Ne visi nelaimingi atsitikimai, kurių aukos tampa jauniausi, yra atsitiktiniai įvykiai. Dauguma jų vyksta namuose, žaidimų aikštelėse, pakeliui į mokyklą ir iš jos bei mokyklos teritorijoje, kur vaikus dažniausiai prižiūri suaugusieji. Deja, mums dažnai pritrūksta fantazijos nuspėti vaiko elgesį, laiku reaguoti ir užkirsti kelią nelaimei.

Nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai su vaikaisvis dar nutinka per dažnai. Kasmet per 120 tūkst vaikų dėl traumų ir apsinuodijimo reikia gydytis ligoninėje. Dažniausia vaikų iki 3 metų traumų priežastis – kritimai iš aukščio. Kita vertus, tarp vyresnių nei 3 metų vaikų vyrauja eismo įvykiai - automobilio prikabinimas, dviračių avarijos ir susidūrimai kelyje, kuriuose vaikas dalyvauja kaip keleivis. Daug rimtų nelaimių įvyksta kiemuose, žaidimų aikštelėse ir sporto aikštelėse. Manoma, kad jų priežastys – netvarkinga konstrukcija ir nepakankama instrumentų priežiūra, aštrių metalinių jų konstrukcijų skeveldrų montavimas ir kt. Namuose pasitaiko griuvimų ir traumų atsitrenkus į kietus baldo kraštus. Taip pat yra nudegimų ir elektros smūgių. Kartais vaiką įkanda šuo, dažnai tas, kuris laikomas namuose. Paaugliams dominuoja traumos, patirtos treniruočių ar kitos sportinės veiklos metu bei sumušimai, susiję su paauglių tarpe paplitusiu smurtu, vartojamu prieš silpnesnius vaikus.

Svarbu

Nelaimingi atsitikimai, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai

  • 48 proc - bendravimas
  • 20 proc - nukrenta iš aukščio
  • 10 proc - sprogimas ir (arba) gaisras
  • 9 proc - žemės ūkyje
  • 13 proc - kita

Automobilis, dviratis, riedlentė

Policijos būstinės duomenys rodo, kad 2013 m. Lenkijoje įvyko 3 454 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo vaikai iki 14 metų. Per šiuos įvykius žuvo 90 vaikų ir 3747 buvo sužeisti. Didžioji dalis avarijų aukų – vaikai iki 6 metų, važiavę transporto priemonių keleiviais. Patys mažiausieji rizikuoja netekti gyvybės ar sveikatos pirmiausia dėl suaugusiųjų, dažnai tėvų ar kitų artimųjų klaidų. Tačiau guodžia, kad 88 proc. vaikai kelionės metu vežami automobilinėse kėdutėse ar kitaip tvirtinami. Bet tuo pačiudidžioji dauguma mažųjų keleivių taip saugiai keliauja daugiausia valstybiniais keliais ir dideliuose miestuose; kuo žemesnė kelių klasė, tuo mažesnis procentas naudojasi vaikiškomis kėdutėmis. Todėl verta priminti, kad pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas vaikas iki 12 metų, kurio ūgis mažesnis nei 150 cm, turi važiuoti saugos kėdutėje arba ant specialaus stovo, prisisegęs saugos diržais Vaikai taip pat buvo eismo įvykių k altininkai, žaisdami kelyje, pvz., ant riedlentės ar dviračio. 236 avarijas, kuriose žuvo 10 žmonių, o 272 buvo sužeisti, sukėlė nepilnamečiai (15-17 m.). Tai daugiausia buvo mopedai.

Dramos lauko darbų metu

Kaime gyvenantys vaikai tikrai retai atostogauja. Jiems dažnai tenka padėti tėvams lauko ir namų ruošos darbuose, darbuose, kuriems nėra pasiruošę, ar darbus, kurie viršija jų jėgą. KRUS duomenimis, kasmet apie 1000 vaikų patiria nelaimingų atsitikimų, susijusių su ūkio darbais. Taip yra dėl daugelio priežasčių. Išsiskiria grasinimų nepaisymas ir prasta daugelio techninių prietaisų būklė. Taip pat kalbama apie galimybę vaikams dirbti su žemės ūkio technika, tai yra įrenginiais ne tik didelių gabaritų, bet ir su daugybe besisukančių bei aštrių dalių. Pašarų kombainai, smulkintuvai ir pašarų maišytuvai yra įrenginiai, kurių neturėtų valdyti vaikai. Ūkiuose taip pat pasitaiko elektros smūgių, nes nebuvo tinkamai pritvirtinti įrenginiai, ir skęsta, nes nebuvo tinkamai apsaugoti šuliniai ir srutų rezervuarai. Vaikams taip pat kyla pavojus sunkiai apsinuodyti pesticidais, nes jie dalyvauja ruošiant chemikalus purškimui.

Svarbu

2013 m. nuskendo 709 žmonės, iš jų 14 vaikų iki 7 metų, 18 vaikų nuo 8 iki 14 metų ir 45 vaikai nuo 15 iki 18 metų. Dažniausia skendimų priežastis – plaukimas draudžiamose vietose, upėse su stipria srove, vandens telkinių nežinojimas, plaukimas be gelbėtojų priežiūros ir suaugusiųjų priežiūros stoka. Alkoholis buvo ir paauglių nelaimių priežastimi. Bravadas arba – atvirai tariant – kvailumas yra ir negrįžtamų stuburo traumų priežastis po šokinėjimo į vandenį ant vadinamojo. galva.

Spąstai bute

Smarkiai apsinuodiję vaikai dažnai patenka į anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Kartais gydytojai negali patikėti, kad taip galėjo nutikti. Kasmet net 80 proc. visi apsinuodijimai yra apsinuodijimas vaistais. Tačiau apsinuodijimas tirpikliais, stabdžių skysčiu ar buitinėmis priemonėmis vamzdžiams šveisti, valyti ir atkimšti nėra retas atvejis. Jų pasekmės gali būti tragiškos. Juk vaikui užtenka išgertipusė arbatinio šaukštelio tirpiklio turi būti nužudyta per dvi valandas! Greitai atsiranda plati plaučių edema ir vaikas uždūsta. Ne mažesnį chaosą organizme sukelia ir ėsdinančios medžiagos, esančios nuotekų vamzdžių atkimšimo preparatuose. Šios medžiagos savaime nėra toksiškos, tačiau sukelia skysta gleivinės nekrozė, t.y. jos visiškas suirimas. Žala priklauso nuo to, kur medžiaga patenka. Jei vaikas jį išspjauna, apdegs tik burnos gleivinė. Jei jis prarys, taip pat bus pažeista stemplė ir likęs virškinimo traktas. Panašūs pažeidimai atsiranda išgėrus stabdžių skysčio, kuris ypač vilioja mažus vaikus, nes turi ne tik avietinę spalvą, bet ir saldų skonį.. Kokia tokių įvykių priežastis? Dažniausiai – tėvų neatsargumas, kurie cheminių medžiagų likučius išpilsto į gėrimų butelius, kompoto stiklainius ir palieka vaikui lengvai prieinamoje vietoje. To pakanka, kad atsirastų nelaimė.Dauguma mūsų įsitikinę, kad apsinuodijusį vaiką reikia sukelti vėmimą arba duoti vaistinės anglies. Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis ši taisyklė negalioja. Vėmimas gali pabloginti kūdikio būklę ir sukelti didesnį sumaištį organizme, o jei kūdikis yra be sąmonės, jis gali užspringti. Šiuolaikinės cheminės medžiagos yra labai sudėtingos sudėties ir tik patyręs toksikologas parinks priešnuodį.

Svarbu

Sukurkite namus be grėsmių

  • Apsaugokite orkaitę specialiu dangteliu, kad vaikas negalėtų pasiekti degiklių.
  • Nepalikite peilių ar kitų aštrių daiktų ant virtuvės stalo.
  • Pritvirtinkite elektros laidus nuo maišytuvų, virdulių, kad vaikas jų nepasiektų. Užfiksuokite kontaktus specialiais dangteliais.
  • Nepalikite vaiko rankose smulkių daiktų, kurie gali patekti į ausį, nosį ar burną, pažeisti organus ar užspringti.
  • Skalbimo priemones, skalbimo miltelius ir kitas chemines medžiagas – kaip ir visus vaistus – laikykite uždarose spintelėse arba vaikams nepasiekiamose vietose. Jei jūsų vaikas vartoja ar vartoja vaistus, nevadinkite jo saldainiais. Pasakykite, kad tai vaistai, kuriuos vartoja tik sergantys žmonės.
  • Padėkite indus su karštais skysčiais ant virtuvės stalviršio arti sienos, kad vaikas jų nepasiektų. Nudegimas, kuris padengs 15 proc. vaiko oda, gali būti mirtina. Karštą lygintuvą laikykite saugioje vietoje. Priešais židinį ar krosnelę pastatykite atitinkamą užtvarą (jį galite nusipirkti „pasidaryk pats“ parduotuvėse), kurios jūsų vaikas neįveiktų. Nedeginkite žvakių kambaryje, kur žaidžia vaikai.
  • Ne.maudymosi metu palikite kūdikį be priežiūros. Įdėkite vonią su neslystančiu kilimėliu, kad apsaugotumėte vaiką nuo kritimo ir užspringimo.

Pavojingos vaikų nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų pasekmės

Kiekviena trauma yra didelė grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei. Pasitaiko, kad, atrodytų, nekenksmingi, baigiasi reikšmingu kūno rengybos apribojimu ar net negalia. Sužalojimas ar patekimas į nelaimingą atsitikimą taip pat yra nemenkas krūvis vaiko psichikai, kuris dažnai jaučiasi ilgus metus. Kūno, ypač veido ir kaukolės, sužalojimai daugeliu atvejų palieka negražius randus. Jie taip pat gali baigtis nepakankamu apatinio žandikaulio išsivystymu ir dantų nebuvimu. Pavojingiausios yra galvos traumos. Viena iš komplikacijų – potrauminė epilepsija, kuri pasireiškia iki 6 mėnesių po traumos, bet gali pasireikšti ir vėliau. Vaikams po galvos smegenų traumos protinis atsilikimas arba nuobodulys yra gana dažnas reiškinys. Taip pat yra emocinių ir socialinių sutrikimų. Dažniausiai tai būna hiperaktyvumas, neramumas, infantiliškumas, pykčio, pykčio protrūkiai arba priešingai – apatija ir nerimas. Dalis vaikų po traumų negali susikaupti, turi mokymosi sunkumų ar kalbos sutrikimų.Maži pacientai, apsinuodiję chemikalais, dažniausiai patenka į ligoninių gastrologinius ar chirurginius skyrius. Pažeista gleivinė laikui bėgant užgyja, tačiau visiško efektyvumo neatgauna. Ant jo paviršiaus susidaro randai, panašūs į tuos

Pasak ekspertoprof. Krzysztofas ​​Bieleckis, medicinos mokslų daktaras, klinikinės ligoninės Bendrosios chirurgijos ir virškinimo sistemos skyriaus vedėjas Witoldas Orłowskis Varšuvoje

Suaugusieji turi jausti atsakomybę už savo vaikus

Birželio mėnesį mane labai palietė istorija apie 3 metų mergaitę, kuri mirė nuo perkaitimo, nes tėvas paliko ją užrakintame automobilyje aštuonioms valandoms. Man tai yra žmogžudystė. Tačiau… Nelaimingi atsitikimai, kurie baigiasi mirtimi arba nuolatine negalia, apima nepageidaujamus įvykius, kurie yra didžiulė problema visame pasaulyje. Lenkijoje apie tai nenoriai kalbama, o dar net 50 proc. šių nepageidaujamų reiškinių galima išvengti. Tačiau turi būti įvykdyta viena sąlyga – suaugusieji turi numatyti vaikų elgesio pasekmes. Esu pasipiktinęs, kad tėvai leidžia savo vaikams bėgioti ar važinėti dviračiu judriomis gatvėmis. Net jei šiandien nieko neatsitiks, vieną dieną įvyks tragedija, nes vaiko elgesys – neapgalvoti refleksai. Kamuolys skris į gatvę, vaikas bėgs paskui jį, dažnai po važiuojančia mašina. Globėjai priešais vaikus deda karštą maistą ar gėrimus, nepagalvodami, kad akimirksniu ši sriuba ar arbata gali nukristi ant kūdikio pilvo. Pavyzdžiai gali būtipadauginti, bet ne tai esmė. Esmė ta, kad turėtume numatyti pavojus ir išmokyti vaikus tinkamai elgtis kelyje, prie vandens, vonioje, namuose. Ne tam, kad vaikams būtų taikomi tolesni apribojimai, o kad juos apsaugotų. Suaugusieji turi jausti atsakomybę už vaikus. Mano nuomone, jie taip pat turėtų būti baudžiami už aplaidumą, dėl kurio vaikas neteko sveikatos, buvo neįgalus arba mirė.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Sveikata