Arterijų trombozė gali turėti daug skirtingų veidų ir paveikti širdį, smegenis ar galūnes, sukeldama visiškai skirtingus simptomus, nors priežastis ta pati. Trombozė visada yra labai rimta būklė, galinti net kelti pavojų gyvybei. Sužinokite, kas tiksliai yra arterijų trombozė. Kokie yra trombozės simptomai ir priežastys?

Arterijų trombozėyra nenormalus kraujo krešėjimas arterijose, dažniausiai dėl aterosklerozinių plokštelių. Šio proceso padariniai gali būti labai įvairūs: infarktas, insultas, galūnių ar žarnyno išemija. Tai yra gyvybei pavojingos būklės, dėl kurių reikia nedelsiant įsikišti.

Valdymas labai priklauso nuo bendros paciento būklės, išemijos sunkumo ir proceso trukmės. Be gydymo antikoaguliantais, siekiant slopinti ligos progresavimą, galimos gydymo galimybės: vietinis fibrinolizinis gydymas, chirurginis gydymas arba minimaliai invazinis gydymas. Tada būtina gydyti trombozės priežastis ir ilgalaikį gydymą, kad būtų išvengta atkryčio.

Trombozė ir embolija

Termino „trombozė“ nereikėtų painioti su embolijos reiškiniu, nepaisant panašaus poveikio, mechanizmas yra visiškai kitoks.

Embolija atsiranda tada, kai dėl krešulio lūžimo jis keliauja su krauju ir sukelia išemiją toli nuo jo susidarymo vietoje. Emboliją gali sukelti ne tik kraujo krešulys, bet ir svetimkūnis, riebalinis audinys ar atsiskyrusios aterosklerozinės plokštelės.

Trombozė, savo ruožtu, yra kraujo krešulių (trombų), t. y. kraujo ląstelių konglomeratų ir plazmos krešėjimo faktorių susidarymo kraujagyslėse procesas. Šis reiškinys atsiranda, kai įvykdomos trys sąlygos: pakinta kraujagyslės sienelė, pažeidžiama kraujagyslės sienelė, sutrinka sluoksninė kraujotaka ir pakinta kraujo sudėtis.

Skirtingai nuo embolijos, trombozė sukelia išemiją atsiradimo vietoje, kuri turi didelę praktinę reikšmę

Šių dviejų reiškinių gydymas yra skirtingas – embolija dažniausiai atsiranda dėl kraujo krešėjimo ir turi būti gydoma sistemiškai, o trombozė atsiranda dėl vietinių priežasčių ir gydymas dažniausiai atliekamas jos atsiradimo vietoje.

Trombozė dažniau atsiranda venose, sukeldama venų tromboemboliją arba plaučių emboliją. Šis reiškinys arterijose pasitaiko rečiau, tačiau gali turėti labai rimtų pasekmių. Susidarius krešuliui iš pradžių sumažėja srautas kraujagyslėje, o kai jis apima visą kraujagyslės spindį, jis visiškai blokuoja kraujo tiekimą į periferiją ir sukelia išemiją.

Arterijų trombozė – priežastys

Kaip atsiranda arterijų trombozė? Daugeliu atvejų k alta aterosklerozė. Jei aterosklerozinės plokštelės greitai auga, jos gali tapti vadinamosiomis nestabiliomis plokštelėmis, kurios gali lemti joms plyšimą.

Jei taip atsitiks, apnašų turinys išsiskiria, kraujagyslės sluoksnis yra pažeistas, bet nekraujuoja. Nepaisant to, organizmas tai interpretuoja kaip kraujagyslių pažeidimą ir prasideda kraujo krešėjimas šioje srityje.

Įtrūkusios apnašos nuolat išskiria krešėjimą skatinančius veiksnius, procesas vyksta nuolat, galiausiai būtent dėl ​​padidėjusio krešėjimo susidaro kraujo ląstelių konglomeratas, o krešėjimo faktoriai uždaro visą kraujagyslės spindį.

Kitos situacijos, sukeliančios arterijų trombozę:

  • užsikimšimų, t.y. medžiagos fragmentai keliauja pasroviui krauju, uždaro kraujagysles, tokiais atvejais už embolinės medžiagos išsivysto trombozė, nes sutrinka kraujotaka ir pažeidžiama kraujagyslės sienelė
  • kraujagyslių sužalojimai: plyšimas, sumušimas; šiuo atveju įvykių eiga panaši kaip ir sergant ateroskleroze: pažeidus kraujagyslės sienelę, suaktyvėja krešėjimas ir, jei procesas neslopinamas, uždaroma visa kraujagyslė
  • uždegiminės kraujagyslių ligos, kurios prisideda prie tėkmės pasikeitimo kraujagyslėje ir neigiamai veikia sienelių būklę
  • ligos, kurias sukelia kraujo krešėjimas, pvz., antifosfolipidinis sindromas, policitemija ar hipertemija, dėl kraujo sudėties pokyčių žymiai padidėja patologinio krešėjimo rizika, kartais sukelianti trombozę
  • tam tikrų vaistų ir stimuliatorių vartojimas
  • aneurizmos – šios kraujagyslės sienelės struktūros anomalijos kelia pavojų, susijusį ne tik su plyšimu ir sunkiais kraujavimais, bet ir sukuria aplinką kraujo krešulių susidarymui jų spindyje, dėl kurio atsiranda obstrukcija

Arterijų trombozė – pasekmės

Kraujo krešuliai arterijose gali sukelti rimtų komplikacijų:

  • išeminis insultas – jis gali atsirasti dėl intracerebrinių arterijų apnašų pažeidimo
  • širdies priepuolis - kaivainikines arterijas uždaro kraujo krešuliai, susidarantys ant aterosklerozinių plokštelių
  • ūminė apatinių galūnių išemija dėl kraujo krešulių, susidarančių dėl aterosklerozinių plokštelių pilvo aortoje ir didelėse arterijose
  • ūminė žarnyno išemija esant mezenterinės arterijos okliuzijai

Visos šios būsenos ir jų pasekmės kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.

Ūminė galūnių išemija taip pat kelia kitų komplikacijų riziką: realią galimybę netekti šios galūnės ir pažeisti inkstus bei žarnyno išemiją: perforaciją ir peritonitą

Visos šios komplikacijos, viena vertus, atsiranda dėl esminių organų (smegenų ir širdies) pažeidimo ir didelio kiekio toksinų, kuriuos išskiria išeminis organas, kuriame vyksta nekrozė (galūnės).

Arterijų trombozė – simptomai

Trombozės simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo jos susidarymo vietos – ne tik kūno srities ir organo, bet ir arterijos dydžio, vaskuliarizacijos kokybės bei krešulio augimo laiko.

Akivaizdu, kad pavojingiausia yra trombozė, esanti centrinėje nervų sistemoje ir širdyje, be to, kuo didesnę kraujagyslę pažeidžia patologija, tuo sunkesnė būklė sukelia, nes didesnis kūno plotas yra išeminis.

Užstato cirkuliacija, savo ruožtu, gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo trombozės. Tam tikromis sąlygomis sukuriamos papildomos arterijos, kurios aprūpina konkrečią kūno vietą iš kitų š altinių.

Dažniausiai tai atsitinka užsitęsusios išemijos metu. Tokiu atveju, jei pagrindinė kraujagyslė yra uždaryta, o šalutinė cirkuliacija yra labai išsivysčiusi, trombozė gali būti daug švelnesnė arba net besimptomė.

Tikslūs arterijų užsikimšimo su kraujo krešuliais simptomai yra šie:

  • išeminis insultas, pasireiškiantis staigiu pareze – raumenų jėgos susilpnėjimu, burnos kampučio nukritimu ar regos sutrikimu
  • širdies priepuolis, kuris paprastai sukelia: stiprų varginantį skausmą krūtinėje, plintantį į veidą ir kairę ranką
  • ūminė apatinių galūnių išemija, kai jas maitinančios arterijos yra uždarytos; jie sukelia stiprų skausmą, atšalimą ir galūnės blyškumą be juntamo pulso, o po to sutrinka jutimas ir judrumas; jei pagalba nesuteikiama laiku, gali atsirasti galūnių nekrozė
  • ūminė žarnyno išemija esant mezenterinės arterijos okliuzijai pasireiškia: pilvo skausmu, viduriavimu, kartais su krauju, šie simptomai yra labai nespecifiniai ir jų atveju sunku įvertinti tik pagal juospripažinimas
  • ūminė inkstų išemija dėl inkstų arterijų trombozės, dėl kurios pažeidžiama inkstų arterija ir atsiranda inkstų nepakankamumas

Arterijų trombozė – diagnozė

Kiekvienas iš trombozės padarinių diagnozuojamas skirtingai, tačiau kiekvienam iš jų reikia skubios diagnozės ir gydymo. Pranešti simptomai ir medicininės apžiūros rezultatai padeda nustatyti teisingą diagnozę, o tolesni tyrimai pasirenkami atsižvelgiant į įtariamą priežastį:

  • išeminis insultas: čia diagnozės pagrindas yra galvos kompiuterinė tomografija, daug rečiau magnetinio rezonanso tomografija
  • širdies priepuolis diagnozuojamas EKG, laboratorinių tyrimų – troponinų ir kreatinkinazės, galiausiai koronarinės angiografijos, t.y. invazinio vainikinių arterijų tyrimo, pagalba
  • jei įtariama ūmi apatinių galūnių išemija, atliekamas Doplerio ultragarsas, t. y. kraujagyslių tėkmės įvertinimas, arteriografija, t. y. kraujagyslių įvertinimas suleidus kontrastinės medžiagos ir rentgeno tyrimas bei kompiuterinė tomografija su kontrastu, siekiant įvertinti kraujagyslių arterijas. apatinės galūnės ir galimo uždarymo vieta
  • ūminė žarnyno ir inkstų išemija, taip pat galūnių išemija, diagnozuojama kompiuterine tomografija su kontrastu

Aukščiau aprašyti metodai yra būdingi aukščiau paminėtoms ligoms, be jų dažnai atliekama ir detalesnė diagnostika, pvz., laboratoriniai tyrimai ar širdies aidas infarkto atveju

Arterinė trombozė: gydymas

Arterijų trombozės gydymas prasideda nuo kraujo krešėjimą slopinančių ir skausmą malšinančių vaistų skyrimo bei pirminio paciento būklės stabilizavimo. Tai, ką darysite toliau, priklauso nuo to, kur susidarė krešulys.

Trombinės arterijos gali būti atkurtos mechaniškai arba farmakologiškai, taikomas gydymas priklauso nuo to, kur susidarė krešulys ir koks šiuo metu pacientui tinkamiausias metodas trombolizė – gydymas, kurį sudaro kraują tirpdančio vaisto skyrimas krešulys. Jis gali būti skiriamas sistemiškai – į veną arba į kraujo krešulio vietą.

Širdies priepuolis gydomas atliekant vainikinių arterijų angioplastiką – balionavimą ir stentavimą. Jei greito chirurginio gydymo galimybės nėra, galima naudoti fibrinolizę.

Ūminė galūnių išemija gali būti gydoma minėta fibrinolize. Deja, dėl komplikacijų rizikos ir simptomų sunkumo toks gydymas ne visada įmanomas, nes jo vartojimas gali sukelti pavojingųvidinis kraujavimas, įskaitant kraujavimą į smegenis.

Be to, fibrinolizės skyrimas labai apsunkina, o kartais net neįmanomą, operaciją dėl gausaus kraujavimo. Kitas variantas – operacija ir mechaninis trombo pašalinimas, tokiu atveju fibrinolizinis gydymas atidedamas arba jo visai atsisakoma.

Jei gresia galūnių netekimas, būtina skubiai atidaryti kraujagyslę, kuri, deja, gali būti neveiksminga, tuomet būtina amputacija

Ūminė žarnyno išemija, kaip ir galūnių išemija, gali būti gydoma chirurginiu būdu arba taikant fibrinolizę.

Daugeliu atvejų reikia nedelsiant imtis veiksmų. Gydymas priklauso nuo kitų ligų, bendros būklės ir išemijos trukmės.

Ilgalaikis gydymas grindžiamas embolijos priežasties nustatymu ir jos gydymu, taip pat tinkama terapija po procedūrų, pvz., antitrombocitinį gydymą po vainikinių arterijų angioplastijos.

Apie autoriųLankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Kategorija:

Kardiologija