PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Klaudia Kierzkowska, Varšuvos universiteto chemijos absolventė
COVID-19 pandemija užvaldė pasaulį beveik dvejus metus. SARS-Co-V-2 koronavirusas daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Tai sukelia baimę, nerimą ir nerimą. Padidėja nuovargio ir išsekimo jausmas. Kas yra pandeminis perdegimas ir kaip su juo kovojate?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžiapandeminį perdegimąkaip nuovargį ir išsekimą, susijusį su vyraujančia pandemine situacija. PSO duomenimis, šis perdegimas paveikė iki 60 proc. europiečių. Iš pradžių motyvavo COVID-19 baimė. Tačiau jau ilgą laiką nuovargio, perdegimo, baimės ir nusivylimo jausmas veda prie kūno išsekimo ir psichinės būklės pablogėjimo.
Pandeminio perdegimo simptomai
Pandeminis perdegimas gali būti skirtingas kiekvienam, tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie pasireiškia visiems, kurie kovoja su šiuo negalavimu. Tai apima:
- emocinis išsekimas,
- mažesnis efektyvumas darbe,
- nerimas dėl ateities,
- didžiulis fizinis nuovargis.
Šie negalavimai dažnai egzistuoja kartu su psichikos sutrikimais, pvz., depresija arba nerimo sutrikimų sunkumu.
Nors pandeminis perdegimas gali paveikti bet ką, dažniausiai su juo kovoja žmonės, esantys pandemijos įvykių „centre“, pavyzdžiui, medicinos darbuotojai, kariai, policininkai. Tai taip pat paveikia pažeidžiamus žmones, ypač tuos, kurie dėl pandemijos prarado pragyvenimo š altinį.
Dėl pandeminės padėties visi – didesniu ar mažesniu mastu – nesaugūs. Mes tampame vis labiau įtempti, nervingi ir vis labiau nerimaujame. Žmonės, kurie taip pat kovoja su valgymo sutrikimais, gali patirti daugiau nerimą keliančių simptomų.
Tyrimas rodo, kad 38 proc žmonių, gydomų nuo valgymo sutrikimo, simptomai pablogėjo pandemijos pradžioje. Štai kodėl taip svarbu žinoti, kaip susidoroti su pandeminiu perdegimu.
Kaip susidoroti su pandeminiu perdegimu?
Nepaprastai svarbu kiek įmanoma pasirūpinti savo gerovesusikoncentruokite ir sutelkite dėmesį į save.
- Reguliarus fizinis aktyvumas – net kasdienis kelių minučių pasivaikščiojimas gryname ore teigiamai paveiks jūsų savijautą. Verta pasivažinėti dviračiu, pradėti lankyti baseiną ar sporto salę. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina formą, stiprina imunitetą ir teigiamai veikia savijautą bei smegenų veiklą.
- Sveika mityba – dėmesį verta skirti ne tik fiziniam aktyvumui, bet ir sveikai mitybai. Sumažinus greito maisto, perdirbto maisto ir konservantais perkrautų produktų vartojimą pagerės mūsų savijauta. Kasdieniame meniu turi būti daug daržovių, vaisių ir sveikųjų riebalų rūgščių.
- Meditacija – atpalaiduojanti veikla, gilus ir sąmoningas kvėpavimas, taip pat nusiraminimas ir susikaupimas čia ir dabar padės kovoti su pandeminiu perdegimu.
- Savigarbos ugdymas – sunkiais laikais nepaprastai svarbu save vertinti. Pagalvokite apie kai kurias sunkias akimirkas praeityje ir kaip jums pavyko jas įveikti.
- Pozityvus mąstymas – verta pradėti teigiamų patirčių žurnalą, kuriame dienos pabaigoje užrašome, kas gero mums nutiko šiandien.
- Socialiniai santykiai – svarbu sunkiais momentais neužsidaryti pasaulyje, priešingai – susitelkti ties santykiais su mums artimais žmonėmis. Verta rasti laiko susitikti su draugais, draugais, o jei tai neįmanoma, stenkitės kuo dažniau pasikalbėti su jais telefonu.
- Nuobodulio išvengimas – svarbu, kad žmonės, kovojantys su pandeminiu perdegimu, išvengtų nuobodulio. Sėdėjimas ir mąstymas nepadės jaustis geriau. Pandemija yra puikus laikas plėtoti savo aistras ir pomėgius. Pravartu mokytis užsienio kalbų, tapyti ar skaityti knygas.
Pirmosios pandemijos bangos metu daugelis žmonių beveik kas valandą stebėjo informaciją iš visur. Tačiau didžiulis blogų naujienų kiekis paskatino kai kuriuos nusisukti nuo žiniasklaidos, o tai taip pat sukelia baimę ir nerimą. Jei jaučiamės priblokšti informacijos apie pandemiją, bet vis tiek norime būti informuoti, ieškokime patikimų ir patikimų informacijos š altinių.
Kada prašyti pagalbos?
Jei, nepaisant aukščiau pateiktų patarimų, jūsų savijauta nepagerėja, o pandeminis perdegimas vis blogėja, verta kreiptis pagalbos. Apsilankymas pas psichologą ar psichiatrą neturėtų būti gėdos priežastis! Su ja turėtumėte elgtis taip pat, kaip pasikonsultavus su kitu gydytoju. Užsitęsusi pandemija sukelia žmonių išsekimąvisame pasaulyje.
Daugelis žmonių prarado motyvaciją tęsti. Kai kurie žmonės patiria nerimą ir depresiją. Nežinomybė ir baimė neigiamai veikia kasdienį funkcionavimą, blogina socialinius santykius ir sukelia santykių problemų.
Nors pandemija nesitęs amžinai, jos laukti neverta! Kiekvienas iš mūsų turėtų susidurti su iššūkiu ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.