- Vidinės kritimų priežastys
- Išorinės kritimų priežastys
- Kritimų pasekmės
- Pagyvenusių žmonių lūžiai – kodėl jie tokie pavojingi?
- Kaip užsitikrinti senjorą?
- Fizioprofilaktika – kodėl ji tokia reikalinga?
Kritimai yra dažna senjorų problema – kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus krenta bent kartą per metus. Lūžiai dažnai būna vyresnio amžiaus žmonių kritimo pasekmė. Sužinokite, kodėl jie tokie pavojingi ir kaip galite jų išvengti.
Pagyvenusiems žmonėms dėl jų atsirandantys griuvimai ir kaulų lūžiaiyra rimta problema.Kritimaidažniausiai įvyksta vyresnio amžiaus žmonėms atliekant pagrindines kasdienio gyvenimo veiklas, tokias kaip atsistojimas, sėdėjimas, pasilenkimas ar vaikščiojimas. Kartais nepastebimas kritimas senjoro atveju gali turėti daug neigiamų pasekmių. Prie rimtesnių priskiriami lūžiai, kurių gydymas vyresnio amžiaus žmonėms dažnai būna ilgas ir ribojamas daugelio veiksnių. Šios amžiaus grupės griuvimų priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – vidines ir išorines.
Vidinės kritimų priežastys
Jie susiję su vadinamaisiais involiuciniai (senatviniai) pokyčiai, t.y. atrofiniai procesai, kuriuos sukelia visų organizmo sistemų senėjimas. Kalbame apie nervų sistemos reakcijos į dirgiklius sulėtėjimą, raumenų jėgos susilpnėjimą, pusiausvyros sutrikimus, kraujotakos sutrikimus, regėjimo, klausos ir judesių koordinacijos pablogėjimą. Be to, vyresnio amžiaus žmonių senstančio organizmo funkcionavimui įtakos turi ir lydinčios ligos, t.y. širdies ir kraujagyslių, neurologinės (Parkinsono ligos, po insulto), medžiagų apykaitos (diabetas, osteoporozė) ar raumenų ir kaulų sistemos ligos (degeneraciniai pakitimai, deformuojantys po patirtų traumų). . Pagyvenę žmonės taip pat dažnai susiduria su psichinėmis ligomis, tokiomis kaip demencija, depresija ir nerimas. Svarbūs ir vartojami vaistai – šalutinis poveikis yra galvos svaigimas, išsiblaškymas ar kraujospūdžio sumažėjimas, kuris daugeliu atvejų mažina bendrą savijautą. Visi šie veiksniai gali labai pabloginti vyresniojo judėjimą, padidindami jo kritimo riziką.
Išorinės kritimų priežastys
Tai apima visus aplinkos veiksnius, kurie apsunkina pagyvenusio žmogaus judėjimą, pvz., slidžios grindys, judantys kilimėliai, laiptai, per aukšti slenksčiai, rankenų nėra namuose ar ryšio priemonėse, netinkamas apšvietimas arba gedimas. oro sąlygų (sniegas, ledas ant šaligatvių).
Kritimų pasekmės
Dažniausi vyresnio amžiaus žmonių kritimo padariniai yra hematomos, sumušimai, raumenų patempimai, kaulų lūžiai ir kaukolės sužalojimai (smegenų sukrėtimai, intrakranijiniai kraujavimai), kurių pasekmės dažnai išryškėja praėjus šiek tiek laiko po pačios nelaimės. Taip pat verta paminėti vadinamąjį pokritimo sindromas, sukeltas kito kritimo baimės, pasireiškiančio kasdienio fizinio aktyvumo apribojimu, siekiant sumažinti jo tikimybę. Tai labai pablogina kvėpavimo, kraujotakos, raumenų ir kaulų sistemos veiklą bei paciento psichinę būseną – tai taip riboja amžiaus pokyčiai, be to, tiesiogiai veikia jų gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Pagyvenusių žmonių lūžiai – kodėl jie tokie pavojingi?
Dažniausi lūžiai po kritimo yra šlaunikaulio, žastikaulio ir toliau dilbio, tiesiai virš riešo. Rečiau pasitaiko slankstelių ir šonkaulių lūžiai. Pavojingiausios vyresnio amžiaus žmonėms yra apatinių galūnių srityje – net ir mažiausiai komplikuotos gali sukelti daugybę komplikacijų. Taip yra daugiausia dėl būtinos imobilizacijos, kuri gali sukelti labai rimtų komplikacijų, pvz., plaučių uždegimą, periferinės kraujotakos sutrikimus, giliųjų venų trombozę, spaudimo opas, šlapimo takų infekcijas, sutrikusią žarnyno motoriką (vidurių užkietėjimą), osteoporozės pablogėjimą, raumenų nykimą ir kt. Imobilizavimo laikas pirmiausia priklauso nuo naudojamo gydymo. Kuo ilgiau, tuo daugiau šalutinių poveikių gali sukelti. Paciento būklė ne visada leidžia atlikti chirurginį gydymą, o tai žymiai pailgina gulėjimo laiką ir – blogiausiu atveju – gali baigtis mirtimi.
Kaip užsitikrinti senjorą?
Visų pirma užkirskite kelią galimiems kritimams! Susipažinus su aukščiau paminėtomis griuvimų priežastimis, verta išanalizuoti jo situaciją ir, jei įmanoma, pašalinti tas, kurios jam rūpi. Verta pasižvalgyti po artimiausią aplinką – net butą. Turėklai ar vonios rankenos, atramos ar neslystantys kilimėliai tikrai palengvins veikimą. Taip pat svarbi avalynė, kurią dėvi mūsų senjoras – ji turi būti lengva, su neslystančiais padais ir pritaikyta prie bet kokių deformacijų pėdos srityje. Jis taip pat turi užtikrinti tinkamą kulkšnies stabilizavimą. Kai kuriais atvejais reikės pasirinkti tinkamą pagalbinę įrangą, pavyzdžiui, lazdą, ramentus ar vaikščiojimo rėmą. Jei pablogėja bendra žmogaus sveikata, verta nusiųsti jį pas gydytoją ir imtis galimo gydymo ar iki šiol koreguoti dozes.vaistai.
Fizioprofilaktika – kodėl ji tokia reikalinga?
Be minėtų patarimų, svarbiausia sistemingai dirbti su pagyvenusio žmogaus fiziniu pasirengimu, nes būtent jis įgalina kasdienį funkcionavimą, nepriklausantį nuo trečiųjų šalių, ir sumažina riziką susirgti krentantis. Jums padės kvalifikuotas kineziterapeutas, kuris sukurs jums tinkamą mankštos programą.
Kineziterapeutas turėtų išmokyti pacientą saugiai keisti padėtis, o jei yra kritimas – sekti kritimą
Tokioje programoje turėtų būti pratimų, skirtų tinkamam sąnarių judrumui ir aplinkinių audinių lankstumui, raumenų jėgai, pusiausvyrai, koordinacijai ir bendram kūno efektyvumui užtikrinti. Tinkamas atskirų sąnarių paslankumas užtikrina jų visavertį panaudojimą atliekant pagrindinę kasdienio gyvenimo veiklą, nereikalaujant kompensacijų, kurios dažnai perkrauna gretimus sąnarius. Tokios veiklos pavyzdžiai yra pasilenkimas, norint ką nors pakelti nuo grindų arba pakelti koją aukščiau, kad išvengtume kliūties. Tinkama apatinių galūnių raumenų jėga reiškia galimybę nueiti didesnį atstumą arba didesnį efektyvumą lipant laiptais. Pasitikėjimas ir eisenos efektyvumas užtikrins pusiausvyrą ir koordinaciją. Kita vertus, bendras efektyvumas leis jums veikti kasdieniame gyvenime be greito nuovargio kaupimosi – pagyvenęs žmogus gali eiti apsipirkti, nereikės karts nuo karto prisėsti ant suoliuko pailsėti.
Verta žinotiPagyvenę žmonės yra grupė, ypač pažeidžiama kritimų, kurie dažnai kelia rimtą pavojų jų sveikatai ir net gyvybei. Rizikos veiksnių yra daug, tačiau daugumą jų galima pašalinti. Svarbiausia šiuo atveju yra prevencija. Tinkama fizioprofilaktika ne tik žymiai sumažins tokių incidentų riziką, bet ir leis pagyvenusiems žmonėms gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ir, svarbiausia, pagerinti jo kokybę.