PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Tomaszas Neckis

Psichoterapija siejama su psichikos sutrikimų gydymu, tačiau praktikoje ją gali taikyti ir asmenys, kuriems psichiatrijos srityje nediagnozuoti sutrikimai. Nepaisant to, kad ekspertai teigia, kad tai yra veiksminga, daugelis žmonių netiki, kad terapija gali padėti. Tiesą sakant, psichoterapija gali turėti teigiamos įtakos ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimui.

Psichoterapija: tipai

Psichoterapija yra labai bendras terminas, nes yra daug terapijos rūšių. Dažniausiai pacientams naudinga individuali psichoterapija, kuri, be kita ko, gali būti atliekama: Tačiau psichodinaminėje, psichoanalitinėje ar kognityvinės elgsenos srovėse taip pat yra porų terapija, šeimos terapija ir grupinė terapija. Psichikos sveikatos specialistai neabejoja, kad psichoterapija gali padėti pacientams išspręsti įvairias jų problemas. Daugelis kitų žmonių mano kitaip.

Kai kurie žmonės mano, kad nėra prasmės leisti pinigų vien tam, kad pasikalbėtumėte su tinkamu specialistu. Tačiau praktikoje psichoterapija remiasi ne kalbėjimu apie orą – dialogas nukreipiamas taip, kad pacientas galėtų pastebėti tam tikras problemas, bet ir jas suprasti. Galiausiai psichoterapijos pasekmės gali būti labai skirtingos ir kai kurios iš jų dažnai net stebina pacientus.

Psichoterapijos pasekmės: geriau suprasti savo emocijas

Priežastys, kodėl pacientas nusprendžia taikyti psichoterapiją, yra skirtingos. Kai kurie žmonės to siekia, nes jiems prastai susitvarko savo profesinį gyvenimą, kiti nusprendžia apsilankyti pas terapeutą, nes sunku grįžti į normalią veiklą po nesėkmingų santykių. Tačiau apskritai vienas iš psichoterapijos tikslų yra tas pats, nepaisant priežasties, kodėl pacientas nusprendė kreiptis pagalbos į specialistus – tai gebėjimas geriau suprasti savo emocijas.

Tam tikros daugelio žmonių patiriamos problemos, tokios kaip k altės jausmas, padidėjusi įtampa ar nerimas ir gėdos jausmas, gali būti vidinių konfliktų, kurių daugelis nežino, pasekmė. Terapija siekiama padėti pacientui atpažintitokius konfliktus ir išmokykite jį spręsti.

Raktas kontroliuoti savo emocijas yra suprasti, kodėl tam tikru momentu jus kankina tokie, o ne kiti jausmai. Čia galima naudoti paprastą pavyzdį: pacientui gali būti didelių sunkumų eidamas į darbą, nes jis jaučiasi neįvertintas savo viršininkų.

Tačiau praktikoje gali pasirodyti, kad viršininkai jo darbą vertina pakankamai, o paciento jausmus sukelia menka jo savigarba ir su tuo susijęs poreikis kuo dažniau sulaukti bet kokių pagyrimų. Vien suvokimas, kad taip yra, gali reikšti, kad kasdienis pasirodymas darbo vietoje nebus tokia sunki našta, kokia buvo anksčiau.

Psichoterapija ir psichikos sutrikimai

Gana dažnai pacientai mano, kad prireikus pagalbos jie gali pasinaudoti psichiatro ar psichoterapeuto paslaugomis. Tačiau realybė yra kitokia ir geriausi rezultatai pasiekiami, kai farmakologinis gydymas derinamas su psichoterapija.

Esant įvairiems psichikos sutrikimams, atsiranda problemų, kurioms įtakos gali turėti vaistų vartojimas, pvz., prislėgta nuotaika, sumažėjusi motyvacija ar sumažėjęs potraukis, kaip ir dėl psichozės simptomų, tokių kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Tačiau kitų problemų, susijusių su psichikos sutrikimais, negalima išspręsti taikant vien farmakoterapiją.

Čia kalbame apie iškreiptą savo kūno vaizdą, atsirandantį valgymo sutrikimų metu arba apie žemą savigarbą ir sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis, kurie gali pasireikšti asmenybės sutrikimų atveju. Galiausiai psichoterapija gali neabejotinai palaikyti farmakologinio gydymo poveikį ir pagreitinti pacientų, turinčių psichikos sutrikimų, sveikimą.

Psichoterapija ir pasitikėjimo savimi didinimas

Nepasitikėjimas savimi turi daug priežasčių. Kai kuriems žmonėms tai yra tėvų naudojamų auklėjimo metodų rezultatas, kitiems tai yra pasikartojančių emocinių santykių nesėkmių ar bendraamžių santykių problemų rezultatas. Žmonės, kovojantys su nepasitikėjimu savimi, gali įsigyti įvairių vadovų ar lankyti motyvacinius seminarus, tačiau jiems gali padėti ir psichoterapija.

Terapija padeda rasti atsakymą į klausimą, kodėl tam žmogui trūksta pasitikėjimo savimi. Pavyzdžiui, kai tai yra tam tikrų tėvų klaidų pasekmė, terapijos metu galima atidžiau pažvelgti į įskiepijamus šablonus.slaugytojų pacientą ir galiausiai juos ištaisyti. Terapija leidžia pacientui rasti daug naudos sau, ir galiausiai žmogus, kuris anksčiau buvo labai nepasitikintis savimi, gali pradėti save vertinti.

Psichoterapija ir jos poveikis šeimos aplinkai

Turbūt nereikia nieko įtikinėti, kad šeimos terapija gali turėti įtakos šeimos sistemos funkcionavimui. Tačiau gali būti stebina, kad individualioje terapijoje dalyvaujančio asmens šeima galiausiai taip pat gali veikti geriau.

Psichoterapijos pasekmės pastebimai pastebimos. Pacientas, kuris sėkmingai jį naudoja, gali geriau suvokti emocijas ir elgesį, taip pat gali sužinoti daugiau apie tai, kaip jo veiksmai veikia jo artimųjų elgesį.

Namų terapijos dėka kivirčai gali kilti daug rečiau, tai taip pat gali lemti tai, kad terapijoje esantis žmogus galės geriau suprasti partnerį arba parodyti supratimą jo atžvilgiu. Tėvų psichoterapija gali būti naudinga ir jo vaikams: jos dėka globėjas gali suprasti, iš kur kyla per dideli jo reikalavimai vaikams, arba pranešti, kodėl kartais taip susierzina savo atžala.

Rekomenduojamas straipsnis:

Neveikianti ir patologinė šeima – kuo jos skiriasi?

Psichoterapija: kodėl neturėtumėte sustoti?

Psichoterapija, deja, nėra tokia pati kaip su nuskausminančiais vaistais – jos poveikis pasireiškia ne iš karto po jos įgyvendinimo. Praeina šiek tiek laiko, kol pacientas patiria nuolatinius, naudingus pokyčius – kartais tai trunka kelis mėnesius, kartais net kelerius metus. Čia neįmanoma aiškiai pasakyti, kiek ilgai turėtų trukti terapija, kad ji duotų rezultatų: viskas priklauso nuo tikslios problemos, su kuria pacientas kreipėsi į terapeutą. Be to, verta atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų aspektą: terapija tikrai nėra lengva.

Psichoterapijos metu pacientas sužino apie save įvairių dalykų – kartais informaciją, kurią jis įgyja įžvalga, tikrai nėra lengva nuryti. Tačiau viskas turi tikslą, ir jūs turite pereiti keletą sunkių etapų, kad pagaliau iš tikrųjų suprastumėte save.

Terapeutas yra tam, kad padėtų išgyventi krizines terapijos akimirkas – situacija, kurioje jis skatina pacientą likti joje, nebūtinai reiškia, kad specialistas bijo prarasti pajamų š altinį. Vidinis pasipriešinimas, kuris yra natūralus terapijos reiškinys ir kuris, be kita ko, atsiranda dėl suįsigilinti į kartais net sunkius išgyvenimus ir emocijas. Terapija duos rezultatų, kai iš tikrųjų bus išspręsti įvairūs vidiniai psichikos konfliktai – tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jos negalima nutraukti anksčiau laiko.

EkspertasLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.Zondas

Kategorija:

Psichologija