Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

COVID-19 pandemijos metu šią ligą sukeliančio SARS-CoV-2 viruso tyrimai tapo medicinos pasaulio prioritetu. Nepaisant mokslininkų pastangų, vis dar yra daug prieštaringos informacijos apie galimas šios ligos komplikacijas įvairiose socialinėse grupėse. Ypatingas dėmesys skiriamas nėščiosioms, kurioms tam tikra prasme gresia dviguba infekcija ir vėlesnės jos komplikacijos. Ar koronavirusas kelia didesnę grėsmę būsimoms mamoms? Ar ši liga pavojinga besivystančiam vaisiui ar naujagimiui?

Koronavirusas gali sukelti neigiamą poveikį tiek moterų, tiek vyrų sveikatai, nepriklausomai nuo paveikto asmens amžiaus. Pasirodo, SARS-CoV-2 infekcija taip pat gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai. Su užsikrėtusiomis nėščiosiomis susijusios komplikacijos, be kita ko, apima: padidėjusi persileidimo rizika, padidėjusi priešlaikinio gimdymo rizika. Ir atvirkščiai, didelis karščiavimas dėl infekcijos gali neigiamai paveikti vaiko neuronų susidarymą. Šis virusas taip pat gali pakenkti negimusiam kūdikiui ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Tai taip pat padidina motinos komplikacijų riziką po koronaviruso. Tačiau ar aukščiau paminėtos komplikacijos yra dažnos ir ar dėl jų reikėtų susirūpinti?

Kam koronavirusas ypač pavojingas?

Daugumai žmonių, kuriems išsivysto COVID-19, pasireiškia gana lengvi simptomai, panašūs į peršalimą ar plaučių uždegimą. Apie 14 % gyventojų smarkiai kenčia nuo dusulio ir net kvėpavimo funkcijos sutrikimo, dėl kurio reikia prisijungti prie ventiliatoriaus.

Šios ligos eigos pablogėjimui didelę įtaką turi ne tik paciento amžius, bet labiausiai lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, imuninės sistemos sutrikimai, egzistavimas.

Įdomu tai, kad nors virusas puola nepriklausomai nuo lyties, vyrai nuo COVID-19 miršta dažniau nei moterys. Kodėl?

Tai gali būti susiję su daugybe anksčiau nediagnozuotų gretutinių ligų. Tyrimai taip pat rodo, kad daugeliu atvejų moterų imuninis atsakas į infekcijas yra geresnis ir stipresnis, o jų organizmas gali gaminti daugiau imuninių antikūnų. Bet ar taip visada?

Imuninė sistema nėštumo metu

Nėštumas apima daugybę pokyčių, kurie veikia beveik visas moters kūno sistemas. Imuninė sistema turi būti pertvarkyta taip, kad ne tik atliktų esamą apsauginę funkciją nuo ligų sukėlėjų, bet ir „priprastų“ prie besiformuojančio vaisiaus audinių, o tai yra svetimas organizmas.

Štai kodėl besivystančios placentos ląstelės gamina visą grupę faktorių, turinčių imunosupresinį (t.y. imunitetą mažinantį) poveikį, pvz.

  • interleukinai,
  • augimo faktoriai,
  • placentos b altymai.

Nėštumo metu taip pat susilpnėja ląstelinis imunitetas (kurį sukelia leukocitai, kurie gali sugerti ir virškinti virusus bei bakterijas)

Kita vertus, suaktyvėja nespecifinis atsakas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka ląstelės, tokios kaip granulocitai ar makrofagai, kurios gali absorbuoti ir virškinti svetimus mikroorganizmus arba tarpininkauti uždegiminiams atsakams.

Manoma, kad nespecifinio imuniteto aktyvumo pokyčiai subalansuoja laikiną ląstelinio imuniteto sumažėjimą. Dėl to nėščiųjų imuninė sistema galiausiai yra pavaldi vadinamajai imunomoduliacija, tai yra, jos veikimo būdo pokyčiai, o ne susilpninimas, ir vis tiek turėtų būti veiksminga apsauga nuo infekcijų.

COVID-19 simptomai nėščioms moterims

Dažniausi klinikiniai koronavirusinės infekcijos simptomai, pastebėti visai pacientų populiacijai, pirmiausia yra:

  • didelis karščiavimas (apie 92 %),
  • kosulys (67 %),
  • lėtinis nuovargis (51 %),
  • dusulys (30%).

Pasirodo, kūdikio besilaukiančioms moterims būdingi simptomai yra labai panašūs, tačiau gali pasireikšti kiek rečiau:

  • karščiavimas pasireikš maždaug 68 % pacientų,
  • kosulys 34%,
  • ir dusulys tik 12 % moterų.

Tačiau gali atsirasti kitų simptomų, iš pradžių nesusijusių su Sars-CoV-2 infekcija, pavyzdžiui, viduriavimas (apie 6 %) ir bendras negalavimas (12 % respondentų).

2022 m. PSO atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 147 nėščios moterys, užsikrėtusios COVID-19, parodė, kad 8 % pacientų buvo pažengę infekcijos simptomai (sunkus kvėpavimo nepakankamumas), o tik 1 % sirgo labai sunkia liga.

Tačiau situacija gali komplikuotis, kai moteris turi kitų gretutinių ligų. Nors dauguma būsimų mamų planuoja pastoti iki 40 metų, kai dar nėra rimtų naštų organizmui, didelė problema gali būti negydoma hiperglikemija ir hipertenzija.

Šie veiksniai kartu su ląstelinio imuniteto svyravimais gali padidinti nėščių moterų jautrumą bakterinei ir virusinei pneumonijai.

COVID-19 ir nėštumo komplikacijos

Nors atrodo, kad dauguma nėščių moterų koronaviruso infekciją patiria gana švelniai ir greitai pasveiksta, atminkite, kadbet kokia infekcija, kurią sukelia stiprus karščiavimas, gali kelti pavojų vaisiui . Ypač pirmąjį trimestrą tai yra:

  • vystymosi defektų,
  • nervinio vamzdelio defektai,
  • persileidimų.

Apskaičiuota, kad vidutinė persileidimo rizika moterims, sergančioms COVID-19 pneumonija, palyginti su su ja susijusiais sunkiais SARS ir MERS sindromais, yra santykinai maža – maždaug 1 %.

Daugiau komplikacijų gali kilti vėlesniuose nėštumo etapuose, antrajame ar trečiame trimestre

Gauta pranešimų apie didesnį spontaniškų priešlaikinių gimdymų arba mažo gimimo svorio atvejų skaičių moterims, sergančioms COVID-19.

Tačiau vis dar per mažai patikimų tyrimų, kurie iš tikrųjų parodytų neigiamą koronaviruso infekcijos poveikį, o ne kitus veiksnius.

Nėščiųjų gydymas ir kruopštus vaistų pasirinkimas

Nėštumo metu vartojant vaistus ir papildus, būtina pasitarti su gydytoju, kad nustatytų, ar tam tikra medžiaga nekenkia besivystančiam vaisiui. Net ir esant sunkesnėms infekcijoms, visada reikia įvertinti riziką, siekiant nustatyti, ar gydymo nauda yra didesnė už galimą šalutinį poveikį.

Iki šiol nebuvo sukurtas joks universalus vaistas nuo COVID-19. Sunkios ligos metu pacientams suteikiamas deguonis arba patobulintas mechaninis kvėpavimo palaikymas naudojant ventiliatorių.

Be to, rekomenduojami kortikosteroidai (pvz., deksametazonas), pasižymintys stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir slopinantys pernelyg didelį imuninės sistemos atsaką. Šie vaistai žymiai sumažina sunkaus kvėpavimo nepakankamumo ir mirties riziką, o nėščioms moterims – ir persileidimo riziką. Nėščioms moterims deksametazonas gali būti skiriamas ypatingais atvejais, bet pageidautina iki 32 savaičių.

Sergant lengvesnėmis COVID-19 infekcijos formomis nėščioms moterims, taikomas tipinis simptominis gydymas, panašus į gripo gydymą. Tačiau jei kyla aukšta temperatūra, būtina atidžiai parinkti vaistus.

Prieš keletą metų buvo įrodyta, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojami populiarūs skausmą malšinantys vaistai ir karščiavimą mažinantys vaistai (vadinamieji NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo)(iki 8 savaičių) yra persileidimo rizikos veiksnys.

Atrodo, kad paracetamolis yra daug saugesnis vaistas, padedantis gydyti karščiavimo simptomus „gydymosi namuose“ metu.

Ar COVID-19 gali pakenkti mano kūdikiui?

Kol kas SARS-CoV-2 virusas nebuvo aptiktas nei sergančių motinų virkštelės kraujyje, nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse. Tai rodo, kad greičiausiai nėra vadinamojo vertikalaus perdavimo ir moteris negali užkrėsti savo būsimo kūdikio koronavirusu. Teigiamas motinos koronaviruso testas taip pat nėra indikacija gimdyti po cezario.

Neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 836 COVID-19 užsikrėtusių motinų naujagimiai, tik 35 vaikams (4,5 %) buvo teigiamas koronaviruso PGR testas. Tikėtina, kad naujagimiai gali užsikrėsti netyčia, kontaktuodami su medicininiais drabužiais, motinos oda ar kitais paviršiais gimdymo kambaryje. Tačiau didžioji dauguma tirtų vaikų nepasireiškė jokių ligos simptomų ar kvėpavimo sutrikimų.

Mokslininkai taip pat ištyrė užsikrėtusių motinų pieno mėginius – tai įrodė, kad koronavirusas nepatenka į natūralų maistą. Taigi, remiantis pirmaisiais duomenimis, surinktais visame pasaulyje po vienerių metų pandemijos, atrodo, kad motinos COVID-19 infekcija kūdikiui nepakenks.

Gydytojai ragina naujas mamas, sergančias COVID-19, žindyti savo kūdikius natūraliai, tačiau laikantis specialios rankų ir krūtų odos higienos bei dėvėti kaukę.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iki šiol gauti tyrimų rezultatai rodo, kad apskritai nėščios moterys nėra didelės rizikos grupė, kuriai labiau tikėtina susirgti koronavirusine liga.

Galimos infekcijos simptomai yra panašūs į kitų panašaus amžiaus žmonių ir net šiek tiek švelnesni. Kita vertus, viduriavimas ar bendras negalavimas buvo stebimas dažniau.

Nėščioms moterims sergant sunkia SARS-CoV-2 infekcija, retais atvejais gali pasireikšti persileidimas arba priešlaikinis gimdymas. Tuomet sunku tinkamai gydyti pacientą, nes daugelis vaistų (įskaitant populiarius NVNU) gali pakenkti vaisiui.

Tačiau guodžia tai, kad virusas nepersineša gimdoje, nepatenka į motinos pieną, o naujagimiams ligos simptomų nepasireiškia.

Sužinokite daugiau:

  • Kaip turėtų gimdyti COVID-19 serganti moteris? Ginekologas paaiškina [VIDEO]
  • Kaip endometriozė veikia vaisingumą? Ginekologė paaiškina

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

COVID 19