Antibiotikai sėkmingai gydo daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau antibiotikus reikia vartoti protingai, kad nesužalotumėte savęs. Jei naudojami netinkamai, bakterijos tampa atsparios antibiotikams, taip pat gali sukelti mikozę ir viduriavimą.

Mokslininkai perspėja dėl pavojingo reiškinio – atsparumo antibiotikams. Vis daugiaubakterijųpadermių tampa atsparios šiems preparatams. Tai reiškia, kad galime atsidurti prieš 50 metų buvusioje situacijoje, kai nebuvo būdo veiksmingai gydyti daugelį ligų. Kodėl taip atsitiko? Viena iš pagrindinių priežasčių yra per didelis gydytojųantibiotikųvartojimas ir netinkamas pacientų vartojimas.

Kada yra antibiotikas?

Sąvoką „antibiotikas“ medicina skyrė junginiams, kurie slopina patogeninių mikroorganizmų, daugiausia bakterijų, dauginimąsi arba naikina. Nors yra ir tokių, kurios efektyviai naikina grybus ir pirmuonis. Tačiau joks antibiotikas negali nužudytivirusų . Antibiotikai dažniausiai skiriami sergant streptokokine angina, pneumonija ir vidurinės ausies, sinusų, smegenų dangalų, inkstų, šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimais, taip pat sergant tuberkulioze, furunkulinėmis ligomis, venerinėmis ligomis (sifiliu, gonorėja). Vieni antibiotikai trukdo mikrobams daugintis, kiti trukdo gyvybės procesams bakterijų viduje ir neleidžia joms išgyventi. Jie pažeidžia tik bakterijų ląsteles, bet ne mūsų organizmą. Kai kurios iš jų vienu metu veikia daugelio tipų bakterijas – tai plataus veikimo spektro antibiotikai (pvz., cefalosporinai, amoksicilinas su klavulono rūgštimi, tetraciklinai). Kiti kovoja tik su tam tikromis mikroorganizmų rūšimis – taip, pavyzdžiui, yra skiriamas penicilinas užsikrėtus Streptococcus bakterijomis. Norint išvengti nepageidaujamo antibiotikų terapijos poveikio, preparatai turi būti tikrai gerai parinkti. Tada jie yra veiksmingi ir gydymas nebūtinai turi būti ilgas.

Antibiotikai: ką gali padaryti antibiograma

Prieš išrašydamas receptą, saugiausia, kad gydytojas įsitikintų, kokios rūšies bakterijos yra infekcijos k altininkės, ir parinkti preparatą, kuris naikina šiuos mikroorganizmus. Tam tikslui vadinamieji antibiograma. Jį sudaro mėginio paėmimas iš tos vietos, kur vyksta bakterinė infekcija (pvz., gerklės patamsėjimas arba išskyros iš nosies). Tada atliekamas mikrobiologinis tyrimas, inkuri išskiria už ligos vystymąsi atsakingą mikroorganizmą ir ištiria jo jautrumą įvairiems antibiotikams. Remdamasis tuo, gydytojas gali paskirti vaistą, kuris geriausiai susidoroja su konkrečia bakterijų paderme. Deja, patogeninių mikroorganizmų žymėjimas „jautriais“ tam tikro tipo antibiotikams, esantiems antibiotikoje, nedaro įtakos tam tikro vaisto veiksmingumui. Dėl klaidų (pvz., prastai apsaugotas bandomasis pavyzdys) maždaug 20 proc. yra klaidingai teigiami arba klaidingai neigiami rezultatai. Kartais ligą sukelia virusas, nors paimtame mėginyje rasta kai kurių bakterijų. Jei tuo remdamasis gydytojas paskirs antibiotiką, jis nepagerės, nes nesunaikins viruso, tai yra tikrojo ligos k altininko. Iš nosies, gerklės ar lytinių takų paimtas tepinėlis parodo tik tai, kokios bakterijos yra tyrimui paimtoje medžiagoje. Tačiau jie ne visada yra ligos k altininkai. Taip pat yra ir kitų apribojimų. Ne visada galima sulaukti antibiogramos rezultato (dažniausiai tai trunka kelias dienas). Kai vaistus reikia skirti greitai, gydytojas gali naudoti sukurtus, pvz. kaip dalis vadinamųjų Aleksandro projektas, rekomendacija: sergant kokiomis ligomis, kurie antibiotikai dažniausiai būna veiksmingi, o kurie ne. Tik jei nėra pagerėjimo, būtina keisti gydymą, atsižvelgiant į antibiogramą. Taip pat reikia atsiminti, kad antibiograma visada taikoma ligai, kuria sergame. Bandymas turi būti kartojamas, kai kitą kartą užsikrėsite.

Svarbu

Visiškai slaptas penicilinas
Pirmojo antibiotiko – penicilino – išradimas buvo nuspręstas atsitiktinai. Aleksandras Flemingas daug metų tyrinėjo medžiagas, kurios galėtų nugalėti bakterijas. 1928 m., grįžęs iš atostogų, pastebėjo, kad kažkas neišplovė kai kurių indų su nebenaudingomis bakterijų kultūromis. Jis pastebėjo, kad vienoje iš plokštelių, be bakterijų kolonijų, aplink kurias nebuvo bakterijų, paaugo pelėsis. Jie išnyko dėl pirmojo penicilino. Deja, Flemingas nesugebėjo „parduoti“ savo atradimo. Po 10 metų grupė anglų specialistų tęsė savo darbą ir gavo vaistą gryna forma. Išgrynintas penicilinas buvo išbandytas su žmonėmis 1941 m. Praėjo dar dveji metai, kol didžiųjų koncernų atstovai susidomėjo šiuo atradimu. Tik 1943 m. JAV pradėjo gaminti šį vaistą pramoniniu mastu. Karas tęsėsi, o stebuklingas vaistas buvo klasifikuojamas kaip „visiškai slaptas“.

Probiotikai

Antibiotikai efektyviai susidoroja su patogeniniais mikroorganizmais, tačiau kartais naikina ir gerąsias bakterijas, kurios saugo mūsų sveikatą. Pavyzdžiui, žarnyno, kurių dėka mes tinkamai virškiname, arba Doderleino lazdelės, gyvenančios makštyje, kurios palaiko rūgštingumą.aplinką ir apsaugoti nuo intymių vietų infekcijų. Taip atsitinka, kad po antibiotikų terapijos atsiranda makšties mikozė. Kad to išvengtų, moteris, turinti tokį polinkį, kartu su antibiotiku turėtų vartoti makšties rutuliukus (pvz., nistatiną). Viduriuojant gali padėti probiotikai, tai yra gyvi mikroorganizmai (gerosios bakterijos), kuriuos vartojant teigiamai veikia mūsų organizmą. Probiotikai, įskaitant. jie sandarina epitelio sieneles (pvz., žarnas), kad į kraują nepatektų kenksmingos medžiagos. Be to, jie „bendrauja“ su mūsų imunine sistema (gynybos sistema), kad sutelktų daugiau limfocitų – ląstelių, kurios naikina bakterijas kovai su liga. Žmonės, kenčiantys nuo mikozės, po tokių vaistų turėtų ieškoti vaistų (pvz., kapsulių), kuriuose probiotikai yra kondensuoto pavidalo. Tačiau probiotiniai jogurtai, kuriuose yra naudingų bakterijų padermių, turi ir apsauginių savybių. Tokius jogurtus turėtų vartoti visi, vartojantys antibiotikus.

Palikite vitaminus vėlesniam laikui

Pasitaiko, kad ilgiau vartojant antibiotikus organizmas nusilpsta. Bijodami avitaminozės, siekiame multivitaminų papildų. Tuo tarpu tyrimų, kurie patvirtintų tokio elgesio teisingumą, ar tų, kurie įrodytų, kad darome sau didelę žalą, nėra. Problema sudėtinga. Vartodami vitaminus palaikome imuninę sistemą, bet ir… maitiname bakterijas! Yra tokių, kurių vystymuisi reikia vitaminų. Todėl geriau palaukti su jų papildymu ir gerti sveikimo laikotarpiu, t.y. baigus vartoti paskirtą antibiotiko kiekį. Jei gydymo metu turite apetitą, geriau palaikykite savo kūną valgydami daugiau šviežių daržovių ir vaisių nei įprastai.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Sveikata