Kitas mažas argumentas. Nieko baisaus, susitaikysite dabar ir vėl bus malonu. Tačiau nuolatinis smulkių konfliktų ir kivirčų neįvertinimas ilgainiui gali sukelti didelį muštynės. Ir tada nebebus malonu.

Batai salės viduryje, kojinės išmėtytos, neplauti indai. Bet koks pasiteisinimas yra geras norint pradėtiargumentą . Kitokia nuomonė apie tam tikrą asmenį, atsisakymas žiūrėti tą pačią TV programą ar politinių pažiūrų skirtumai taip pat gali sukeltikonfliktą . Nesutarimų priežasčių spektras itin platus.

Pasiekite argumento š altinį

Paprastai ginčus pamirštate greitai. Bet jie grįžta kaip bumerangas, o su laiku ima ištrūkti iš rankų. – Maži kivirčai gali sukelti rimtų ginčų. Jei laiku nenustatysime problemos š altinio, argumentai sugrįš cikliškai. O tai gali sugadinti santykius – perspėja Monika Dreger iš Varšuvos psichologinės grupės. Daug kas priklauso ir nuo sutuoktinių ar sužadėtinių ištvermės. Juk visi turi skirtingą psichinę struktūrą – po vienų prausimosi kibiras nusileidžia kaip antis, kiti reaguoja agresyviai ir sustiprina siaubingą atmosferą, treti slopina emocijas, o po kiek laiko sprogsta kaip ugnikalnis.

Privalai tai padaryti

ginčytis galva

1.Kritikuokite elgesį, o ne asmenį. „Palikti nešvarias kojines kambaryje yra netvarkinga“ skamba geriau nei „Tu apleistas“
2.Leiskite kalbėti kitai pusei. Ne tu vienas turi ką pasakyti. Antrosios pusės argumentai jai tokie pat svarbūs, kaip ir tavo argumentai tau
3.Stebėkite savo žodžius. Kartais lengva nuklysti ir emociškai pasakyti tai, ko vėliau gailėsitės
4.Ieškokite kompromiso. Būna atvejų, kai neįmanoma padaryti abiejų pusių visiškai laimingomis. Sunku. Atsisakykite kažko, kad įgytumėte ką nors kita.
5. Stebėkite savo balsą. Agresyvus, ryškus ir reiklus tonas gali būti kaip antklodė jaučiui. Geriau kalbėkite ramiau.

Taktika tylėti apie problemas

Dažnai iš pažiūros nekenksmingi nesutarimai kyla dėl didesnio priešiškumo. – Būna, kad piktinamės kitu žmogumi dėl kažkokio praeities elgesio. Garsiai apie tai nekalbame, savyje slopiname blogas emocijas. Renkamės tylėjimo taktiką, apsimetame, kad problemos nėra. Tačiau jis yra ir mus kankina. Per daug pykčioišliejame nedidelių konfliktų proga – pažymi psichologas Emilianas Walendzikas. Ši strategija niekur neveda. Tai ne tik reguliariai gadina bendrus santykius, bet ir neleidžia suprasti reikalo esmės, t. y. tikrosios problemos. Antroji pusė nesupranta, kodėl vis daugėja visokių nuoskaudų. Kad išvengtumėte tokių nemalonių situacijų, pagaliau turite išdrįsti garsiai pasakyti apie tai, kas mus neramina.

Kalbėti, o ne ginčytis

Kartais nedideli konfliktai nebūtinai turi suklysti. Būna, kad santykius sudaro dvi labai stiprios asmenybės, kurios nekenčia, kai joms kažkas primetama. Ši situacija automatiškai apsunkina jų bendravimą. Tačiau negalima k altinti sunkių personažų. Turite ieškoti kompromisų. Aukso viduriuko paieška neužtruks penkių minučių, tikriausiai kelyje teks kelis kartus ginčytis. Vis dėlto pabandyti verta. Kokios dar galėtų būti ginčų santykiuose priežastys? Kartais norime tiesiog paplekšnoti į nosį. Problema yra tarpasmeninio bendravimo nebrandumas, – atkreipia dėmesį Emilianas Walendzikas. – Taigi pats laikas pagaliau išmokti kalbėti. Reikia veikti ne tik santykiuose, bet ir didesnėje bendruomenėje – priduria jis.

Kategorija:

Psichologija