Hejt yra žmogaus veiksmas internete, kupinas neapykantos, paniekos ir pykčio. Neapykanta gali būti nukreipta tiek į konkretų asmenį, tiek į tam tikros tautos, lyties atstovus, žmones, turinčius kitokią pasaulėžiūrą nei ta, kuriai atstovauja kepurininkas, tam tikros religijos ar politinės grupės pasekėjus ir net nekenčiančio žmogaus draugus – bet ką. gali tapti neapykantos taikiniu. Kokios yra neapykantos priežastys ir kaip su ja kovoti, jei tampame jos aukomis?

Turinys:

  1. Neapykantos priežastys
  2. Neapykantos pasekmės
  3. Kaip kovoti su neapykanta?
  4. Baudžiamoji atsakomybė už neapykantą

Hejt("neapykanta") iš anglų kalbos reiškia "neapykanta", ir šis žodis apibūdina jos plitimą internete. Hejt gali pasireikšti ne tik žodžiais, bet ir grafika (memai, gif.webpai) ar filmai – pastaraisiais dviem atvejais, deja, lengviau įsiminti. Tačiau verta pridurti, kad nekenčiančiųjų pridėtas turinys neturi esminės vertės, tai tik turinys, nukreiptas prieš konkretų asmenį ar žmonių grupę. Nors, kaip pažymi pranešimo „Neapykantos kalba, paniekos kalba“ autoriai1 , vietoj „neapykantos“ būtų tikslingiau kalbėti apie „nieką“, nes neapykantų veiksmai yra pagrįsti šia emocija. Panieka pašalina empatiškas reakcijas ir yra linkęs objektyvizuoti kitą asmenį.

Terminas „neapykanta“ buvo plačiai vartojamas XXI amžiaus pradžioje.

Lenkijos nekentėjai – tai vyras (vyrai sudaro 53 proc. neapykantų) nuo 16 iki 24 metų (net 73 proc. neapykantų), turintis bendrą vidurinį išsilavinimą (35 proc.). Kas penktas turi aukštąjį išsilavinimą, kelis kartus per savaitę publikuoja neigiamus įrašus. Tokį neapykantos profilį sukūrė SW tyrimų rinkos ir nuomonės tyrimų agentūra, remdamasi pokalbiais su grupe, kurią sudaro per 6,5 tūkst. Interneto naudotojai.

Kaip dažnai mes nekenčiame internete? Priešingai nei atrodo, pasirodo, kad nekenčiančiųjų nėra daugumos. Nors kai kuriose svetainėse jie sudaro 25 % visų vartotojų, tai daugiausia vyksta dideliuose ir viešai prieinamuose forumuose, skirtuose politikai, socialinėms traumoms ir pasaulėžiūros klausimams. Tačiau specializuotuose portaluose, skirtuose, pavyzdžiui, konkrečiam pomėgiui ar problemai, kepurės beveik visai nerasime.

Patinkatačiau, remiantis SWPS universiteto pateiktais duomenimis, kas ketvirtas internetu besinaudojantis asmuo tapo skrybėlių auka, o 11% interneto vartotojų pripažįsta, kad kartais nekenčia „internete“2. Verta prisiminti, kad tada neapykantą kurstančiu turiniu dalijasi daug kitų žmonių, o kiekviena neigiama žinutė, reakcija mus paveikia stipriau nei teigiami elementai.

Kaip jis įrodo savo studijoje „Blogas stipresnis už gėrį“3psichologas Roy F. Baumeister, kiekvieną neigiamą patirtį suvokiame 5 kartus stipriau nei teigiamą, pvz. patirti 100 PLN praradimą daug stipriau nei laimėti tokią pat sumą. Nenuostabu, kad neapykanta mus taip stipriai veikia.

Neapykantos priežastys

Kodėl mes nekenčiame internete? Priežasčių gali būti daug:

1. Nekenčiu… atneša palengvėjimą

Šveicarijos mokslininkai ištyrė ekonominiame žaidime apgautų žmonių smegenis naudodami magnetinio rezonanso tomografiją. Šie žmonės buvo informuoti apie galimybę nubausti apsimetėlį, o į šią žinią sureagavo… uodeginis branduolys, t.y., dalis vadinamojo. atlygio sistema, esanti smegenyse. Galimybė parūkyti k altininką dalyviams sukėlė stiprybę, euforiją, palengvėjimą ir teisingumo jausmą. Mūsų protas taip pat reaguoja, kai nekenčiame internete – su dideliu skirtumu, kad dažniausiai nekenčiamas žmogus mums nepadarė jokios realios žalos, o pvz., ji išdrįso turėti kitokią nuomonę tam tikra tema, geriau atrodyti, turėti daugiau pinigų.

2. Kiekvienas gali daryti bloga

Skrybėlininkas nebūtinai turi būti blogas ir empatiškas žmogus. Neretai žmonės, kurie kitu atveju būtų vadinami geru, elgiasi labai skirtingai, kai tampa tam tikros situacijos dalyviais. Geriausias šios tezės patvirtinimas yra garsaus psichologo Philipo Zimbardo eksperimentas. Jame dalyvaujantys 24 žmonės, kruopščiai atrinkti iš savanorių grupės, turintys didelį psichinį pasipriešinimą – buvo suskirstyti į dvi grupes: kalinius ir sargybinius, kiekvienas turėjo atlikti savo vaidmenį. Eksperimento dalyviai buvo patalpinti universiteto rūsyje, kuris turėjo priminti kalėjimą. „Kaliniai“ maištavo antrąją eksperimento dieną, į ką sargybiniai sureagavo ant jų nukreipdami anglies dvideginį iš gesintuvo, nurengę ir išnešę lovas iš kamerų, o „nuteistuosius“ skirstydami į daugiau ir mažiau. privilegijuotas. Eksperimentas turėjo būti baigtas šeštą dieną. Konkreti situacija lėmė, kad „paprasti“ žmonės virto norinčiais ir žiauriai kitiems kenkiančiais žmonėmis. Tas pats nutinka ir internete – kai matome, kad kiti nekenčia, pvz., pasidalijame nekenčiamo žmogaus įrašu, prisijungiame prie jų, nepaisant to, kad izoliuoti nuo kitųInterneto vartotojų, tokio turinio patys nekurtume ir neperduotume.

3. Anonimiškumas ir netiesiogiškumas

Psichologas Stevenas Pinkeris įrodo, kad nors gali atrodyti kitaip, iš tikrųjų kuo modernesni esame, tuo mažiau linkę į neapykantą – nuo ​​biblinių laikų iki šių dienų matome nuolatinį smurto mažėjimą 4 . Išskyrus tai, kad dabar turime internetą – terpę, kuri leidžia greitai, bet tuo pačiu anonimiškai ir netiesiogiai skleisti neapykantą kurstantį turinį – ne „į veidą“. Sunku būtų sutiktai įžymybei pasakyti, kad ji kvaila, bet tokį tekstą patalpinti į internetą – ne problema. „Tinkle“ galime būti ir anonimiški – deja, neapykanta efektyviai pasieks auką, tačiau auka ne visada žinos, kad mes esame jos vykdytojai. Jaučiamės nebaudžiami.

Lenkų kepuraitė dažniausiai yra iki 24 metų amžiaus žmogus, gyvenantis kaime arba mažame ar vidutinio dydžio miestelyje. Jis mieliausiai nekenčia viešų asmenų.

4. Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai

Neapykantos auka gali tapti konkretus asmuo, bet ir žmonių grupės, dažniausiai mažumų atstovai. Lenkijoje neapykantą patiria tautinių ir religinių mažumų (žydai, musulmonai, ukrainiečiai, romai), seksualinių mažumų atstovai, ne b altos odos spalvos žmonės, taip pat pabėgėliai. Stereotipai ir išankstiniai nusistatymai dažniausiai atsiranda tada, kai tam tikra tema nėra pakankamai žinių, kai asmuo niekada nebuvo sutikęs savo nekenčiamos mažumos atstovo ir dėl šių priežasčių naudoja supaprastintus mąstymo šablonus. Ją skatina kitoniškumo baimė – religinė, kultūrinė, seksualinė, taip pat grėsmės ir žalos jausmas, kurį sukelia „svetimų“ buvimas.

5. Pavydas

Neapykantą gali sukelti ir pavydas, nepasitenkinimas savo gyvenimo situacija, nemalonūs išgyvenimai. Dėl šios priežasties nekenčiami visuomenės veikėjai, įžymybės, bet ir draugai, pasiekę finansinės sėkmės, turintys įdomų darbą ar sėkmingą privatų gyvenimą. Tokiais atvejais neapykanta kyla dėl nusivylimo, nepasitenkinimo gyvenime.

Neapykantos pasekmės

Nors vien neapykantos kupino įrašo pridėjimas Facebook ar interneto forume arba bendrinimas tuo pačiu nusik altėliu gali atrodyti nekenksmingas, neapykantos aukoms tai turi didžiulių pasekmių. Jos savivertė smunka, ji tampa mažiau atspari internete skaitomam turiniui ir ima manyti, kad nėra prasmės priešintis. Neapykantos kalbos patyręs žmogus dažnai kenčia nuo nemigos, gyvena nuolatiniame strese, pradeda bijoti išsakyti savo nuomonę internete.Asmuo, patyręs interneto agresiją, gali net izoliuotis nuo likusios visuomenės, susirgti neuroze, depresija ir net bandymais nusižudyti.

Kaip kovoti su neapykanta?

Paprasčiausias ir sudėtingiausias atsakymas yra: venkite skaityti neigiamas nuomones, o ypač į jas atsakyti. Ne be reikalo šūkis „nemaitink trolio“ daro jo karjerą – atsakas į agresiją kursto dar daugiau agresorių. Tačiau nekenčiamam ir nuolat įsitempusiam žmogui tai sunki užduotis – nelengva ignoruoti neigiamus komentarus apie save.

Kitas variantas – apie visišką neapykantą įrašui pranešti konkretaus puslapio administratoriui, kuris gali ne tik ištrinti konkretų komentarą, bet ir užblokuoti konkretaus asmens paskyrą. Trečiųjų šalių naudotojai taip pat gali pranešti apie neapykantą.

Prevencija taip pat svarbi – internete vyksta daug socialinių kampanijų ir seminarų apie smurtą, visų pirma skirtų jaunimui. Vienas iš tokių projektų yra „Cybernauts“, kurį įgyvendina Šiuolaikinės Lenkijos fondas.

Baudžiamoji atsakomybė už neapykantą

Nors nė viename reglamente konkrečiai nekalbama apie neapykantą, elgesiui, kuris patenka į jo apibrėžimą, yra teisinių pasekmių. Už šmeižtą ir įžeidimą internete galite būti nubausti bauda arba išklausyti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Už neapykantos ir diskriminacijos kurstymą taip pat baudžiama bauda, ​​laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu, bet iki 2 metų. Neapykantos auka taip pat gali savo iniciatyva pareikšti ieškinį dėl neapykantos subjekto padaryto jo asmens teisių pažeidimo.

Verta žinoti

Teigiama neapykantos pusė?

Kai kurių mokslininkų nuomone, neapykantos reiškimas internete, kurį sukelia neapykantos mėgėjai, gali užkirsti kelią jos eskalacijai „realiame pasaulyje“. Tas, kuris išlieja savo agresiją sukurdamas internetinį įrašą, gali nebenorėti kartoti tokio elgesio realybėje. Daug laiko internete praleidžiantis žmogus realiame pasaulyje neišvengiamai sukuria mažiau problemų, nes jos veikia tik ribotai. Tačiau šios tezės jokiu būdu nesumažina neapykantos galios ir nepagerina ją patiriančių žmonių savijautos.

Š altiniai:

1. Ataskaitą parengė Išankstinių nusistatymų tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Stefan Batory ir apie žodinio smurto prieš mažumų grupių atstovus fenomeną rasite adresu https://www.rpo.gov.pl/sites/default/files/Raport%20Mowa%20Nienawi%C5%9Bci%2C%20Mowa% 20Pogardy% 2C% 2027.02.2017.pdf

2. Prieiga prie informacijos svetainėje: http://www.centrumprasowe.swps.pl/3840-nowe-imie-nienawisci-hejt

3. Prieiga prietyrimas svetainėje: http://assets.csom.umn.edu/assets/71516.pdf

4. Psichologės kalbą TED konferencijoje rasite šioje nuorodoje: https://www.ted.com/talks/steven_pinker_on_the_myth_of_violence?language=pl

Apie autoriųAnna SierantRedaktorius, atsakingas už Psichologijos ir Grožio skyrius, taip pat pagrindinį Poradnikzdrowie.pl puslapį. Ji, be kita ko, bendradarbiavo kaip žurnalistė. su „Wysokie Obcasy“, svetainėse: dwutygodnik.com ir entertheroom.com, kas ketvirtį „G'RLS Room“. Ji taip pat įkūrė internetinį žurnalą „PudOWY Róż“. Jis veda tinklaraštį jakdzżyna.wordpress.com.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Psichologija