Kleptomanija yra psichikos sutrikimas, kai daug kartų vagiami įvairūs daiktai. Tačiau Kleptomanas nevagia maisto todėl, kad yra alkanas, ar kažkokių drabužių, nes jam jų reikia – kitus daiktus jis pasisavina sau tik tokio poelgio tikslu. Sužinokite apie kleptomaniją, sužinokite, kas ją sukelia, ir sužinokite, kaip ją atpažinti ir kokius gydymo būdus galima pasiūlyti nuo kleptomanijos.

Kleptomanijapirmą kartą aprašyta gana seniai, XIX amžiaus pradžioje. Terminas kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: „klepto“ (vogti) ir „mania“ (beprotiškas troškimas). Tai yra kleptomanija – ši problema siejama su nežabotu poreikiu vykdyti įvairias vagystes.

Nors apie kleptomaniją kalbama jau seniai, iki šių dienų ji kelia daug ginčų – lygiai kaip kai kurie autoriai ją priskiria prie psichikos sutrikimo (kur ji yra tarp įpročio ir impulsų kontrolės sutrikimų, pvz. kaip patologinis lošimas ar piromanija), todėl kiti sako, kad vagystė yra tiesiog vagystė ir nereikėtų aiškinti draudžiamos veiksmo psichikos sutrikimų atsiradimu konkrečiam asmeniui.

Kleptomanijos priežastys

Yra bent kelios skirtingos teorijos apie tai, kas sukelia kleptomaniją. Tarp jų dominuoja įvairios psichologinės teorijos. Čia galima pateikti pavyzdį, pavyzdžiui, psichodinaminį požiūrį, pagal kurį kleptomano įvykdyta vagystė tam tikra prasme užpildytų jo psichikoje esančią tuštumą (kurios š altiniai gali slypėti net kai kuriuose sunkiuose jo įvykiuose. vaikystė).

Psichodinaminėje teorijoje taip pat daroma prielaida, kad kleptomanija tam tikra prasme gali būti gynybos mechanizmas – vagystės ir su tuo susijusios emocijos neleistų atsirasti įvairioms nemalonioms (o labiausiai – nepageidaujamoms) emocijoms ir jausmams žmoguje.

Kleptomanijos priežastys, pasak kognityvinės elgsenos terapeutų, būtų skirtingos. Tokie specialistai mano, kad su vėlesnėmis vagystėmis problema didėja. Tada, kai kleptomanas pasisavina svetimus daiktus, tai lydi – bent jau iš pradžių – malonūs pojūčiai. Jeigu jis už tai nėra nubaustas, vadinamasis teigiamaspastiprinimai: veikla turi naudos, todėl vėliau kartojama vėl ir vėl.

Tačiau yra biologinių teorijų, kodėl žmonėms gali išsivystyti kleptomanija. Jie pirmiausia buvo paimti iš kleptomanija sergantiems pacientams skiriamų vaistų veiksmingumo analizės. Na, o preparatai, turintys įtakos neuromediatorių kiekiui smegenyse, gali duoti gerų rezultatų sergant kleptomanais.

Dėl šios priežasties dažnai manoma, kad kleptomanija gali būti susijusi su tam tikrų neuromediatorių trūkumais centrinėje nervų sistemoje – kaip vienos iš tokių medžiagų pavyzdį galima paminėti serotoniną.

Galiausiai tikslios kleptomanijos priežastys tiesiog nežinomos. Daug lengviau, nei aprašyti šios problemos pagrindą, apibūdinti bruožus, kurie pasireiškia kleptomanams.

Įvairių lyčių atstovams šios problemos dažnis yra skirtingas – kleptomanija dažniau serga moterys

Kaip atpažinti kleptomaniją?

Žmogus, kuris drabužių parduotuvėje pavagia palaidinę, kurios negali sau leisti ir kurią norėtų turėti, tikriausiai nėra kleptomanas. Šiam sutrikimui būdinga tai, kad juo sergantys žmonės – paprasčiau tariant – vagia tik tam, kad pavogtų.

Tai galima iliustruoti paprastu pavyzdžiu: kleptomanija sergantis vyras gali nueiti į vaistinę ir pavogti joje esantį lūpdažį, kurio niekada nenaudos ir kam nors kitam nedovanos. Dar daugiau – kleptomanija dažnai vagia daiktus, kurių jiems visai nereikia, o gana dažnai iškart po vagystės… jų atsikrato.

Tai kodėl tokie žmonės vagia? Na, o kleptomanijos atveju pasitaiko nenugalimo poreikio pasisavinti daiktus, kurie nepriklauso jums, epizodų. Tai gali būti susiję su įtampos jausmu arba vidiniu žlugimu.

Kleptomanas, patyręs ligos epizodą, gali nesugebėti sutelkti dėmesio į nieką – mintys apie vagystę gali net dominuoti jo galvoje. Situacijoje, kai jis peržengia parduotuvės slenkstį ir galiausiai įsideda prekę į kuprinę arba kai pagaliau darbe nuo draugo stalo paima mažą prekę, gali pajusti palengvėjimą, o anksčiau patirta įtampa gali išnykti.

Tačiau tikrai nėra taip, kad kleptomanija yra teigiamų jausmų š altinis. Jau minėta įtampa gali būti itin aštri, be to, atslūgus emocijoms, susijusioms su vagystėmis – kleptomanas dažniausiai kovoja su k altės jausmu.

Tiesą sakant, kleptomanija gali būti tikrabūdas palyginti su įvairiomis priklausomybėmis. Galų gale, nesvarbu, ar tai būtų lošėjai, ar alkoholikai, yra vadinamasis alkis – pirmieji jaučia poreikį žaisti, antrieji – gerti alkoholį. Kleptomano atveju alkis yra vagystė. Visi jie dažniausiai bando nežaisti, negerti ar vogti – jei jie negydomi, šie bandymai dažniausiai baigiasi nesėkmingai.

Tokia nesėkmė gali būti nusivylimo ar liūdesio priežastimi, o kai ji patiriama pakartotinai (t. y. kai kleptomanas bando kovoti su savo problema, kuri yra bevaisė), kyla papildomų sveikatos problemų rizika asmuo psichologinis.

Verta žinoti

Kleptomanija retai būna vienintelė paciento problema

Deja, gana dažnai kleptomanai kovoja su psichikos sutrikimais, išskyrus nevaržomą poreikį vogti. Dažniausios gretutinės ligos – nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai ir priklausomybė nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų

Kita problema, kuri gana dažnai ištinka sergant kleptomanija, yra depresija. Čia ypač pabrėžiama, kad ji gali pasireikšti prieš impulsų kontrolės sutrikimus ir atsirasti vėliau jais sergančiam pacientui, bet gali išsivystyti ir praėjus tam tikram laikui po pačios kleptomanijos atsiradimo.

Dar viena psichikos problema, kuri kartais siejama su kleptomanija, yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS). Šie konkretūs santykiai yra labai įdomūs. Na, buvo pasiūlyta, kad kleptomanija iš tikrųjų gali priklausyti vadinamajai OKS spektro sutrikimai – nuolatinės mintys apie vagystę pagaliau primena apsėdimus, o poreikį pasisavinti svetimą turtą galima palyginti su prievarta.

Kleptomanijos gydymas

Apie tai, kad reikia imtis kovos su kleptomanija, nereikia nieko įtikinėti – pirmiausia žmogus, turintis šią problemą, tiesiog nukenčia, be to, dažnos vagystės kelia grėsmę, kad tokių veiksmų teisinės pasekmės galiausiai bus adresuotas jam.

Iš esmės yra dvi kleptomanijos gydymo galimybės: psichoterapija ir farmakoterapija. Kleptomanams kartais rekomenduojamos labai skirtingos psichoterapijos rūšys – jiems gali padėti tiek psichodinaminė terapija, tiek psichoanalitinė terapija arba kognityvinė elgesio terapija.

Kiekvienos iš minėtų terapijų prielaidos tinka ne visiems, todėl prieš pradedant bet kokią konkrečią psichoterapiją verta susipažinti, kaip ji vyksta, ir išsirinkti tą, kuri atrodo tinkamiausia mūsų lūkesčiams

Wfarmakologinio kleptomanijos gydymo atveju pirmiausia vartojami antidepresantai iš serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupės. Kiti preparatai, kurie kartais rekomenduojami kleptomanams, yra nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio druskos arba valproinė rūgštis) ir opioidų receptorių antagonistai (pvz., n altreksonas). Taip pat yra pranešimų apie galimą elektrokonvulsinio gydymo taikymą gydant kleptomaniją.

Kategorija:

Psichologija