PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Karolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, mitybos ir gyvenimo būdo konsultantė

Tirštas kraujas yra šnekamoji sąvoka, apibūdinanti įvairias sąlygas, dėl kurių mūsų kraujas sutirštėja. Tirštojo kraujo priežastis gali būti nedidelė dehidratacija, tačiau kai kuriais atvejais tirštas kraujas gali atsirasti dėl rimtų ligų, kurios net kelia grėsmę mūsų gyvybei. Kokios yra tiršto kraujo priežastys ir kaip jį atpažinti?

Kraujas susideda iš įvairių elementų, tokių kaip kraujo ląstelės, b altymai, krešėjimo faktoriai, elektrolitai ir vanduo, kurie lemia jo storį ir klampumą. Tai yra atskirų kraujo komponentų proporcijų pasikeitimas, dėl kuriokraujas tampa tirštesnis .

Tirštas kraujas – kas tai?

Verta pabrėžti, kad medicinos terminologijoje terminas „tirštokas kraujas“ nefunkcionuoja, tačiau tokioms būklėms apibūdinti vartojami šnekamosios kalbos terminai lemia mūsų kraujo tirštėjimą. Dažniausiai tirštas kraujas yra vadinamasis trombofilija (arba hiperkoaguliacija).

Tai yra tada, kai kūne susidaro per daug krešulių, net jei nėra sužalojimų, pvz., įpjovimų. Šie krešuliai gali blokuoti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip smegenys, širdis ir plaučiai.

Be to, tirštas kraujas gali atsirasti dėl dehidratacijos, raudonųjų kraujo kūnelių ar plazmos b altymų pertekliaus, pvz., sergant autoimuninėmis ligomis.

Tirštas kraujas – sukelia

Trombofilija sukeltas tirštas kraujas gali būti įgimtas (paveldimas) arba įgytas. Įgimtos trombofilijos priežastys yra šios:

  • kraujo krešėjimo faktoriaus V mutacija, t.y. faktorius V Leidenas (dažniausia priežastis)
  • protrombino geno mutacija 20220A
  • b altymų trūkumas C
    • 1. I tipas – sumažinta C
      • b altymo koncentracija ir aktyvumas
    • 2. IIa tipas – tinkama b altymo C koncentracija ir sumažėjęs antikoaguliantų bei amidolitinis aktyvumas
    • 3. IIb tipas – tinkama b altymo C koncentracija ir sumažėjęs antikoaguliacinis aktyvumas bei teisingas amidolitinis aktyvumas
  • b altymų trūkumas S
    • 1. I tipas - sumažinta bendro ir laisvo S b altymo koncentracija ir jo aktyvumas
    • 2. II tipas – normali bendrojo ir laisvojo S b altymo koncentracija ir sumažėjęs jo aktyvumas
    • 3. III tipas – normali bendrojo b altymo S i koncentracijasumažinta laisvo S b altymo koncentracija ir jo aktyvumas
  • antitrombino trūkumas
    • 1. I tipas - sumažėjusi antitrombino koncentracija ir jo aktyvumas
    • 2. II tipas - normali antitrombino koncentracija ir sumažėjęs jo aktyvumas
  • disfibrinogenemija, pvz., Marburgo fibrinogenas
  • homozigotinė homocistinurijos forma
  • plazminogeno trūkumas
  • padidino VIII faktoriaus aktyvumą

Tačiau įgytos trombofilijos priežastys yra šios:

  • antifosfolipidinis sindromas
  • hiperhomocisteinemija
  • padidinta IX faktoriaus koncentracija
  • padidinta XI faktoriaus koncentracija

Kitos tiršto kraujo priežastys, be trombofilų, yra:

  • dehidratacija, kurią sukelia, pavyzdžiui, skysčių netekimas per virškinamąjį traktą, inkstus ar odą
  • autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė
  • policitemija (hiperemija), kurią sukelia:
    • hematologinis navikas, pvz., vera policitemija
    • buvimas aukštų kalnų sąlygomis (virš 2500 m virš jūros lygio)
    • užsiima labai intensyvia fizine veikla
    • rūkymas

Tirštas kraujas - pasekmės

Daugeliu atvejų tirštas kraujas prisideda prie venų ar arterijų tromboembolijos, ypač giliųjų venų trombozės, išsivystymo. Dažniausia venų trombozė, kurią sukelia trombofilai, atsiranda, kai genetinis polinkis ir tokie veiksniai kaip:

sutampa
  • trauma,
  • nėštumas,
  • geriamoji kontracepcija,
  • Ar nėra vėžio.

Tiršto kraujo pasekmė taip pat gali būti:

  • smegenų venų trombozė,
  • venų trombozė pilvo ertmėje,
  • viršutinių galūnių trombozė,
  • plaučių embolija,
  • persileidimai,
  • vaisiaus mirtis,
  • odos nekrozė.

Viena iš rimčiausių ir potencialiai mirtinų tiršto kraujo pasekmių yra plaučių embolija, kai krešulys blokuoja kraujo tekėjimą plaučių arterijose.

Tirštas kraujas – simptomai

Vien tirštas kraujas nesukelia jokių simptomų, kol jo nesukelia konkrečios ligos. Trombofilijos atveju tai gali būti:

  • galvos svaigimas
  • galvos skausmas
  • krūtinės skausmas
  • dusulys
  • mėlynės
  • odos niežėjimas
  • lėtinis nuovargis

Tirštas kraujas – laboratoriniai tyrimai

Kai gydytojas įtaria, kad pas mus yra tirštas kraujas, jis arba ji nurodo keletą tyrimų, kad nustatytų jo priežastį:

  • kraujo tyrimas,
  • OB,
  • homocisteinas,
  • b altymo C koncentracija ir aktyvumas,
  • bendro ir laisvojo S b altymo koncentracija,
  • antitrombino koncentracija ir aktyvumas,
  • VIII faktoriaus aktyvumas,
  • genetiniai testai dėl protombino geno ir V faktoriaus mutacijų Leideno,
  • protrombino laikas (PT) ir INR,
  • kaolino-kefalino laikas (APTT).

Tirštas kraujas - gydymas

Jei jūsų tirštas kraujas atsirado dėl dehidratacijos, tiesiog papildykite skysčius. Trombofilų diagnozės atveju gydytojas paskiria specifinį gydymą, kuris, be kita ko, apima. dėl vaistų, kurių sudėtyje yra heparino arba acenokumarolio, vartojimo.

Kategorija:

Kardiologija