Neutropenia, Medscape; prieiga internetu: https://emedicine.medscape.com/article/204821-overview2. M. Territo, Neutropenia, Merck vadovas; prieiga internetu: http://www.merckmanuals.com/en-pr/home/blood-disorders/white-blood-cell-disorders/neutropenia3.Medžiaga Ligų kontrolės ir prevencijos centrams, prieiga internetu: https://www.cdc.gov/cancer/preventinfections/pdf/neutropenia.pdf

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Kardiologija