- Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai: kuo reikėtų susirūpinti?
- Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai: ką daryti, jei jie pablogėja?
- Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai – kaip atidėti simptomų atsiradimą?
Mes visi apie ką nors pamirštame. Įprastas dalykas, dauguma mūsų esame pervargę ir išsekę. Blogėjant atminties problemoms ir pamirštant vis daugiau smulkmenų, pradedame galvoti, ar tai demencijos pradžia. O gal tai pirmieji Alzheimerio ligos simptomai?
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomaine visada kelia susirūpinimą. Juk atminties sutrikimų priežasčių yra daug. Jie gali būti susiję su kraujagyslių ir endokrininėmis ligomis, atsirasti po insulto, traumų, apsinuodijus anglies monoksidu arba dėl B grupės vitaminų, daugiausia vitamino B12, trūkumo. Visos šios ligos gali sukelti įvairaus sunkumo pažinimo sutrikimus, net iki sunkios demencijos.
Tačiau faktai yra tai, kad Alzheimerio liga sergantys žmonės sudaro didelę pacientų, turinčių pažinimo sutrikimų, grupę. PSO duomenimis, ši neurologinė būklė sukelia 60–70 % visų 60–65 metų amžiaus žmonių demencijos atvejų.
Nuo pirmųjų nepalankių pakitimų smegenyse atsiradimo iki Alzheimerio ligos klinikinių simptomų atsiradimo praeina 10, 15, o kartais net 20 metų. Daugelis tyrimų rodo, kad tokie anomalijos smegenyse gali pasireikšti jau ketvirtąjį gyvenimo dešimtmetį, tačiau yra besimptomiai. Tai, pasak ekspertų, nėra ligos fazė. Kai liga išsivysto ir pasireiškia klinikiniais simptomais, pasireiškiančiais sunkiu atminties sutrikimu, ji tampa Alzheimerio demencija.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai: kuo reikėtų susirūpinti?
Alzheimerio liga dažniausiai siejama su atminties praradimu, tačiau prieš tai, kai jos trūkumai tampa matomi ar pastebimi aplinkai, yra signalų, kurie turėtų mus įspėti.
- Žmogus, kuriam išsivysto Alzheimerio liga, keičiasi. Žmogus, kuris visada buvo susikaupęs, tampa sprogstamasis, lengvai pyksta, pakelia balsą arba lengvai juda, verkia dėl bet kokios priežasties, nes nevaldo savo emocijų.
- Kartais jis elgiasi arba kalba neadekvačiai situacijai, kurioje yra.
- Nerimą keliančiu simptomu reikėtų laikyti ir situaciją, kai veiklus žmogus, puikiai susidorojantis su kasdienėmis užduotimis, apleidžia savo pareigas, pvz., ieško pasiteisinimųneiti į darbą, nustoja rūpintis drabužiais, higiena, valandų valandas sėdi ant sofos ir atsiriboja nuo socialinių bei šeimyninių santykių.
- Kalbos problemų gali kilti gana anksti. Sakiniai sudaryti teisingai, bet pacientas, pavyzdžiui, pamiršta kasdienių daiktų pavadinimus. Sako – duok valgyti šią apvalią sriubą, o ne prašyk šaukšto. Pacientas žino, kam skirtas duotas daiktas, bet negali jo įvardyti, nes tai susiję su afazijos tipo kalbos sutrikimu.
- Pasitaiko ir taip, kad pasikeičia kalbėjimo būdas. Teiginiai paprasti, bet dažniausiai negirdi jų emocijų. Kalba tampa monotoniška.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai: ką daryti, jei jie pablogėja?
Pokyčiai, susiję su smegenimis, iš pradžių yra labai diskretiški, todėl neįvertinami. Aplinka tai pripažįsta teiginiu – ji blogai sensta. Žinoma, svarbu ne kiekvieną elgesio pasikeitimą ar neprotingą pasisakymą traktuoti kaip ligos pradžią. Tačiau verta atidžiau pažvelgti į problemą ir pasikalbėti su gydytoju.
Pradinėje ligos stadijoje gali pasireikšti depresijos simptomai, tokie kaip prasta nuotaika, sumažėjęs aktyvumas, neigiamas realybės įvertinimas. Pasitaiko, kad sergantis žmogus pasideda daiktus ne į vietą, pvz., knygą į šaldytuvą, raktus nuo krepšelio su nešvariais skalbiniais. Jis neprisimena šio fakto ir k altina savo artimuosius piktavališkumu.
Nerimas, miego ir apetito sutrikimai yra dažni – pakaitomis, apetito stoka ir. Gali atsirasti kliedesių, dažniausiai persekiojimu, apiplėšimu ir santuokine neištikimybe.
Galiausiai sergantis žmogus nežino, kodėl išėjo iš namų, praranda laiko pojūtį ir gebėjimą orientuotis
Dažnai jis neatpažįsta savo artimųjų ar net savo atspindžio veidrodyje. Jis nemoka užsirišti batų raištelių ar tepti sviestu ant duonos. Deja, šeimos nario elgesio pasikeitimą aplinka dažnai suvokia kaip niekšybę ar tingėjimą.
Pats pacientas nepastebi savo elgesio pokyčių ar atminties praradimo. Kai kurie netgi teigia, kad turi puikią atmintį. Daugelis žmonių taip pat praranda kritiką dėl savo elgesio ar pareiškimų.
Kai deda pinigus į šaldytuvą, jie sako, kad kažkas juos pavogė. Dėl to dažnai kyla konfliktai, artimieji nutolsta. Jie nenori padėti, nes nesupranta paciento elgesio.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos simptomai – kaip atidėti simptomų atsiradimą?
Bloga žinia ta, kad dar nebuvo sukurtas veiksmingas vaistas nuo Alzheimerio ligos. Šiuo metu prieinami vaistai veikia tik simptomus – juos palengvina arba sumažina jų atsiradimo riziką.
Geros naujienos yra tai, kad galime kovoti, kad būtume tinkamitavo smegenys. Didelę reikšmę turi nemedikamentinė veikla, t. y. protinė veikla ir tų pačių taisyklių, įskaitant dietą, laikymasis, kurie rekomenduojami insulto ar širdies priepuolio profilaktikai.
Ir nors pačios ligos sustabdyti negalima, klinikinių simptomų atsiradimas gali būti gerokai atidėtas. Todėl:
Miegokite pakankamai(mažiausiai 6 val.), kad organizmas galėtų išvalyti smegenis nuo per dieną susikaupusių b altymų
Bet depresija , nes ji skatina greitesnį smegenų senėjimą.
Nerūkykite,nes tabako dūmai skatina oksidacinį stresą, kuris naikina kraujagysles ir nervų ląsteles. Tyrimai patvirtina, kad rūkaliai labiau linkę susirgti šia liga nei nerūkantys.
Valgykite daugiau mononesočiųjų riebalųrandamų aliejuje, riešutuose (graikiniuose riešutuose, žemės riešutuose, pistacijose), migdoluose, sėklose, avokaduose, alyvuogėse. Smegenys taip pat mėgsta omega-3 polinesočiuosius riebalus (žuvis, riešutus, sėmenų aliejų, sėmenis), vitaminą E (kviečių gemalų, sveikų grūdų, žalių lapinių daržovių, riešutų). Reikia vitamino B12 (gyvulinės kilmės produktai), vitamino B9 arba folio rūgšties (pupelių, žalių daržovių, apelsinų).
Sumažinkite raudonos mėsos , rafinuoto maisto, gyvulinių riebalų vartojimą.
Praleiskite laiką aktyviai , nes mankšta ne tik pagerins jūsų bendrą sveikatą, bet ir padės išvengti ligų. Jau 2 valandos mankštos per savaitę žymiai sumažina riziką susirgti.
Treniruokite savo smegenis, kad neprarastų pažintinių funkcijųPradėkite mokytis užsienio kalbų, groti instrumentu, daug skaityti, mokytis naujų dalykų (pvz., piešti), spręsti kryžiažodžius ir galvosūkius , sudoku, žaisk šachmatais ir kitus žaidimus, reikalaujančius mąstymo, būkite socialūs.
Stebėkite cholesterolio ir cukraus kiekį , nes jų perteklius kraujyje skatina ligas.
Kontroliuokite savo kraujospūdį , kad išvengtumėte širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi.