Karštu oru kai kurios ligos tampa labiau varginančios, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos. Pasidomėkite, kodėl taip yra ir kokiais būdais palengvinsite nemalonius simptomus, kurie sustiprėja per karščius. Mėgaukimės vasara, bet tuo pačiu prisiminkime mūsų ekspertų perspėjimus.

Karštisnėra pats geriausias laikas žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių bei širdies ligomis. Jei turite venų varikozę, aukštą kraujospūdį ar sergate širdies liga, turėtumėte vadovautis mūsų specialistų patarimais. Patikrinkite, ką daryti laukekarštis ?

Karštis, širdies ligos ir hipertenzija

Esant aukštesnei nei 25 laipsnių Celsijaus temperatūrai, tinkamos kūno temperatūros palaikymas tampa žmogaus organizmo prioritetu. Išsiplečia kraujagyslės, greičiau plaka širdis ir pradedame intensyviai prakaituoti – taip žmogaus organizmas stengiasi apsisaugoti nuo perkaitimo, dėl kurio, be kita ko, kūno dehidratacija ir kraujospūdžio sumažėjimas.

Šie iš pažiūros nekenksmingi simptomai gali kelti pavojų žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvybei. Gebėjimas tiksliai reguliuoti kraujospūdį ir išlaikyti organizmo hidrataciją gali būti sutrikęs vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Būtent jiems karštos dienos yra rimta grėsmė. Ypač jie turėtų prisiminti pagrindines gydytojų indikacijas karščio bangų metu, įskaitant:

  • dažnesni slėgio matavimai
  • pakankamas kūno drėkinimas
  • vengiant per ilgai būti saulėje

Žmonėms, gydomiems nuo aukšto kraujospūdžio, karšta diena gali būti papildoma, neplanuota antihipertenzinio vaisto dozė. Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų aptarti su savo gydytoju, ką daryti esant aukštai vasaros temperatūrai.

– karštomis vasaromis jums reikia sveiko proto ir tinkamo skysčių kiekio. Sveikas protas ta prasme, kad jei kam jau yra 80 metų ir jis patyrė du infarktus, tai šiaurietiškojo ėjimo treniruotę reikėtų sutrumpinti arba atlikti su instruktoriumi. Lenkijoje vis dažniau pasiekiame senjorų ir darbingo amžiaus žmonių bei fizinio poilsio būrelius. Sveiko proto požiūris į kraštutinumąoras akivaizdžiai reikalingas“, – sako prof. Tomasz Zdrojewski iš Gdansko medicinos universiteto Hipertenzijos ir diabetologijos skyriaus, kampanijos „Slėgis gyvybei“ ekspertų tarybos narys.

Vasarą verta dažniau pasitikrinti kraujospūdžio reikšmes. Tinkamas slėgis turi būti nuo 120/80 iki 139/89 mm Hg. Jei kraujospūdžio matuoklis rodo didesnį nei 140/90 mmHg rezultatą, tai jau yra viršslėgio signalas.

Žmonės, kuriems matuojant namuose nustatytas padidėjęs kraujospūdis (>140/90 mmHg), turėtų kreiptis į gydytoją, kad patikrintų, ar jie neserga hipertenzija, ir gautų atitinkamas rekomendacijas.

Ką dar turėtų daryti širdies ligomis sergantys žmonės karštu oru? – Žmonės, turintys problemų su širdimi, turėtų saugotis nuo intensyvios saulės, ilsėtis daliniame pavėsyje, saugoti galvą nuo saulės spindulių. Nerekomenduoju kelionių į tropikus ar kalnus. Aukšta temperatūra reiškia, kad kūnas visą savo energiją sutelkia kovai su karščiu. Todėl karštomis dienomis reikėtų vengti riebaus, sunkiai virškinamo ir spaudimą keliančio maisto, kad papildomai neapsunkintume organizmo – sako gydytoja kardiologė Renata Houwald-Koronacka

– pereikime prie lengvų valgių ir gerkime bent 2 litrus skysčių per dieną, kad išvengtume dehidratacijos. Karštu oru sergantys širdies ligomis turėtų atsisakyti kavos ir alkoholio. Žmonėms, sergantiems širdies ligomis, aukšta aplinkos temperatūra gali sukelti dusulį ir krūtinės skausmą, taip pat padidėja polinkis į kraujo krešulius.

Žmonės, kenčiantys nuo hipertenzijos ir pastebėję sausą, varginantį naktinį kosulį, dažną šlapinimąsi, rankų drebulį, prakaitavimą, galvos svaigimą, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją

Šiluma ir voratinklinės venos bei venų varikozė

- Žmonės, kurie turi vadinamąjį voratinklinių venų ar venų varikozės, vasarą jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio. Daugiausia dėl to, kad venos nemėgsta aukštos temperatūros. Taigi damos turėtų susilaikyti nuo kojų depiliacijos karštu vašku ir nelaikykite jų ilgalaikėje saulės šviesoje. Jei laukia ilga kelionė lėktuvu, dėvėkime laisvus drabužius ir kojines, kurios nesuspaustų blauzdų. Skrydžio metu negalima statyti kojų aukščiau širdies, bet pabandykime pajudinti pėdas, įtempkime blauzdos raumenis, kad padėtų kraujui nutekėti iš kojų – sako prof. Walerianas Staszkiewiczius, kraujagyslių chirurgas.

- Jei vairuojame automobilį, retkarčiais sustokite ir šiek tiek pavaikščiokite, kad suaktyvintumėte blauzdos raumenų siurblį, kuris paskatins kraują greičiau cirkuliuoti. Ilgiems pasivaikščiojimams verta turėti batus plačiu nosimi ir lanksčiu padu, kad pėdų ir blauzdų raumenys būtųveikė nepriekaištingai. Jei yra galimybė, eikime basomis, nes tai puikus masažas, skatinantis kraujotaką kojose ir palengvinantis kraujo nutekėjimą širdies link.

Veninę kraujotaką taip pat gerina pramoginis važiavimas dviračiu, plaukimas ir šokiai. Žmonės, turintys problemų su venomis, neturėtų kelti didelių krūvių, todėl net vaikščioti su sunkia kuprine jiems nepatartina. Prieš išvykstant atostogauti verta palaikyti organizmą vartojant – pasikonsultavus su gydytoju – kraujagysles stiprinančiais preparatais, kurie veikia bent savaitę

Karštis gali kelti pavojų gyvybei

Straipsnyje panaudota visos šalies socialinės kampanijos „Spaudimas gyvybei“ organizatorių spaudos medžiaga.

Vaizdo įrašo š altinis: NewsrmTV

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Kardiologija