Parodyk man savo mamą ir aš tau pasakysiu, kuo būsi ateityje – šis sakinys yra labai teisingas. Gamtoje sunku rasti artimesnį ryšį nei tarp mamos ir dukters. Tai kodėl jie taip dažnai nebendrauja? Pažiūrėkite, kokiais būdais galima pagerinti mamos ir dukters santykius.

Motinos ir dukters ryšysvisiškai skiriasi nuo motinos ir sūnaus ar tėvo ir dukters. Galbūt dėl ​​visko k alta emocinė moters prigimtis. Pasirodo, tai, kaip mes bendraujame su aplinka, priklauso nuo lyties. Vyrai dažniausiai sutelkia dėmesį į konkrečią informaciją, susijusią su dalyko esme. Moterys daugiau kalba apie savo jausmus, daugiausia dėmesio skiria tarpasmeniniams santykiams ir dažniau remiasi prisiminimais. Jų pareiškimai paprastai būna ilgesni ir išsamesni. Moterys taip pat labiau linkusios nukrypti.

Motinos ir dukters santykiai: kaip moteris moteriai

Šie skirtumai taip pat taikomi tėvų bendravimui su vaikais. Paprastai tėvas renkasi tausojančią žodžių bendravimo sistemą. Motina yra veržlesnė ir linkusi asmeniškai prisipažinti. Jis taip pat geriau supranta savo dukrą nei sūnų. Juk niekas taip gerai nesupras moters, kaip kitos moters, kuri vertina, kaip svarbu kalbėti apie jausmus. Mama iš karto pajunta, kai jos kūdikiui liūdna. Jis suteikia jai paramą, kurios jai reikia sunkiais laikais. Jie apkabina, glosto, paguodžia, pasako ką nors malonaus. Tėvai dažnai neįvertina šių gestų svarbos. Šis specifinis moterų poreikis rodyti emocijas stiprina ryšio jausmą ir palengvina supratimą.

PAVYZDYS:

Anna, 26 m., studijuojanti ekonomiką: – Visada žinojau, kuo dirba mano mama, kas ją džiugina, kas kelia nerimą, – sako ji. – Buvau su ja stipriai susijęs ir to dėka gerai ją pažinau. Ji papasakojo apie savo sėkmę darbe, pasakojo apie kivirčus su mama. Jaučiausi, kad esu jos gyvenimo dalis. Tėtis su manimi apie tokius dalykus nekalbėjo. Žinau, kad jis mane myli, bet niekada man to nesakė. Kai augau, supratau, kaip mažai jį pažįstu.

Motinos ir dukters santykiai: per didelis sąžiningumas gali būti žalingas

Mamos dėka mergina, o vėliau ir jauna moteris išmoksta atpažinti ir įvardyti savo jausmus. Tačiau yra ir kita monetos pusė. Kartais tai būna dukrają pribloškia gaunamos žinutės. Mama atveria jai širdį ir nuoširdžiai pasakoja apie pyktį, nusivylimą, baimę ir liūdesį. Ji pasitiki finansinėmis problemomis arba nemėgsta savo vyro. Tokį sąžiningumą patyrusios suaugusios dukros turi skirtingą nuomonę. Kai kurie yra dėkingi už jūsų pasitikėjimą jais. Tačiau daugelis mano, kad dėl tokio pobūdžio informacijos jie atėmė vaikui būtiną saugumo jausmą.

PAVYZDYS:

- Kai mano tėvai išsiskyrė, man buvo 12 metų, - sako Magda, dabar 32 metų savivaldybės darbuotoja. – Po skyrybų persikėliau gyventi pas mamą. Mama labai išgyveno šį išsiskyrimą, turėjo didelį pyktį mano tėvui, kad jis ją paliko. Ji man pasakojo valandų valandas, kiek dėl jo kenčia, kokią žalą jis jai padarė, kaip jam blogai. Ir tai buvo mano tėtis, ir aš nenorėjau apie jį girdėti tik blogų dalykų. Po skyrybų tėvas norėjo su manimi palaikyti ryšį. Jis bandė tai padaryti, bet pamačiusi jį mamos atžvilgiu pasijutau nesąžiningas. Štai kodėl mūsų kontaktas iš tikrųjų nutrūko. Šiandien dėl to labai gailiuosi.

Motinos ir dukters santykiai: padarysiu viską dėl tavęs

Tai bene dažniausiai mums asocijuojasi su mama – pasiaukojančia, visada norinčia padėti. Nesavanaudiškas, kantrus, supratingas. Toks noras aukotis labiau tinka dukterims nei sūnums. Juk berniukas auginamas taip, kad ateityje taptų kovotoju ir susitvarkytų pats. Dukra sukelia didesnį priežiūros poreikį. Juk mama puikiai atsimena, su kokiais sunkumais susidūrė būdama tokio amžiaus. Todėl jai lengviau suprasti dukters, o ne sūnaus situaciją ir jis labiau nori jai padėti. Geriausias to pavyzdys – įprastas reiškinys, kai padedama dukrai prižiūrėti vaiką. Tačiau pasitaiko, kad mamos dėl dukterų visiškai atsisako savo gyvybės. Jie skiria jiems visą savo laiką. Savo sėkmes ir nesėkmes jie patiria labiau nei savo. Tačiau visą savo gyvenimą skirti kitam žmogui yra per didelė dovana, kad nieko nereikėtų tikėtis mainais. Ateina akimirka, kai mama, visiškai atsidavusi savo vaikui, pradeda tikėtis atsakomojo mačo.

PAVYZDYS:

Joana išėjo iš darbo netrukus po Edytos gimimo. Visą laiką ji skyrė prižiūrėdama mažylį, ruošdama jai tinkamai įmantrius ir subalansuotus patiekalus, pramogaudama, mokydama ir vesdama į interesų grupes. Džiaugėsi, kad dukra auga, gerai mokosi ir puikiai piešia. – Konfliktai prasidėjo apie paauglystę, – prisipažįsta Edyta. – Man atsibodo, kad mama organizuoja visą mano gyvenimą. Atsisakiau mažiau įdomios popamokinės veiklos, norėjau daugiau laiko skirti sau, susitikti su draugais, nueitiį kiną. Mama buvo siaubingai nusiminusi, kad man nerūpi mano ateitis. Su laiku pablogėjo. Ji nepriėmė nei mano draugų, nei mano vaikino. Ji tikėjo, kad jie atitraukia mane nuo studijų ir darbo. Ji turėjo tikslią viziją, koks turėtų būti mano gyvenimas, ir nusprendė ją įgyvendinti. Tai, kad tai buvo mano gyvenimas ir aš turėčiau tai nuspręsti, jai kažkaip nepatiko. Joana mirtinai įsižeidė Edytei, kai vietoj dailės pasirinko matematiką. Savo išsikraustymą ji traktavo kaip išdavystę. Ji jaučia, kad Edyta ją nuvylė, įskaudino – ir dėl jos viską paaukojo …

Tyrimai rodo, kad toks savininkiškumas perduodamas iš kartos į kartą: savininkaujančių motinų dukros dažnai vėliau tampa savininke savo vaikams.

Toksiška motinos meilė dukrai

Psichologinis ryšys tarp mamos ir dukters galioja ir normų bei vertybių sferoje. Tyrimai patvirtina, kad merginos daug labiau dalijasi savo mamų pažiūromis nei berniukai. Tai taikoma įvairioms gyvenimo sferoms, įskaitant požiūrį į meilę, moters ir vyro santykius bei seksą. Tai užkrauna didžiulę atsakomybę mamai, nes jos požiūris turi didelės įtakos net ir suaugusiojo vaiko gyvenimui. Kartais dukra tampa motinos jai perduotų standartų įkaite.

Zofia Milska-Wrzosińska savo knygoje „Bezradnik“ aprašo atvejį, kai pacientė perėmė iš savo motinos požiūrį, kad bet koks su seksu ar lytimi susijęs elgesys yra blogas ir gėdingas, todėl apie jį apskritai nereikėtų kalbėti. Šios pacientės santuoka praėjus keleriems metams po vestuvių vis dar nebuvo išbaigta. Motinos primestos taisyklės privertė moterį visiškai atsisakyti seksualinės gyvenimo sferos.

Valgymo sutrikimų (anoreksijos ir bulimijos) etiologijos tyrimai rodo, kad šių ligų priežastis gali būti paciento motinos pateikti ribojantys fizinės išvaizdos standartai. Pernelyg kritiška ar smerkianti motina daro savo dukrai daug didesnę įtaką nei tėtis, turintis tokias pačias savybes. Tam yra priežastis: mažam vaikui mama yra pasaulio židinys. Su ja jis praleidžia daugiau laiko, bent jau pirmaisiais savo gyvenimo metais, nei su bet kuriuo kitu žmogumi. Jis valandų valandas stebi jos gestus, būdą ir veido išraiškas. Jis mokosi pasaulio per savo mamą.

Jums tai bus naudinga

Petersonas ir Robertsas, Kanados mokslininkai, įrodė, kad tai, kaip motinoms ir dukroms pasakojama, pranešama apie įvykius, komentuojama ir detalės yra įspūdingai panašios – dukros ir motinos tuos pačius įvykius apibūdina labai panašiai. būdu, net jei anksčiau jie nesutarė dėl parodymų. Atrodo akivaizdu, kad bus žmonių, kurie gyvens kartuparodyti panašumų įvairiose gyvenimo srityse, taip pat pasakojimo būdu. Tiesa, tačiau mokslininkai nepastebėjo, kad toks panašumo laipsnis egzistuoja ir tarp motinų ir sūnų, tėčių ir sūnų ar tėčių ir dukterų. Panašu, kad kalbos panašumas būdingas mamoms ir dukroms, ir rodo stiprų ryšį tarp jų – juk mūsų vartojama kalba atspindi mūsų požiūrį į pasaulį. Bendra kalba reiškia ne tik panašaus žodyno vartojimą, bet ir bendras normas bei pažiūras.

Dukra tokia pati kaip mama

Tačiau ryšys tarp motinos ir dukters yra glaudesnis, intymesnis nei tarp motinos ir sūnaus. Pastaruoju atveju dėl lyties skirtumo net jaunas berniukas suvokia savo atskirumą ir nustoja visiškai susitapatinti su mama. Daugumai dukterų motina išlieka svarbiausiu atskaitos tašku didžiąją vaikystės ir dažnai pilnametystės dalį. Maža mergaitė stengiasi kuo labiau atrodyti kaip mama. Ji išbando savo aprangą prieš veidrodį. Jis kartoja gestus ir žodžius, praktikuoja veido išraiškas. Jis žaidžia namuose, imituodamas jos elgesį. Šiuo gyvenimo etapu mama yra didžiausia pasaulyje, o dukra nori būti lygiai tokia pati, kaip jos idealas. Tačiau laikui bėgant didėja poreikis pabrėžti savo individualumą, kuris paauglystėje sprogsta visa jėga. Dažnai pirmasis to požymis yra iš dalies arba visiškai paneigti motinos įvaizdį ir jo panašumą į ją. Dukra save apibrėžia laikydamas mamą atskaitos tašku, palyginimu.

Mama, aš noriu būti savimi

Dukrai reikia mamos įvaizdžio, kad susikurtų tinkamą įvaizdį apie save, taip pat jos dėmesį ir atsiliepimus. Tik tada jis sugeba kurti savo „originalų“ santykį su pasauliu, kai iš mamos gauna aiškius signalus: „Priimu tavo pasirinkimus“ arba „Aš tave myliu, nors man ir nepatinka tai, ką tu darai“. Abejingumas yra baisiausias dalykas. Motinos, kurios atidžiai stebi savo dukteris ir palaiko su jomis glaudų ryšį, kartu leidžiant joms pačioms priimti sprendimus, yra geros partnerės šiame sunkiame kelyje nuo visiško susitapatinimo iki savarankiškumo. Taigi jie daro investiciją, kuri atsiperka geriau nei draudimo polisas. Jie turi galimybę visą gyvenimą palaikyti ryšį ir gerą kontaktą su artimiausiu ir, galiausiai, panašiausiu žmogumi – savo dukra. Ir jie neprivalo susitarti dėl visko.

Jei motina nėra griežta teisėja ar piktavališka kritikė, pokalbis su dukra gali būti labai naudinga jiems abiem. Jums nieko nereikia aiškinti, dažnai iš kartojie žino, ką kitas nori pasakyti. Jie panašiai komentuoja žmones ir įvykius. Juos linksmina tos pačios situacijos. Dažnai dukrai susidaro įspūdis, kad ji negali sutarti su niekuo, net su savo vaikinu, vyru ar geriausia drauge, taip pat su šia dvidešimt ar trisdešimt metų vyresne moterimi - mama.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija