Intervencinė kardiologija – labai dinamiškai besivystanti medicinos šaka. Gydymo poveikis kai kuriais atvejais yra toks įspūdingas, kad pacientai dažnai kalba apie pasveikimo stebuklą. Kada ir kokias gyvybiškai svarbias kardiologines procedūras atlieka kardiologai?

Invazinė kardiologijadaugeliui pacientų yra galimybė greitai pasveikti. Ir tai ne apie stebuklą, o apie vis tikslesnę diagnostiką, šiuolaikinius vaistus, taip patkardiologines procedūras- daugiau ar mažiau invazines - kurios atkuria širdies formą. Nors kai kuriais atvejais vis dar reikia didelių širdies operacijų, dėl kurių reikia atidaryti krūtinę, vis dažniau širdies ligas galima gydyti mažiau invazinėmis procedūromis.

Žinoma, tai susiję su greitesniu grįžimu į aktyvų gyvenimą, mažiau varginančia reabilitacija ir geresne ateities prognoze. Dėl modernios įrangos kraujagyslėmis galima pasiekti širdį. Taip uždaromos nenormalios širdies pertvaros angos, susiuvamos širdies dalys, kuriose susidaro trombai, taisomi susiaurėję arba neužsidarę vožtuvai, išplečiamos vainikinės kraujagyslės.

Kardioversija

Kardioversija yra gana saugi procedūra, leidžianti atkurti normalų širdies ritmą pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu ir skilveline bei supraventrikuline tachikardija. Tai atliekama naudojant prietaisą, panašų į defibriliatorių, naudojamą širdies sustojimo atveju.

  • Prieš procedūrą: daroma EKG, širdies aidas. Pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu ir plazdėjimu, turi būti gydomi antikoaguliantais 4 savaites, kad būtų išvengta galimos kraujagyslių embolijos. Prieš procedūrą pacientas turi nevalgyti mažiausiai 6 valandas
  • Kaip tai daroma: pacientui suteikiama trumpalaikė bendroji anestezija. Kai jis užmiega, gydytojas uždeda elektrodus prie krūtinės ir paleidžia elektrinį impulsą (kartais susidedantį iš kelių impulsų), kad atkurtų normalų širdies ritmą.
  • Po gydymo: gali atsitikti taip, kad oda, kurioje uždėti elektrodai, bus sudirgusi, tačiau tepti tepalo nereikia. Po procedūros turite reguliariai lankytis pas gydytoją. Jei ritmo sutrikimai kartojasi, pacientas vartoja antiaritminius vaistus. Rekomenduojamas saikingas pratimas.

RF abliacija

RF abliacija yraprocedūra dažniausiai atliekama pacientams, sergantiems tachikardija, prieširdžių virpėjimu arba daugybe papildomų skilvelių susitraukimų.

  • Prieš procedūrą: procedūros dieną pacientas turi būti nevalgius ir nusiskustas abi kirkšnis.
  • Kaip tai daroma: anestezuojama tik ta vieta, kur bus įdurta speciali adata. Tai gali būti šlaunies arterija arba vena, o kartais – ir poraktinė vena. Tada adata nuimama ir vadinamoji kraujagyslių marškiniai. Tai leidžia elektrodui pasiekti vietą, kur susidaro aritmija. Dažniausiai abliacija atliekama radijo dažnio srove, rečiau naudojamas š altis (vadinamoji krioabliacija). Šį procesą valdo kompiuteris. Radijo bangos arba žema temperatūra pažeidžia grandinės dalį, kurioje atsiranda tachikardija, arba sunaikina ląsteles, kurios gamina nenormalius dūžius. Jie taip pat gali izoliuoti vietas, kuriose atsiranda aritmija. Tai pati sudėtingiausia procedūros dalis, kuri gali užtrukti iki kelių valandų. Pacientas jaučia abliaciją kaip stiprų deginimo pojūtį krūtinėje, todėl procedūros metu yra skiriami skausmą malšinantys vaistai
  • Po procedūros: nuėmus elektrodą ir apvalkalą, ant venos uždedamas tvarstis ir užspaudžiamas specialiu maišeliu. Kad vena sugytų, pacientas turi gulėti ant nugaros mažiausiai 6 valandas. Savaitę reikėtų pataupyti (nepritūpti, nesilenkti, nekelti, per ilgai nevaikščioti), kad išvengtumėte vadinamųjų. vėlyvas kraujavimas iš pradurtos venos ar arterijos. Širdies aritmijų abliacijos gydymo veiksmingumas yra labai didelis, tačiau kartais procedūrą tenka kartoti.

Perkutaninė aortos vožtuvo implantacija

Dar visai neseniai norint pakeisti pažeistą širdies vožtuvą prireikė didelės širdies operacijos, kuri buvo įmanoma tik atidarius krūtinę. Šiuo metu dirbtinis vožtuvas gali būti įkištas per odą. Prieš operaciją: prieš savaitę pacientas turi išgerti acetilsalicilo rūgšties, kad išvengtų trombozės susidarymo dirbtiniame vožtuve. Procedūros dieną ji turi būti tuščiu skrandžiu ir nusiskusti abi kirkšnis.

  • Kaip tai daroma: Po bendrosios ar vietinės anestezijos atliekama šlaunikaulio arterijos punkcija. Per juos specialūs kreiptuvai ir kateteriai įvedami iki pradinės aortos dalies ir kairiojo skilvelio. Gydytojų veikla kontroliuojama rentgeno spinduliais ir širdies aido aparato galvute, dedama į stemplę. Šie įtaisai padeda tiksliai įstatyti sugedusį dirbtinį vožtuvą ir padėti jį pažeisto centre.
  • Po procedūros: pacientas turi gulėti 24-48 valandas, kad arterija arba vena sugytų. TeisingaiVožtuvo padėtis tikrinama echokardiografija. Po 3-7 dienų pacientas palieka ligoninę. Galbūt grįžti prie savo veiklos. Tačiau būtina sistemingai tikrintis pas kardiologą, kad jis galėtų patikrinti, ar nesivysto bakterinis endokarditas. Žmonės, turintys dirbtinį vožtuvą, turi vengti infekcijos (pvz., skiepytis nuo gripo), saikingai sportuoti, būti antsvorio ir nutukę.

Širdies stimuliatorius

Širdies stimuliatorius ne tik neleidžia širdžiai plakti per lėtai, bet ir sustabdo aritmiją bei pagerina širdies susitraukimus. Širdies stimuliatoriai implantuojami žmonėms, kenčiantiems nuo širdies blokados, bradikardija, sinusinio mazgo ligų ar vadinamųjų. greitos aritmijos.

  • Prieš procedūrą: pagrindiniai laboratoriniai ir kardiologiniai tyrimai atliekami jau ligoninėje
  • Kaip tai daroma: širdies stimuliatorius implantuojamas taikant vietinę nejautrą, kontroliuojant rentgeno spinduliais. Gydytojas perpjauna odą ant krūtinės ir joje sukuria kišenę prietaisui. Vienas ar du elektrodai įvedami per pasirinktą didelę veną į širdį ir prijungiami prie širdies stimuliatoriaus. Kai prietaisas suprogramuotas ir patikrintas, oda susiuvama. Po procedūros pacientas gali valgyti ir vaikščioti.
  • Po procedūros: praėjus kelioms valandoms po procedūros arba antrą dieną atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, patikrinama aparato padėtis ir elektrodų jungčių su širdimi kokybė. Siūlės pašalinamos po savaitės. Pacientas turi būti prižiūrimas specialisto ir reguliariai atlikti EKG. Kiekvienas gydytojas ir vizualizavimo technikas turėtų juos informuoti, kad jie turi širdies stimuliatorių. Jis taip pat turi vengti būti stipriame magnetiniame ir elektriniame lauke ir nesinaudoti elektros prietaisais.

Rotabliacija

Rotabliacija yra metodas, skirtas pacientams, kuriems labai pakitusios kraujagyslės, dažnai 90 % pažeistos aterosklerozinės plokštelės. Tokie laivai negali būti išplėsti naudojant balionus.

  • Prieš procedūrą: pacientas turi būti ištirtas kaip prieš angioplastiką. Jis turi būti paruoštas procedūrai taikant tinkamai parinktą farmakoterapiją.
  • Kaip tai daroma: procedūrai atlikti nebūtina bendrinė nejautra, užtenka vietinės nejautros. Paciento šlaunies arterija yra pradurta kontroliuojant rentgeno aparatą. Tada įvedamas kateteris, o po to boras sukasi 120 000–140 000 apsisukimų per minutę greičiu. Švelniai perstumiant šį deimantinį grąžtą, aterosklerozinės plokštelės nukirptos. Žiaunos yra tokios suskaidytos, kad gali laisvai judėti su krauju, nesukeldamos jokios grėsmės. Pašalinus apnašas, pacientas įdedamas į uždengtą stentąantiproliferacinis vaistas, kuris apsaugo nuo restenozės, t. y. pakartotinio vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo.
  • Po procedūros: pacientas gana greitai pasveiksta. Kelias savaites jis turėtų imtis atsargumo priemonių, bet dažniausiai vartoti vaistus, kad apsaugotų jį nuo kraujo krešulio, kuris gali susidaryti stento viduje.

Kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija

Šis mažas elektroninis prietaisas aptinka pavojingus aritmijas ir reikiamu momentu siunčia elektrinį impulsą širdies darbui normalizuoti. Jie implantuojami pacientams, kuriems yra arba gali išsivystyti širdies aritmija, pvz., skilvelių tachikardija arba virpėjimas.

  • Prieš procedūrą: sprendimą taikyti šį gydymo metodą priima kardiologas, atlikęs pilną bendrųjų ir kardiologinių tyrimų komplektą
  • Kaip tai daroma: pacientui taikoma bendroji nejautra, o pati procedūra kontroliuojama rentgeno spinduliais. Pirmiausia nupjaunama oda ant krūtinės ir sukuriama kišenė, į kurią bus įdėtas prietaisas. Norint juos sujungti su širdimi, reikalingi elektrodai. Jie įvedami per poraktinę veną.
  • Po procedūros: pabudęs iš anestezijos ir trumpam pailsėjęs pacientas gali vaikščioti ir valgyti. Siūlės pašalinamos po savaitės. Per šį laiką pacientas yra ligoninėje, o prieš išeinant iš ligoninės dar kartą patikrinamas aparatas taikant bendrąją nejautrą, siekiant įsitikinti, kad prietaisas veikia tinkamai. Pacientas turi vengti stiprių magnetinių ir elektrinių laukų, pvz., nenešioti mobiliojo telefono krūtinės kišenėje.

Vainikinių arterijų angioplastika, t.y. balionas

Koronarinė angioplastika arba balionavimas – tai susiaurėjusių arterijų išplėtimas arba uždarų arterijų atstatymas naudojant specialius balionus. Jis atliekamas žmonėms, sergantiems išemine širdies liga. Gydymas sumažina krūtinės anginos simptomus ir gali apsaugoti nuo širdies priepuolio.

  • Prieš procedūrą: pacientui turi būti pažymėta kraujo grupė, atlikti pagrindiniai morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Procedūros dieną ji turi būti tuščiu skrandžiu ir nusiskusti kirkšnį.
  • Kaip tai daroma: procedūra atliekama hemodinamikos laboratorijos operacinėje be bendrosios nejautros. Pacientas gauna vietinę nejautrą į kirkšnį arba dilbį. Gydytojas įduria adatą į šlaunies ar stipininę arteriją, tada pakeičia ją į kraujagyslinį apvalkalą, per kurį įveda kateterius į aortos ar vainikinių arterijų susiaurėjimo vietą. Per kateterį ten patenka balionas ir yra pripildytas skysčiu esant aukštam slėgiui. Kai arterija išsiplečia po kelių minučių, vietoj baliono įdedamas stentas, t. y. metalinis karkasas, kuris palaiko arteriją atvirą.
  • Po procedūros: jei gydymas buvoatlieka šlaunies arterija, pacientas turi gulėti ant nugaros keletą ar net kelias valandas, kad arterija sugytų. Tai netaikoma žmonėms, kuriems buvo atlikta operacija per radialinę arteriją. Savaitę reikėtų saugoti pradurtą koją, nekelti, nepritūpti, kad nenukraujuotų. Verta pridurti, kad gydymas negydo ligos, o tik pašalina jos padarinius, todėl pacientas turi būti prižiūrimas gydytojo, rūpintis tinkamu svoriu, būti fiziškai aktyvus (kiek įmanoma) ir išlaikyti cholesterolio kiekį kraujyje. , trigliceridus ir cukrų patikrinkite, kad liga būtų lėčiausia.

Chirurginis aterosklerozės gydymas

Gydant aterosklerozę, chirurginės procedūros aterosklerozinėms apnašoms pašalinti, angioplastika (arterijų išplėtimas ir apnašų išlyginimas), aplinkkeliai (kraujagyslių protezų implantavimas). Š altinis: "Operacinė" (FOKUS TV).

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Kardiologija