Interviu su prof. dr. hab. n. med. Pawełas Buszmanas, kardiologas, Lenkijos ir Amerikos širdies klinikų valdybos prezidentas. Profesorius Buszmanas savo darbą pradėjo Zabže devintajame dešimtmetyje, kur buvo kuriama intensyvi širdies priepuolio gydymo programa. Jis buvo koronarinių stentų įrengimo pradininkas ir pirmasis Lenkijoje, implantavęs stentą į miego arteriją.
Prof. dr. hab. n. med. Paweł Buszman, kardiologas.
- Kasmet Lenkijoje apie 90 000 žmonių kenčia nuo širdies smūgio, iš kurių apie 20 000 miršta. Kiek mes esame nuo koronarinės širdies ligos kontrolės?
Deja, tai labai toli, nes infarkto gydymas yra ne vienkartinis gelbėjimo veiksmas, o procesas, susidedantis iš daugelio etapų, reikalaujantis laiko, nuolatinės medikų priežiūros ir finansinių išlaidų. Prieš 10 metų, kai Lenkijoje buvo panaikintos ūminių koronarinių sindromų gydymo ribos, atrodė, kad judame statistikos gerinimo link.
Sutriuškinome ūminių koronarinių sindromų gydymo sėkmę, tačiau kardiologija pradėjo riboti galimybę gauti finansavimą
Staiga pasigirdo balsų, kad širdies priepuolių gydymas yra puikus verslas, todėl jis noriai pasirenkamas, tačiau išsivysčiusiose šalyse, įskaitant Lenkiją, vainikinių arterijų liga įgavo epidemijos dydį. Tai dažniausiai diagnozuojama širdies ir kraujagyslių liga. Daugumoje Europos šalių juo serga 20 000–40 000 žmonių milijonui gyventojų. Tačiau dėl visuomenės senėjimo ir ligų rizikos veiksnių atsiradimo vis jaunesniems žmonėms, sergančiųjų (taigi – ir mirčių) skaičius sistemingai didėja. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos padidės nuo 7,1 2002 m. iki 11,1 mln. 2022 m. Tuo tarpu mes Lenkijoje staiga nustojome tai pastebėti ir jau 10 metų neturime nei modernios vaistų terapijos, nei, svarbiausia, finansavimo paciento, sergančio ūminiu koronariniu sindromu, gydymo užbaigimui.
- Kas taireiškia?
Pavyzdžiui, tai, kad pacientas palieka ligoninę po širdies smūgio, po mėnesio patariama registruotis į kardiologijos kliniką pasitikrinti. Bet kadenciją jis gauna po metų. Tuo tarpu didžiausias mirtingumas po širdies priepuolio yra nuo pirmųjų trijų mėnesių iki metų.
Lenkijoje dėl lėšų trūkumo užbaigti gydymą 15-18 proc. pacientų miršta per metus po infarkto, kai, pavyzdžiui, Švedijoje tik 9-10 proc..
Kitas skandalas – tai, kad iš kardiologų buvo atimta galimybė atlikti tam tikras procedūras, nors tai pasaulinio masto reiškinys. Pavyzdys: pacientas ateina su susiaurėjusia vainikine arterija, gydome, dedame stentą, atidarome, bet 40-50 proc. pacientų taip pat yra tokie pat pokyčiai periferinėse kraujagyslėse. Jau metus, įsigaliojus visiškai absurdiškam skelbimui, per tą pačią procedūrą negalime jų atblokuoti. Tai dar ne pabaiga, nemaža dalis pacientų turi sunkius širdies pažeidimus, kuriems po infarkto reikalinga tolesnė terapija – antiaritminių prietaisų implantavimas – automatinis kardioverteris – defibriliatoriai, resinchronizacijos prietaisai ar širdies stimuliatoriai, užkertant kelią komplikacijų, tokių kaip atrioventrikulinė blokada ir kt. Tam nėra pinigų. Praktiškai negalime atlikti planinio žmonių priėmimo prieš infarktą, kad apsaugotume juos nuo jo. Kartais gydymas baigiamas širdies operacija, dėmėmis ar pažeisto vožtuvo taisymu, galiausiai – kardiologine reabilitacija. Tiesa, fonde yra lėšų reabilitacijai, tačiau daugelis pacientų negali būti išsiųsti nepasibaigus gydymo, nes tokios pastangos juos nužudys!
- Ar profesorius teigia, kad Lenkijos kardiologija žengia žingsnį atgal?
Būtent taip yra. Prieš 15 metų padarėme šuolį į priekį, pristatėme naujus gydymo būdus, pastatėme daug centrų, gerindami šiuolaikinio gydymo prieinamumą, prieš 10 metų atleidome miokardo infarkto gydymą ir neribotą apmokėjimą už koronarinę angioplastiką ir intensyvią terapiją sergant ūminiu koronariniu sindromu, bet tai yra tai. Nieko daugiau. Tik rąstų pėdoms forma, pavyzdžiui, minėtas skelbimas apie radiologinių procedūrų apsaugą, kai intervencinis kardiologas, atliekantis procedūrą širdžiai, negali tuo pačiu metu patikrinti periferinių kraujagyslių būklės. Galėjo būti 15 metų, o jau ne metus, turi laukti kraujagyslių chirurgo ar radiologo.
Kalbama ne apie uždarbį, o apie tai, ar tikrai turime kelti pavojų pacientams. Nesakau, kad mano kolegos tai padarys neteisingai, nes jie tikrai tai daro gerai, ir aš jų neginu, bet atimti tai iš karto iš kardiologų, kurie turi daugiau, nes15 metų arterijų procedūrų patirtis suteikia pacientams papildomos hospitalizacijos ir nereikalingų kančių, susijusių su kita procedūra. Aterosklerozė yra išplitusi liga ir tokie receptai neturi medicininio pagrindimo.
Bet neseniai. Tikiuosi, kad šie receptai pasikeis.
Dėl tinkamos profilaktikos, atrankinių tyrimų, geros diagnostikos ir pakankamai operatyviai pradėto gydymo stokos, kad būtų išvengta širdies smūgio. Visų pirma, visuomenė sensta, o sulaukus tam tikro amžiaus didesnė rizika susirgti ateroskleroze ir koronarine širdies liga. Dėl genetinių polinkių ir gyvenimo būdo aterosklerozė vystosi greičiau ir pažeidžia visas arterijas. Pasekmės rimtos: vainikinių arterijų aterosklerozė gali sukelti vainikinių arterijų ligą, krūtinės skausmus, reikšmingą fizinio pajėgumo sumažėjimą, o vėlesnėje stadijoje širdies priepuolį, t. y. didelį širdies raumens pažeidimą, kuris savo ruožtu sukelia negalia ar net mirtis
Pasekmė Miego arterijų aterosklerozė gali būti insultas, inkstų arterijų aterosklerozė sukelia inkstų nepakankamumą ir labai rimtą arterinę hipertenziją, klubinė arteriosklerozė baigiasi protarpiniu šlubavimu, t. y. kojų skausmais, pirmiausia ramybėje, o vėliau apatinių galūnių išemija, nekrozė ir amputacija. Štai kodėl taip svarbu vengti ūminio koronarinio sindromo, bet pradėti gydymą anksčiau. Neleiskite širdies priepuolio, insulto ar galūnių amputacijos. Tik ankstyvas ligos nustatymas ir gydymo pabaiga gali garantuoti blogos statistikos pagerėjimą. Kiekvienas paciento gydymo etapas turi būti suplanuotas ir tinkamai nustatytas laiku, kaip ir onkologijos pakete. Ir net sergant miokardo infarktu mes gaištame laiką, nepaisant gerai išvystyto gydymo tinklo. Tuo tarpu vadinamasis „auksinė valanda“, vidutinis vėlavimas ligoninėje, ty laikas, per kurį pacientas patenka į hemodinamikos laboratoriją. Lenkijoje – 240 min. Švedijoje - 160 minučių, o JAV - 120 minučių.
Mes nemokome žmonių, kurie per ilgai laukia iškviesti greitosios pagalbos skyrių ir patys vėluoja.
Dėl to mes gelbėjame gyvybes, bet neapsaugome širdies nuo vėlesnių nesėkmių ir kitų komplikacijų.
- Ar priimtas Visuomenės sveikatos įstatymas turi galimybę ką nors pakeisti, bent jau kalbant apie švietimą?
Ji turėtų. Išeminės ligos išsivystymo rizikos veiksniai, be rūkymo irpiktnaudžiavimas alkoholiu, maistas, kuriame gausu gyvulinių riebalų, mažas fizinis aktyvumas ir užsitęsęs stresas. Turime automobilius, naudojame liftus, eskalatorius. Ir sveikata prastėja. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie uždegiminių veiksnių įtaką aterosklerozės vystymuisi. Jau turime keletą mikroorganizmų, kurie, kaip įtariama, gali pažeisti endotelį. Oro tarša taip pat labai svarbus veiksnys. Džiaugiuosi, kad apie tai kalbama vis garsiau.
- Kas yra žalingiausia?
Dulkės sustabdytos. Viena vertus, tai sukelia lėtinio bronchito ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos vystymąsi. Būtent šis antrasis lėtinis uždegimas pagreitina leukocitų pažeidimą kraujagyslių sienelėje ir sukelia aterosklerozę.
- Aplinkos tarša yra problema, nes mes ne visada turime jai įtakos.
Tiesa, bet dažniausiai tai darome. Didelės darbovietės, gresidamos nuobaudomis, daug modernizavosi, o daugelis tautiečių, atėjus žiemai, krosnyse naudoja bet ką. Dar nepasikeitė supratimas, kad prastos anglys ir šiukšlės yra labai toksiškos. Tai ypač matoma Aukštutinėje Silezijoje ir Krokuvoje.
- Koks didelis mažų teršalų išmetimo poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms?
Didžiulis. Pažiūrėkite į širdies priepuolių žemėlapį šalyje. Jis sutampa su teritorijų, kuriose užterštas oras, didelis dulkėtumas, žemėlapiu. Tiesą sakant, tai juosta nuo Gdansko per Bydgoščius, Lodzę su kaupimu Aukštutinėje Silezijoje, Krokuvoje, iki Zakopanės.
- Kas suserga ateroskleroze?
Na, praktiškai kiekvienas iš mūsų tam tikru mastu išsivystys ši aterosklerozė. Tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, moterims ji išsivysto vėliau nei vyrams dėl to, kad lytiniai hormonai apsaugo moteris nuo šios ligos bent iki menopauzės. Tačiau rūkymas yra gerai žinomas ir pagrindinis šios ligos vystymosi veiksnys. Natūralu, kad šalia genetinių veiksnių.
- Ar aterosklerozė yra civilizacijos liga?
Labai išsivysčiusių šalių gyvenimo būdas ir mityba yra tokie, kad skatina aterosklerozės vystymąsi.
- Kokio amžiaus anksčiausiai galime susirgti šia liga?
Pranešimuose kalbama apie ankstyvus aterosklerozės simptomus net kūdikiams, todėl galime sakyti, kad esame veikiami nuo gimimo. Vyrams tai tikrai prasideda sulaukus 30 metų. Net tada kraujagyslėse pradeda kauptis cholesterolio nuosėdos.
- Ar Lenkijos pacientai turi galimybę naudotis moderniausiais širdies priepuolių gydymo metodais?širdys?
Dar visai neseniai taip atrodė, bet dabar matosi, kad vis labiau atsiliekame. Turiu omenyje šiuolaikinius antitrombocitus vaistus, mažinančius stento krešėjimo riziką, antikoaguliantus, mažinančius kraujavimo riziką operacijos metu, modernius biologiškai skaidomus stentus, visus tuos Vakaruose įprastus ir pas mus dar nekompensuotus sprendimus. Taip pat modernūs arterijų atblokavimo metodai, susiję su rotabliacijos technologija. Tai specialūs kateteriai, kurie, kaip ir grąžtai, leidžia saugiai pereiti per pažeidimus su didelėmis kalcifikacijomis, kur yra aterosklerozės plyšimo rizika. Visame pasaulyje parduodami balioniniai kateteriai, išleidžiantys vaistus į kraujagyslės sienelę, nėra kompensuojami. Todėl dėl didelių sąnaudų negalime jų naudoti taip plačiai, kaip norėtume.
- Atrodė, kad kardiologija nesukelia problemų pacientams, kad ji yra pasaulinio lygio
Taip yra, bet netikėtai papuolėme į nepalankią tendenciją. Mes jau nutolome nuo Vakarų Europos, nes Lenkijoje mirtingumas nuo infarkto yra 2-3 kartus didesnis. Šiuolaikinės širdies ligų gydymo programos nėra. O kardiologijos paketą reikia susikurti tikrai greitai, antraip prarasime viską.
Asociacijos „Žurnalistai už sveikatą“ parengta medžiaga, lydinti 14-ąją nacionalinę konferenciją „Lenkė Europoje“, 2015 m. rugsėjo mėn.
Verta žinotiProf. dr hab. medicinos mokslų daktaras Pawełas Buszmanas –Amerikos širdies ir Lenkijos grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, užsiimantis širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika ir visapusišku gydymu, kuris apima, be kita ko, Lenkijos ir Amerikos širdies klinikos ir Ustroń sveikatos kurortas.
Kardiologas, pirmasis Lenkijoje 1997 m. implantavęs stentą į paciento miego arteriją. Angioplastika pasaulyje naudojama nuo devintojo dešimtmečio vidurio.
Prof. Pawełas Buszmanas pradėjo dirbti Zabže devintajame dešimtmetyje, kur buvo kuriama intensyvi širdies priepuolio gydymo programa. Jį stentuoti Londone mokė prof. Ulrichas Sigwartas, pirmasis pasaulyje kardiologas, įdėjęs stentą į vainikinę arteriją. Periferinių technikų mokėsi San Antonijuje, Teksase, kur procedūrų mokėsi pas lenkų kardiologą prof. Stefanas Kiešas (AHP grupės įkūrėjai) ir dr. Palmaza – radiologas, pradėjęs naudoti stentus.
Pirmą kartą Lenkijoje vainikinių arterijų stentus įdėjo olandas Heinzas Bonnier 1989 m. ŚlAM klinikos Zabže pacientas. Antrasis tai padaręs gydytojas prof. Pawełas Buszmanas.