PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Tomaszas Neckis

Depresijos sutrikimai gali būti labai įvairūs – vieni pacientai per savo gyvenimą patiria tik vieną depresijos epizodą, o kiti turi pasikartojančių depresijos sutrikimų. Pasitaiko, kad nepaisant net ir ilgalaikio gydymo, depresija sergantis žmogus vis tiek nesijaučia visiškai pagerėjęs. Ką daryti, jei sergate lėtine depresija, kad jaustumėtės geriau?

Depresija yra vienas dažniausiai šiandien diagnozuojamų žmonių psichikos sutrikimų. Tai rimtas sunkumas su ja kovojantiems žmonėms, taip pat pasaulio ekonomikoms. Dėl šio subjekto daugelis žmonių negali tinkamai atlikti savo kasdienių pareigų. Dėl depresinių sutrikimų paplitimo ir įtakos pacientų funkcionavimui svarbu tinkamai jį atpažinti ir gydyti.

Pacientai turi depresijos epizodų, kurie dėl tinkamo gydymo yra laikini ir tada jie jaučiasi gerai. Deja, kartais nutinka taip, kad žmogus depresijos simptomus jaučia ilgą laiką. Tokia situacija gali būti stebima pasikartojančių depresinių sutrikimų eigoje, kurie diagnozuojami, kai pacientas per savo gyvenimą patyrė bent du depresijos epizodus

Kartais, nepaisant gydymo, jaučiatės blogai. Tačiau yra būdų, kaip jaustis geriau, nepaisant lėtinės depresijos.

Lėtinė depresija: kartais būtina patikrinti diagnozę

Esant situacijai, kai pacientas ilgą laiką gydomas nuo depresijos, jau vartojo įvairius antidepresantus, tačiau vis dar nepastebėjo akivaizdaus savo savijautos pagerėjimo, reikia pasitikslinti diagnozę . Gali atsitikti taip, kad tam tikras asmuo turi ne depresinį sutrikimą, o kitokį sutrikimą, kurį gydyti reikia vartoti ne antidepresantus, o kitus vaistus.

Tarp vienetų, kuriuose gali pasireikšti depresijos simptomai, galima paminėti šiuos dalykus:

  • bipolinis sutrikimas,
  • depresija su psichoziniais simptomais (psichotinė depresija),
  • asmenybės sutrikimai
  • Ar yra šizoafektinis sutrikimas.

Pavyzdžiui, esant bipoliniam sutrikimui, nuotaiką stabilizuojančių vaistų (nuotaikos stabilizatorių) vartojimas gali pagerinti pacientų savijautą, o gydant psichotinę depresiją antidepresantai kartais vartojami kartu su antipsichoziniais vaistais. (neuroleptikai).

Galiausiai gali paaiškėti, kad pacientas iš tikrųjų kovoja su kitomis problemomis nei depresija, o pakeitus gydymą gali pagerės jo savijauta.

Psichoterapija papildo farmakoterapiją

Deja, gana dažnai nutinka taip, kad antidepresantus vartojantys pacientai pasitelkia tik psichiatro pagalbą. Tuo tarpu, kaip įrodyta daugelyje mokslinių tyrimų, geriausias psichikos sutrikimų gydymo poveikis pasiekiamas, kai farmakoterapija derinama su psichoterapija.

Antidepresantams pirmiausia būdingas nuotaiką ir potraukį gerinantis poveikis, t.y. noras užsiimti bet kokia veikla. Kaip ir jų vartojimo dėka pacientas gali jaustis geriau, vartojant vaistus neįmanoma išspręsti visų problemų – farmakoterapija nepanaikins pvz. žema savigarba arba pasitikėjimo savimi trūkumas.

Darbo su terapeutu tikslas yra padidinti paciento informuotumą apie savo temą ir suteikti jam galimybę pakeisti tam tikrus mąstymo modelius, kurie gali tiesiog trukdyti jo kasdienei veiklai.

Žmonės, sergantys lėtine depresija, kurie, ypač nepaisant gydymo, nesijaučia visiškai geriau, turėtų neabejotinai apsvarstyti galimybę pasinaudoti psichoterapija.

Fizinio aktyvumo vaidmuo

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia depresija sergančių žmonių būklę. Depresija sergantis žmogus gali būti nemotyvuotas nieko daryti, todėl gali būti sunku susikaupti ir pasivažinėti dviračiu ar paplaukioti baseine.

Kita vertus, kovoti su savimi verta, nes fizinis krūvis tikrai pagerina savijautą ir net pavargus po jo nuotaika turėtų pagerėti

Lėtinė depresija ir dieta

Dietos svarba pirmiausia minima širdies ir kraujagyslių ligų ar nutukimo prevencijos kontekste. Tačiau apie valgiaraščio ir psichinės sveikatos ryšį kalbama mažiau. Sveika, subalansuota mityba aprūpina organizmą visomis jo funkcionavimui būtinomis medžiagomis, įskaitant tuos, kurie naudoja centrinės nervų sistemos struktūras.

Sunkiai virškinama dieta, kurioje gausu riebalų ir paprastų angliavandenių, gali priversti žmogų jaustisjie tapo vangūs ir nenorėjo imtis jokios kitos nei būtinos veiklos. Žmogui, kuriam kasdien – dėl depresijos – sumažėjusi motyvacija veikti, prastai įvairi ir tiesiog nesveika mityba nebus naudinga.

Galiausiai depresija sergantys pacientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas atsiduria jų lėkštėse. Svarbu sudaryti valgiaraštį pagal maisto piramidę ir nuolat įsitikinti, kad į valgiaraštį įtrauktas tinkamas daržovių ir vaisių kiekis, vengiant nesveikų stimuliatorių, tokių kaip cigaretės ar alkoholis.

Lėtinė depresija ir stimuliatoriai

Kalbant apie stimuliatorius, verta pabrėžti, kad lėtine depresija sergantys pacientai jų tikrai turėtų vengti. Pasitaiko, kad norėdami, pavyzdžiui, pagerinti nuotaiką, depresijos sutrikimų turintys žmonės dažnai griebiasi, pavyzdžiui, alkoholio.

Šis sprendimas labai apgaulingas, nes alkoholis nepagerina savijautos, o tik laikinai užmaskuoja esamas paciento problemas. Be to, kitą dieną po to, kai suvartojo per daug jo, pacientas gali jaustis dar blogiau nei anksčiau.

Stimuliatorių naudojimas nuotaikai pagerinti per labai trumpą laiką gali sukelti priklausomybės išsivystymą. Galiausiai pacientas gali susidurti su dviem problemomis, o ne tik su viena.

Depresija sergantys pacientai turėtų vengti psichoaktyvių medžiagų. Rekomenduojama pabandyti sumažinti patiriamą stresą kitais būdais.

Lėtinė depresija ir atsipalaidavimas

Sergant lėtine depresija, pacientai dažnai kovoja su tokiais jausmais kaip baimė, nerimas ir dirglumas. Neabejotinai verta pabandyti juos pašalinti naudojant įvairias atsipalaidavimo technikas. Pagalba – tiek nuvarant nerimą, tiek nemalonias mintis – be kita ko kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija.

Apskritai čia neįmanoma išvardyti visų galimų poveikių, galinčių padėti pacientui pasiekti pusiausvyrą. Knygos skaitymas, pasivaikščiojimas ar pokalbis su mylimu žmogumi gali pagerinti depresija sergančio žmogaus nuotaiką.

Lėtinė depresija ir parama šeimai

Depresiniai žmonės dažnai turi žemesnę savigarbą, jaučiasi bejėgiai ir nenaudingi. Kartais jiems susidaro įspūdis, kad jie yra vieni su savo problemomis ir niekas negali jiems padėti. Dažnai atsitinka taip, kad jie gėdijasi kalbėti apie savo sunkumus net su artimaisiais, kurių tikrai neturėtų vengti.

Depresija vis dažniau lyginama su kitomis, visiškai skirtingomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip pvz.arterine hipertenzija ar diabetu. Tai ne jo k altė, kad kažkas užsikrėtė. Svarbiausia, kad psichikos sutrikimų turintis žmogus gautų reikiamą pagalbą.

Tai vis dar stebina daugelį žmonių, tačiau tikrai giliai depresija sergančiam pacientui gali kilti problemų, pavyzdžiui, paskambinti į psichiatrijos kliniką ir susitarti su specialistu.

Dėl šios priežasties labai svarbu, kad jos artimieji palaikytų sergantį asmenį. Vien žinojimas, kad šalia visada yra žmogus, su kuriuo galima pasikalbėti ar su kuriuo gali gauti pagalbą, gali žymiai pagerinti lėtine depresija sergančio žmogaus savijautą.

Kategorija:

Psichologija