Sorgas – tai senoviniai grūdai be glitimo, užauginti prieš tūkstančius metų Afrikoje. Jie daugiausia auginami pašarams, bet vis dažniau naudojami ir maisto pramonėje. Sorgo grūdai turi didelį sveikatos stiprinimo potencialą. Jie gali būti naudojami gydant gaubtinės žarnos vėžį, melanomą, dislipidemiją ir angliavandenių apykaitos sutrikimus.
Sorgaspriklauso senoviniams javams, kurie buvo auginami jau 8000 m. pr. Kr. Egipte ir Sudane ir 3-5 tūkstančius metų prieš mūsų erą. Etiopijoje. Iš Pietryčių Afrikos sorgai išplito visoje Afrikoje, o jūrų keliais – į Artimuosius Rytus, Indiją ir Kiniją. Šis javas auga lauke arba auginamas daugelyje pasaulio regionų, kuriuose vyrauja tropinis ir subtropinis klimatas bei vidutinio šilto klimato zonos – Indijoje, Afrikoje, Australijoje, JAV, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu didžiausia sorgo gamintoja yra JAV, kur tai trečia pagal svarbą grūdų rūšis. Pasaulyje sorgas yra 5-as pagal dydį javų augintojas pasaulyje ir sudaro tik 2 procentus visų auginamų kultūrų. Tai taip pat pagrindinis maistas daugelyje Afrikos ir Azijos šalių. Lenkijoje sorgų auginama labai mažai, mažai ūkininkų jais rūpinasi, o jų plotas neviršija 100 ha. Dėl to, kad sorgas yra vienas efektyviausių javų auginimo, ir tuo pačiu pigus, labai atsparus sausrai, grybeliams ir pelėsiams, taip pat lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų, yra laikomas javu, reikalingu žmonijos išlikimą. Apskaičiuota, kad dėl pablogėjusių klimato sąlygų javų augimui Lenkijoje vis daugiau ūkininkų nuspręs auginti sorgus, ypač smėlėtose vietovėse, kuriose iškrenta mažai kritulių.
Sorgo veislės
Sorgo yra įvairių. Raudona ir oranžinė – klasikiniu būdu auginami grūdai, grietinėlė ir b alta – dažniausiai miltai, juoda ir ruda – labai daug antioksidantų, kurie įvairiais būdais naudojami maisto pramonėje. Sorgai yra grūdai be glitimo, kurie gali būti naudojami žmonių, sergančių celiakija, alergija ir glitimo netoleravimu, mitybai. Sorgai taip pat naudojami kruopų ir miltų gamyboje, tačiau labiausiai tai yra pašaras ūkio gyvuliams ir žaliava gamybaietanolis. Apie 1/3 produkcijos sunaudojama biokurui. Saldūs sorgai yra žaliava saldinamojo sirupo gamybai – anksčiau buvo svarbus namų ūkiuose naudojamas saldiklis, o dabar – viskio ir romo gamybos sudedamoji dalis.
Sorgas - maistinės vertės
Kaloringumo požiūriu sorgas yra panašus į kitus grūdus ir 100 g sudaro 329 kcal. Jį daugiausia sudaro angliavandeniai ir yra daug skaidulų - 6,7 g, kuri palaiko virškinamąjį traktą, reguliuoja ritmą ištuštinti ir pagreitinti toksinų pasišalinimą iš organizmo. 100 g sorgo b altymų poreikį patenkina 21 proc. Jame daugiausiai aminorūgščių yra leucinas ir triptofanas (nepakeičiamos aminorūgštys), o lizino trūksta. Sorgai yra mažai riebalų, iš kurių dauguma yra nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant omega-3 (65 mg / 100 g) ir omega-6 (1,3 g / 100 g). Šios kruopos yra geras B grupės vitaminų (daugiausia niacino, tiamino ir vitamino B6) š altinis, kurie dalyvauja energijos apykaitoje, greitina medžiagų apykaitą ir kontroliuoja nervų sistemos veiklą. Manganas, kurio gausu sorguose, yra būtinas kaulų komponentas, jis taip pat turi įtakos lytinei veiklai ir vaisingumui, skydliaukės veiklai ir apsaugai nuo laisvųjų radikalų. Didelis magnio kiekis grūduose skatina kaulų sveikatą, o geležies ir vario buvimas sumažina anemijos riziką, padidina energijos lygį ir skatina greitesnį plaukų augimą. Sorgas turi daug kalio ir labai mažai natrio, todėl jis teigiamai veikia kraujospūdį ir organizme susikaupusių skysčių kiekį. Grūduose yra bioaktyvių fitocheminių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai, tokių kaip lignanai, fenolio rūgštys, augaliniai steroliai ir saponinai. Jų antioksidacinis aktyvumas panašus į mėlynių – vienų stipriausių augalinių antioksidantų. Dėl turtingos sorgo sudėties jis labiau nei kiti grūdai mažina storosios žarnos vėžio riziką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir palaiko kraujotakos sistemos veiklą.
Maistinių medžiagų kiekis 100 g sorgo
| Energinė vertė | 329 kcal |
| B altymai | 11 g |
| Riebalai | 3,5 g |
| Angliavandeniai | 72 g |
| pluoštas | 6,7 g |
| Niacinas | 3,69 mg (18 proc. DV) |
| Pantoteno rūgštis | 0,37 mg (4 proc. DV) |
| Riboflavinas | 0,096 (6 proc. DV) |
| Tiamina | 0,33 mg (22 proc. dienospaklausa) |
| Vitaminas B6 | 0,44 mg (22 proc. DV) |
| Kalcis | 13 mg (1 proc. DV) |
| Varis | 0,28 mg (14 proc. DV) |
| Geležis | 3,36 mg (19 proc. DV) |
| Magnis | 165 mg (41 proc. DV) |
| Manganas | 1,6 mg (80 proc. DV) |
| Fosforas | 289 mg (29 proc. DV) |
| Kalis | 363 mg (8 proc. DV) |
| Selen | 12,2 g (17 proc. DV) |
| Natris | 2 mg (0 proc. DV) |
| Cinkas | 1,67 mg (11 proc. DV) |
Sorgas ir genetinė modifikacija
Sorgo saugumas buvo patvirtintas laboratoriniais tyrimais ir bandymais su žmonėmis. Paprastai sorgas laikomas augalu, kuris nebuvo genetiškai modifikuotas, tačiau yra atliekami modifikuotų sorgų tyrimai, siekiant išspręsti bado problemą Afrikoje. Bent viena didelė JAV įmonė („Monsanto“) naudoja genetiškai modifikuotus sorgus, kad padidintų jo maistinę vertę ir taptų draugiškesnis dirvožemiui. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad pakeistų rūšių kryžminimas su laukiniais sorgais gali sukelti natūralių veislių išnykimą.
Sorgo savybės sveikatai
Sorgas yra vienas iš javų, turinčių didelį sveikatos stiprinimo potencialą. Dėl turtingos sudėties mokslininkų bendruomenė tiria sorgo poveikį įvairioms ligoms. Moksliškai patvirtintas grūdų be glitimo gydomasis poveikis:
- slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių augimą
3-deoksilatas (3-DXA) – stiprus antioksidantas, esantis sorgo grūduose, yra atsakingas už antiproliferacinį aktyvumą (stabdo ląstelių dalijimąsi) prieš žmogaus gaubtinės žarnos vėžio ląsteles. Didžiausi 3-DXA kiekiai randami juodosiose ir raudonosiose veislėse, tačiau mažesnės koncentracijos junginio yra ir šviesiuose grūduose. Sorgo grūdai turi 3–4 kartus didesnį antioksidacinį potencialą nei kiti grūdai.
- apsauga nuo atsparumo insulinui ir diabeto
Sorgai, skirtingai nei kviečiai, ryžiai ir avižos, dėl didelio antioksidantų kiekio slopina b altymų glikaciją (gliukozės prisijungimo prie b altymų procesą, sukeliantį jų senėjimą).Pažangūs glikacijos galutiniai produktai labai prisideda prie su diabetu susijusių problemų, todėl kai kurios sorgo rūšys gali teigiamai paveikti procesus, susijusius su diabeto ir atsparumo insulinui rizika.
- cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas
Žiurkėnų tyrimai parodė, kad dieta, praturtinta sorgo riebalais, sumažina bendrojo cholesterolio ir „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje, o „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį nesumažina. Gyvūnų, šertų 4 savaites dieta su 0,5 proc. sorgo riebalų, MTL sumažėjo 18 proc., o riebalų – 5 proc. – 69 proc. Tyrimai rodo, kad sorgo grūdai gali būti naudojami kaip žmonių cholesterolio kiekį mažinančių papildų sudedamoji dalis.
- pagalba gydant melanomą
Fenoliniai sorgo komponentai gali sulėtinti piktybinių melanomos ląstelių vystymąsi, o tai patvirtinta žmogaus vėžio ląstelių tyrimais. Pasirodo, Pietų Afrikos regionuose, kur sorgas maiste buvo pakeistas kukurūzais, labai išaugo odos epitelio vėžio atvejų skaičius.
Sorgo naudojimas kulinarijoje
Sorgas yra puikus krakmolo priedas prie pagrindinio patiekalo vietoj bulvių ar ryžių. Maisto pramonėje sorgai būna kruopų ir miltų pavidalu. Regionuose, kur sorgai yra populiarūs, sorgo grūdai dažnai naudojami gaminant kelių grūdų produktus, tokius kaip grūdų mišiniai ir javų batonėliai. Sorgai yra švelnaus, kartais saldaus skonio ir lengvai sugeria kitų patiekalo ingredientų skonį. Afrikos ir Indijos šalyse sorgas yra įprastas tradicinių patiekalų ingredientas – duona, košės, garuose ir garuose troškinti patiekalai, gėrimai (drumstas raudonasis ir rudasis alus) ir užkandžiai, pavyzdžiui, išpūstas sorgas, primenantis paruoštus ryžius, bet daug sveikesnis. Kinijoje iš sorgo gaminamas actas ir stiprus alkoholis „baijiu“, o Indijoje – nerauginta duona be mielių („jowar roti“). Panašiai ir Etiopijoje, kur duona žinoma kaip „injera“. Miltai gali būti pyragų, blynų, kukulių, kuskuso ir pyrago duonos ruošimo pagrindas. Tačiau kepalams gaminti jis netinka, nes yra sunkus ir neturi glitimo, atsakingo už kepinių struktūrą. Receptuose kvietinius miltus pakeičiant sorgų miltais, kad kepimo struktūra būtų lankstesnė, verta įdėti kukurūzų krakmolo. Panašų efektą galima pasiekti naudojant šiek tiek daugiau aliejaus, kiaušinių arba įpylus obuolių sidro acto.
Š altiniai:
1. Awika J.M. ir kt., Sorgo 3-dezoksiantocianinų savybės, J AgricFood Chem., 2004, 52 (14), 4388-43942. Botha G.M. ir kt., Ar GM sorgas gali paveikti Afrika™, Trends Biotechnol. 2008, 26 (2), 64-693. https://www.agrofakt.pl/sorgo-uprawy-polsce/4. http://wholegrainscouncil.org/whole-grains-101/whole-grains-101-orphan-pages-found/he alth-benefits-sorghum5. http://database.prota.org/PROTAhtml/Sorghum%20bicolor_Fr.htm6. https://www.americansorghum.com/genetically-modified-crops-threaten-gluten-free-sorghum/7. https://www.nutritionvalue.org/Sorghum_grain_nutritional_value.html8. http://www.sorghumcheckoff.com/all-about-sorghum9. https://draxe.com/sorghum-flour/