Meteoropatai nemėgsta žiemos, nes dėl šalčio susitraukia kraujagyslės ir sunku aprūpinti organizmą deguonimi. Jie kenčia vasarą, nes aukšta temperatūra padažnina širdies ritmą. Ruduo nebūtų blogas, jei ne depresija… Iš kur atsiranda meteoropatija? Kaip su tuo kovoti?

Meteoropatijakai kurie mano, kad tai yra kliedesys, betmeteoropataskenčia tikrai. Saulėtas, bet nekarštas, dangų puošia debesys, o ne visiškai be debesų, švelni šviesa, aukštas slėgis – tuomet dauguma mūsų jaučiasi geriausiai. Jūs tiesiog norite gyventi! Tačiau tokie orai Lenkijoje stebėtinai reti. Daugiau nei pusę metų dangų dengia debesys. Giedrų dienų (t. y. tokių, kai debesys dengia ne daugiau kaip 20 proc. dangaus) per visus metus susirinktų tik 28-50 (jų skaičius priklauso nuo šalies regiono). Daugiausia saulėtų dienų yra pietryčių Lenkijoje: Roztočėje (Zamość, Przemyśl) ir Sandomiero bei Nidzianskos baseinų pasienyje (pvz., Busko Zdrój). Ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti, kiek turime visiškai be debesų dienų. Ar turėtume įsižeisti dėl oro? Ką daryti anglams – su nuolatiniu rūku, lietumi, vėju? Oras čia yra svarbi pokalbių tema, bet nesiskųsk!

Meteoropatija – hipochondrikas ar sergantis oru?

Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad negalavimas, prastos formos, miego problemos, susikaupimas, nesėkmės dėl blogo oro yra protingas pasiteisinimas. Bet kai biometas nepalankus, tai atsitinka 20 proc. daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir kelių eismo įvykių nei biometeorologiškai neutraliomis dienomis. Meteoropatija, ty jautrumas oro sąlygų poveikiui, ypač oro permainoms, yra neginčijamas faktas. Juo užsiima specialistai – biometeorologai, tiriantys orų įtaką gyviems organizmams, taip pat ir žmogui.

Meteoropatija – tai kas jums nepatinka prognozėje

»atmosferos frontų, ypač š altųjų frontų, judėjimas» oro masių tipo pasikeitimas (arktinių ar subtropikų įtekėjimas) »audros, stiprūs vėjai (įskaitant slogų vėją)» atmosferos slėgio pokyčiai – daroma prielaida, kad Kasdienis vertės pokytis 8 hPa yra nepalankus, tačiau slėgio pokyčiai gali siekti net 30 hPa.

Meteoropatija yra moterų specialybė

Veiksniaididelio intensyvumo meteorologinės sąlygos – staigūs slėgio pokyčiai, temperatūrų svyravimai, stiprūs vėjai, audros – veikiantys kraujotakos ir nervų sistemas, sukelia tam tikrus negalavimus visiškai sveikiems žmonėms, tačiau labiausiai ligos simptomus sustiprina kai kuriems, sergantiems lėtinėmis ligomis. Europoje prieš 50 metų meteoropatams buvo priskirta 30-40 proc. sveikų žmonių. Tačiau laikui bėgant tapome jautresni oro dirgikliams. Dabar skaičiuojama, kad net 50-70 proc. suaugusių europiečių yra meteoropatai. Vidurio Europa yra regionas, kuriame žmonės dažniausiai prastai reaguoja į orų pokyčius, kuriuos gali lemti itin dideli orų pokyčiai šiame regione. Lenkijoje tyrimais įrodyta, kad net 70 proc. moterų ir mažiau nei pusė vyrų yra jautrūs oro sąlygoms. Įdomu tai, kad tarp jaunų meteoropatų vyrauja ponios, su amžiumi jų vis daugėja, daugiausia orui jautrių 41–45 metų moterų. Labiausiai tikėtina, kad tai susiję su hormonų lygio svyravimais. Tačiau tarp pagyvenusių žmonių meteoritų mažėja, vyrų – daugiausia. Meteoropatijos sunkumas didėja blogėjant sveikatai. Pasirodo, tarp antsvorį turinčių žmonių meteoropatų yra daugiau nei tarp lieknų. Be to, turtingesni žmonės yra jautresni oro sąlygoms, o žmonės, kurių finansinė padėtis žema, yra atsparesni.

Meteoropatija – gyvenimo toli nuo motinos gamtos poveikis?

Tačiau visiškai sveiki žmonės taip pat yra alergiški orui. Yra žinoma, kad tai yra mūsų rūšies evoliucijos rezultatas: kuo labiau išsivysčiusi civilizacija, tuo didesni atmosferos reiškinių sukeliami negalavimai. Oras mūsų protėviams gerovės nesugadino, nors jie buvo labiau susiję su gamta ir labiau priklausė nuo oro keistenybių. Gyvename prieglaudoje, atokiau nuo natūralios aplinkos, turime vis mažiau galimybių atsidurti įvairiems dirgikliams, tokiems kaip karštis, š altis. Dauguma meteoropatų gyvena miestuose. Galbūt teorija, kad meteoropatija yra gynybinio reflekso liekana, yra teisinga – organizmas, įspėtas apie pavojingą atmosferos reiškinį, turėjo galimybę išgyventi. O gal taip yra, kad turtingosios Europos gyventojai atkreiptų dėmesį į negalavimus, į kuriuos niekas kitose pasaulio vietose nekreipia dėmesio?

Pasak ekspertoMagdalena Kuchcik, Lenkijos mokslų akademijos Geografijos ir erdvinio organizavimo instituto Geoekologijos ir klimatologijos katedra

Nesiskuiskime!

Jei esate sveikas ir norite sumažinti jautrumą oro sąlygoms, pasirūpinkite savo fizine būkle, mityba, mankštinkitės, nes lanksčios ir stiprios kraujagyslės bei apskritai sveikas lieknas kūnas bus lengviau prisitaikyti prie oro sąlygų pokyčiai. Grūdinkite save, užsiimkite įvairia fizine veikla ore.Taip pat keiskite klimato sąlygas – jei galite sau leisti, vasarą važiuokite į pajūrį, o žiemą – į šiltesnio klimato ir daugiau saulės spindulių vietas. Jei rudenį ir žiemą trumpos dienos ir sumažėjęs saulės spindulių srautas pablogina jūsų nuotaiką ir imunitetą, pasinaudokite fototerapija, t. y. ryškios šviesos poveikiu. Jei sergate – neišeikite iš namų esant ekstremalioms oro sąlygoms, bet taip pat pasirūpinkite mankšta ir fizine būkle. Ir nesiskųsk! Dvasios ramybė, gamtos jėgų ir jų poveikio mums priėmimas yra pusė darbo!

Mėgaukitės kelių barometru

Orų įtakos gerovei mechanizmas nebuvo galutinai ištirtas ir išaiškintas. Taigi meteoropatams nėra jokių vaistų, išskyrus patiems simptomams gydyti. Tikrai verta pratinti organizmą prie atmosferos pokyčių – vaikščioti nepriklausomai nuo oro sąlygų, grūdinti kūną esant žemai temperatūrai (pvz. kriogeninėje kameroje) ir aukštai temperatūrai (saunoje). Tačiau prieš tai įsitikinkite, kad neturite medicininių kontraindikacijų. Sekite naujienas apie biometeorologinę situaciją. Meteoropatai (ir visiškai sveiki, ir sergantys) į nepalankius oro reiškinius reaguoja gerokai iš anksto, net 48 val. Dažnai pasitaiko, kad rando vietoje po ankstesnės operacijos ar lūžusio kaulo suliejimo pajunta vadinamąjį. oro skausmai.

Meteorotropinės ligos

Širdies ligomis sergantys žmonės yra jautriausi biometui. Tačiau orai ligos nepablogina, tik paaštrina jos simptomus. Kodėl tai vyksta? Labiausiai tikėtina, kad dėl ligos sutrinka žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sąlygų mechanizmai.

  • Širdies ligoniai, ypač sergantys išemine liga, itin jautrūs oro permainoms. Dauguma griūčių įvyksta praeinant atmosferos frontams ir esant ekstremalioms šiluminėms sąlygoms. Nepalankiausias širdžiai yra staigus š alto oro patekimas – veikiant šalčiui pakyla kraujospūdis, spazmuoja vainikinės kraujagyslės, dėl to gali ištikti infarktas. Ir atvirkščiai, kai karšta, raudonieji kraujo kūneliai tampa klampesni ir kyla kraujo krešulio, galinčio užblokuoti kraujotaką, rizika. Karštame ir drėgname ore yra mažiau deguonies, todėl širdis mažiau aprūpinama deguonimi.
  • Aukšto kraujospūdžio žmonės sunkiai ištveria didelius atmosferos slėgio ir oro temperatūros svyravimus, kai ateroskleroze apkrautos kraujagyslės negali suspėti prisitaikyti. Juos slegia ir itin š altas oras. Labai žema oro temperatūra sukelia kraujagyslių susitraukimą ir kraujospūdžio padidėjimą.
  • Žemo slėgio įrenginiai blogai toleruoja kritimusatmosferos slėgis, karštas ir tvankus oras. Jie svaigsta, alpsta, jaučiasi š alti, išblyška. Kai tvanku ir sunku išsklaidyti šilumą nuo odos paviršiaus bei kvėpavimo takų, sumažėja plaučių kvėpavimo efektyvumas ir sumažėja kraujospūdis.
  • Reumatikai šiltuoju metų laiku kenčia labiau nei š altuoju, skausmai sustiprėja judant š altajam frontui ir krentant slėgiui bei kylant oro drėgmei
  • Astma - kvėpavimo sistemos negalavimai (įskaitant astmą) paūmėja š altesnįjį metų pusmetį, ypač dinamiškų šilto ir vėsaus oro masių kaitos periodu bei drėgnu ir ūkanotu oru. Nepalanki ir itin š alta ir sausa aura – kvėpuojant tokiu oru gali atsirasti bronchų spazmas ir astmos priepuolis. Išpuolių intensyvumas pastebimas ir audros metu, kai oras greitai atšąla ir didėja ozono koncentracija. Astma sergantieji geriau jaučiasi šiek tiek vėjuotu oru, nes dėl stipraus vėjo jiems sunku kvėpuoti.
  • Migrena – pusė žmonių, kenčiančių nuo stiprių galvos skausmų, nurodo orą kaip priepuolį. Nepalankūs orų reiškiniai yra: šiltojo ir vėsaus fronto kaita, žemo slėgio zonos slinkimas, sloga, audra ir smogas. Deja, orų įtakos migrenai mechanizmai dar nėra išaiškinti.

„Zdrowie“ mėnesinis

qz-JmKP-Dc4A-APfg

Kategorija:

Sveikata