Kai pora negali susilaukti palikuonių, aplinkiniai moterį dažniausiai laiko „k alta“. Pasirodo, su šia problema vyrai susiduria vis dažniau. Kodėl tai vyksta? Kas turi įtakos jų stiprumui ir kaip gydomas vyrų nevaisingumas?
Medicinos statistika rodo, kad beveik 2,5 milijono lenkų nesėkmingai bando susilaukti vaiko. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad vadinamoji Vyriškas veiksnys, lemiantis santuokinį nevaisingumą, yra maždaug 45 proc. atvejų, iš kurių apie 20 proc. sunkumų pastojant priežastis slypi tik patine.
Tačiau šie duomenys skirti poroms, bandančioms pastoti. Tiesą sakant, sunku pasakyti, kiek procentų vyrų kenčia nuo šios problemos, nes tie ponai, kurie neturi vaikų ir nenori turėti vaikų, neateina pasitikrinti ir dažnai net nežino, kad yra sterilūs.
Pagal nevaisingumo apibrėžimą turime omenyje tai, kad nėštumas neįvyksta per metus, nepaisant reguliarių lytinių santykių (2 ar 3 kartus per savaitę), nenaudojant kontracepcijos priemonių. Prasta spermos kokybė vis dažniau minima tarp priežasčių, dėl kurių neįmanoma susilaukti vaiko. Bet ar tikrai taip?
2010 m. PSO pasiūlė naujus (žemesnius) spermos standartus. Daugelis specialistų mano, kad jie buvo per daug nuleisti. Tačiau PSO ekspertai teigia, kad kadangi tėčiais gali būti vyrai, kurių spermatozoidų skaičius yra labai mažas, dirbtinai kelti normos nereikia. Negana to, buvo įrodyta, kad pripažintus standartus pažemino ne prastėjantys spermos parametrai, o žinojimas, kad net ir turėdamas nedidelį spermatozoidų skaičių vyras gali tapti tėvu.
Tačiau mokslininkai bando įrodyti, kad vyrų spermos kokybė blogėja. Taip yra dėl daugelio veiksnių, tokių kaip aplinkos tarša, lytiniu keliu plintančios infekcijos, apsigimimai, tam tikros lėtinės ligos, nutukimas, taip pat stresas ir netinkama mityba, sutapimas. Požiūriais šia tema dalijasi specialistai. Tačiau nė vienas iš jų neneigia fakto, kad vis daugiau vyrų turi problemų pastoti.
Daugiau sausio mėnesio Zdrowie numeryje
parduodamas nuo gruodžio 19 d.