Ginekologas-seksologas gali naudoti vibratorių, kad nustatytų seksualinius sutrikimus, tokius kaip vaginizmas ir dispareunija. Tyrimo metu vibratorius į makštį neįdedamas, o pacientas turi teisę atsisakyti šio metodo.
Pasitaiko, kad pacientai kreipiasi į seksologą turėdami vaginizmo, dispareunijos, seksualinių poreikių praradimo ar nejaučiant malonumo. Jeigu surinkęs interviu seksologas pareiškia, kad būtina giluminė ginekologinė diagnostika, tuomet prašo ginekologo-seksologo konsultacijos.
Tada gydytojas gali naudoti vibratorių, kad nesusikoncentruotų į skausmą. Jis naudojamas makšties refleksui patikrinti per trumpą reflekso lanką, nesusijusį su jokia susijaudinimo emocija. Vyrų lytinių organų vibratoriai taip pat naudojami refleksinei erekcijai tikrinti, siekiant išsiaiškinti, ar už erekciją atsakingos nervų ir kraujagyslių sistemos yra normalios.
Vibratorius atitraukia dėmesį, kai skausmas yra psichogeninis; somatogeninis skausmas išlieka nepaisant vibratoriaus veikimo.
Apžiūros metu vibratorius niekada neįvedamas į makštį, o uždedamas tik ant vulvos. Jei į diagnostiką įtrauktas vibratorius, tai ne anksčiau kaip po 4 gydymo seanso. Pacientas visada turi būti informuotas apie gydymo etapus ir metodus. Jis taip pat turi teisę atsisakyti paklusti siūlomam būdui. Apžiūros metu ją gali lydėti artimas asmuo
mėnesinis "Zdrowie"