Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai liga, kuri yra daugelio širdies ir kraujagyslių ligų pasekmė, tai būklė, kai širdis negali pumpuoti kraujo tiek, kiek reikia visiems organizmo audiniams. Jei greitai pavargstate, jaučiate oro trūkumą, kosėjimą naktį arba tinstate kojas, tai gali būti širdies nepakankamumo požymiai.

Širdies nepakankamumasyra auganti sveikatos ir socialinė problema, todėl specialistai dažnai kalba apie širdies nepakankamumo epidemiją. Liga buvo vadinama medicinine hidra. Hidra yra mitologinis monstras su penkiomis galvomis, kurios išaugo daugiau, kai viena iš jų buvo nukirsta. Tas pats pasakytina ir apie širdies nepakankamumą – išsprendus vieną problemą, gali atsirasti kita.

Širdies nepakankamumas – problemos mastas

Europoje beveik 10 milijonų žmonių kenčia nuo širdies nepakankamumo, Lenkijoje apie 800 000 žmonių. (kai kurių š altinių teigimu, net 1 mln.). Tai vienintelė širdies ir kraujagyslių liga, kurios dažnis didėja. Lenkijoje tiriant vyresnių nei 65 metų žmonių sergamumą širdies nepakankamumu, kreipiantis patarimo į šeimos gydytojus, ŠN diagnozuotas 53 proc. Iš šios grupės 39 proc. buvo kvalifikuoti į III arba IV klasę (pagal Niujorko kardiologų draugijos klasifikaciją), o tai reiškia, kad šie žmonės patyrėdusulįir nuovargį esant nedideliam fiziniam krūviui (pvz., apsirengus). o simptomai išnyko pailsėjus. Kita vertus, žmonės, įėję į ketvirtą klasę, jautė stiprų nuovargį, dusulį,širdies plakimąarba krūtinės skausmus su menkiausiomis pastangomis, ir šie simptomai neišnyko net ramybėje.

Širdies nepakankamumas – ligų priežastys

Dabartinėmis žiniomis, dažniausios širdies nepakankamumo priežastys yra koronarinė širdies liga ir arterinė hipertenzija. Kitos priežastys yra miokarditas, medžiagų apykaitos, sisteminės, įgimtos ar įgytos širdies ydos, aritmijos, anemija, inkstų nepakankamumas, skydliaukės ligos ir kardiodepresantų vartojimas. Statistika rodo, kad širdies nepakankamumo prognozė nėra gera. Šia liga mirštamumas yra didelis, netgi didesnis nei krūties ir šlapimo pūslės vėžio. Tačiau šiuolaikinė farmakologija tikrai sumažina rizikąmirtį ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę. Tačiau turi būti įvykdyta viena sąlyga: būtina laikytis gydytojo paskirtų terapijos taisyklių

Širdies nepakankamumas, t. y. pompos nepakankamumas

Širdis yra siurblys, kuris gauna veninį kraują iš viso kūno, pumpuoja jį į plaučius, kad ten patektų deguonies, ir pumpuoja į arterijas, iš kur jis paskirstomas į visus organus. Kai širdis suserga, ji negali gerai atlikti savo darbo. Mūsų siurblio gedimas reiškia, kad per mažai kuro, t.y. deguonies, pasiekia atskirus organus arba kūno organuose nusėda per daug kraujo.
Jei kraujas yra prastai prisotintas deguonimi, poveikį pajuntame gana greitai:

  • pavargstame, nes raumenyse neužtenka deguonies
  • esame išmirkę š alto prakaito, nes mūsų oda yra hipoksinė
  • šlapinamės rečiau, nes sumažėjo inkstų aprūpinimas krauju.

Kai kraujas sustingsta organuose, jie tampa hiperemiški. Tada pasirodo:

  • dusulys (dusulys, dusulys) dėl krūvio arba dusulys naktį
  • kosulys, lydimas dusulio, kuris yra plaučių perkrovos požymis
  • blogas virškinimas ir mieguistumas po valgio, kuris signalizuoja apie kepenų perkrovą
  • kojų patinimas, reiškiantis venų perkrovą.
  • padidėjęs troškulys
  • svorio padidėjimas
  • sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas.

Ar įmanoma atsikratyti šių nemalonių simptomų? Nėra vieno patarimo visiems pacientams. Kiekvienas turi ligos istoriją, kiekvienas turi atkreipti dėmesį į kitus dalykus, kad atgautų gerą savijautą. Nuo ko pradėti? Nuo vizito pas gydytoją, kuris padės suvaldyti ligą.

Širdies nepakankamumo gydymo principai

Specialistai įvardija tris terapijos efektyvumą lemiančius elementus: tyrimai, ligų kontrolė ir higieniškas gyvenimo būdas. Tyrimai padeda nustatyti širdies pažeidimo laipsnį, kepenų, inkstų ir kitų organų pokyčius, parengti gydymo strategiją ir mankštą bei įvertinti, kaip organizmas reaguoja į vaistus. Ligos kontrolę daugiausia sudaro reguliarūs vaistai, kraujospūdžio matavimai, kraujo tyrimai, EKG, tinkamo kūno svorio palaikymas ir gydytojo konsultacija. Higieniškas gyvenimo būdas reiškia reguliarų mankštą, metimą rūkyti, tinkamai maitintis, riboti druskos vartojimą ir vengti stresinių situacijų.

Širdies nepakankamumo gydymas

Gydant širdies nepakankamumą, daugelis vaistų sėkmingai naudojami siekiant apriboti ligos padarinius ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Konvertazės inhibitoriai plečia kraujagysles irJie mažina kraujospūdį, todėl jūsų širdis neturi taip sunkiai dirbti. Vaistų vartojimas pradedamas mažomis dozėmis, kurios palaipsniui didinamos, kol liga stabilizuojasi. Gydymo metu gali pasireikšti galvos svaigimas, sausas kosulys, pablogėti inkstų veikla ir padidėti kalio koncentracija kraujyje. Štai kodėl taip svarbu laikytis rekomenduojamų vaistų dozių ir jų vartojimo laiko, taip pat reguliariai atlikti paskirtus tyrimus. Konvertuojančių fermentų inhibitoriai yra vaistai, kurių negalima nutraukti, nes jie pailgina gyvenimą ir sumažina buvimų ligoninėje skaičių.
  • Beta adrenoblokatoriai sumažina širdies susitraukimų skaičių per minutę, sulėtindami jį. Gydymas pradedamas maža vaisto doze, kuri palaipsniui didinama. Vaistas gali turėti šalutinį poveikį, pvz., kraujospūdžio sumažėjimą, galvos svaigimą, reikšmingą pulso sulėtėjimą (mažiau nei 50 dūžių per minutę), greitą nuovargį.
  • Diuretikai padidina vandens ir natrio išsiskyrimą iš organizmo, todėl širdis mažiau apkraunama. Jie yra veiksmingesni, jei išgersite juos ryte ir dar valandą gulite lovoje.
  • Rusmenės glikozidai yra vaistai, skatinantys širdį susitraukti su daugiau energijos ir normalizuoti jos darbą.
  • Nitratai (nitratai) plečia kraujagysles, palengvindami širdies veiklą.
  • Antikoaguliantai blokuoja vitamino K poveikį, todėl kraujas plonėja ir susidaro mažiau krešulių. Didžiausia problema yra išlaikyti pastovų krešėjimą, taip išvengiant kraujavimo pavojaus. Vitamino K galima rasti tamsiai žaliose ir lapinėse daržovėse, tokiose kaip brokoliai, ropės, špinatai, salotos ir kopūstai. Jo yra ir persikuose, avokaduose, bulvėse, kiaušinio b altyme, sūryje ir kepenyse. Todėl žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, jų vartojimas turi būti pritaikytas prie kraujo krešėjimo tyrimų rezultatų. Vitamino K poveikis taip pat slopinamas vartojant kitus vaistus, tokius kaip priešgrybeliniai, priešuždegiminiai ir statinai. Gydytojas turi tiksliai nustatyti antikoagulianto dozę, suskirstytą į dozes, vartojamas kiekvieną savaitės dieną.

Mitybos taisyklės sergant širdies nepakankamumu

Dieta, kurios turėtų laikytis sergantieji širdies nepakankamumu, nereikalauja didelių aukų, o patiekalai yra lengvai paruošiami. Tačiau norėdami palengvinti gydymą ir išlaikyti tinkamą svorį, turite laikytis kai kurių svarbių taisyklių.

  • Apribokite druskos suvartojimą, nes ji sukelia vandens susilaikymą organizme ir prisideda prie ligos simptomų, tokių kaip edema, dusulys, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, pasunkėjimo.
  • Venkite produktų, kuriuose yra daug paslėptos druskos –dešros, mėsos ir žuvies konservai, geltonieji ir mėlynieji sūriai.
  • Iš savo meniu ištrinkite traškučius ir sūdytus žemės riešutus, sriubas iš maišelio.
  • Būtinai apribokite druskos dėjimą gaminant ir nedėkite į juos lėkštėje, nes iš čia gaunama 60 proc. druska, kurią valgome. Pakeiskite jį prieskoniais, pvz., česnaku, krienais, krapais, citrinos sultimis.
  • Nenaudokite gatavų prieskonių mišinių, nes juose yra daug druskos. Kalio chloridą (druskos pakaitalą) reikia vartoti atsargiai. Šioje druskoje esantis kalis kartu su AKF inhibitoriais gali sukelti hiperkalemiją, t. y. padidėti kalio koncentracija kraujyje. Hiperkalemija dažnai būna besimptomė. Tačiau apie tai gali signalizuoti jutimo sutrikimai, raumenų spazmai ir dilgčiojimo pojūtis aplink burną ir liežuvį. Ir atvirkščiai, EKG metu galima užregistruoti žemą kalio kiekį. Šio elemento trūkumas gali pasireikšti kaip sutrikusi sąmonė.
  • Apribokite skysčių kiekį iki 1,5-2 litrų per dieną, nes ši liga sutrikdo vandens pasišalinimą iš organizmo
  • Valgykite 4-5 kartus per dieną, kad neapkrautumėte skrandžio, o tai apsaugos jus nuo pykinimo, dusulio, vidurių pūtimo
  • Venkite maisto produktų ir maisto produktų, kuriuose gausu gyvulinių riebalų – jie yra nepageidautini širdies ligų profilaktikai ir gydymui (ypač žmonėms, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs).
Svarbu

Laikykitės dietos, kuri patinka jūsų širdžiai

  • pasenusi kvietinė duona, ryžiai, smulkūs makaronai, kukurūzų dribsniai, smulkios kruopos
  • liesas pienas, varškė, jogurtas, kefyras, kiaušinio b altymas
  • daržovių sriubos iš šviežių arba šaldytų daržovių, virtos be druskos
  • žuvis (kepta ant grotelių, visa liesa mėsa ir paukštiena (bet be odos)
  • riebalų: saulėgrąžų, kukurūzų, sojų pupelių, rapsų ir alyvuogių aliejaus (ribotais kiekiais); minkštieji margarinai iš šių aliejų, sumažinto riebumo margarinai; sviestas leidžiamas žmonėms, kurių cholesterolis yra normalus
  • šviežios ir šaldytos daržovės, bulvės, švieži ir džiovinti vaisiai, konservuoti (nesaldinti) vaisiai

Kas skatina sveikatos pablogėjimą

  • infekcijos
  • plaučių ligos
  • pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla
  • hipertenzija
  • inkstų liga
  • klaidų vartojant vaistus nuo širdies nepakankamumo
  • papildomų nuskausminamųjų vaistų vartojimas
  • netinkama mityba, pvz., daug druskos
  • netolygus širdies plakimas
  • lėtas širdies ritmas
  • nestabili vainikinių arterijų liga
  • širdies priepuolis
Privalai tai padaryti

Elgesio kodeksas jūsų širdies labui

  • Nerūkykite ir venkite būti prirūkytose patalpose.
  • Apribokite druskos suvartojimą, nes ji sulaiko vandenį organizme ir todėl papildomai apkrauna širdį. Jūsų dietoje turi būti mažai druskos.
  • Apribokite skysčių suvartojimą iki maždaug 2 litrų per dieną (įskaitant sriubą, kompotą, sultis, vandenį), net jei jaučiate stiprų troškulį, kad padėtumėte širdžiai pumpuoti kraują.
  • Jei turite antsvorio, numeskite perteklinį svorį, kad sumažintumėte plotą, kuriam tarnaus jūsų širdis. Tačiau nesilaikykite drakoniškų dietų, dėl kurių greitai krenta svoris, bet aptarkite tai su gydytoju arba dietologu.
  • Reguliariai mankštinkitės, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas, kad pagerintumėte savo fizinę būklę.
  • Stebėkite savo sveikatą stebėdami savo kūną – ar nėra kojų patinimų, naktinio kosulio, dusulio dėl anksčiau gerai toleruoto krūvio, š alto prakaito, galvos svaigimo ar padažnėjusio širdies susitraukimų dažnio. Kiekvieną rytą pasverkite save tuščiu skrandžiu, kad sužinotumėte, ar svoris auga.
  • Kaip rekomendavo gydytojas, atlikite kraujo tyrimus, patikrinkite karbamido, kreatinino, natrio, kalio ir bilirubino kiekį. Kartą per savaitę išmatuokite kraujospūdį ir užrašykite rezultatus arba atlikite matavimus, kai jaučiatės blogiau arba gydytojas pakeičia gydymą. Slėgis neturi būti per mažas arba viršyti 140/90 mm Hg.
  • Išmatuokite pulsą (tai dūžių skaičius per minutę). Normaliomis laikomos vertės yra nuo 50 iki 100 dūžių.
mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Kardiologija