PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Tomaszas Neckis

Tai, kad psichoterapija naudinga gydant psichikos sutrikimus, yra gerai žinoma, tačiau mažiau žinoma, kad ją gali naudoti ir su psichikos sutrikimais nekovojantys žmonės. Sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose, nepasitikėjimas savimi ar problemos priimant sprendimus – visas šias ir kitas problemas galima išspręsti tiesiog nuėjus pas tinkamą terapeutą

Psichoterapijayra labai bendras terminas. daugelis jo rūšių, pvz psichodinaminė, kognityvinė-elgesio terapija arba psichoanalizė. Galima individuali terapija, taip pat poros terapija ar šeimos terapija.

Apskritai manoma, kad psichoterapija vertinama labai skirtingai. Specialistai neabejoja, kad tai geras būdas spręsti įvairias problemas. Tačiau daugelis žmonių mano, kad pokalbis su terapeutu neturi realaus būdo jiems padėti. Šio mąstymo priežastys yra įvairios. Vienas iš galimų variantų gali būti… įprasta baimė atsiverti nepažįstamam žmogui. Šios baimės nėra be pagrindo – iš tiesų psichoterapija visai nelengva ir jos metu pacientas gali jausti didesnį ar mažesnį diskomfortą. Tačiau psichoterapija yra skirta padėti pacientui išspręsti sunkumus, su kuriais jis susiduria kasdien.

Psichoterapija ir psichikos sutrikimai

Psichoterapija yra vienas iš įvairių psichikos sutrikimų gydymo metodų. Jį gali naudoti pacientai, turintys depresijos sutrikimų, taip pat žmonės, kovojantys su kai kuriais nerimo sutrikimais, tokiais kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimo sutrikimas su panikos priepuoliais ar specifinėmis fobijomis.

Terapija gali būti labai naudinga gydant obsesinius-kompulsinius sutrikimus (obsesinius kompulsinius sutrikimus), valgymo sutrikimus (tokius kaip anoreksija ir bulimija) ir įvairius asmenybės sutrikimus.

Kartais psichoterapija yra gydymo metodas, palaikantis farmakoterapiją, o kartais tai turėtų būti pagrindinis psichikos sutrikimų gydymo metodas. Pastaroji situacija gali būti pastebėta ne tik asmenybės, bet ir autizmo spektro sutrikimų atveju.arba hiperkinetiniai sutrikimai (ADHD).

Psichoterapija gali naudotis ne tik psichikos sutrikimų turintys žmonės, bet ir žmonės, kurie kovoja su kitokiais sunkumais

Psichoterapija ir sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose

Šiais laikais įvairių tipų tarpasmeniniai santykiai atrodo kiek kitaip nei prieš keliolika metų. Daugelis santykių nutrūksta po labai trumpo laiko, skyrybos šiuo metu stebina nedaugelį. Gyvenimo tempas, siekis kuo greičiau užkopti kitais profesinių laiptelių laipteliais ar net pandemijos atsiradimas lemia tai, kad tiesiog nukenčia tarpasmeniniai santykiai.

Vis daugiau žmonių šiandien sunkiai bendrauja tiek su savo artimaisiais, tiek su kitais juos supančiais žmonėmis. Pasitaiko, kad jie jaučiasi sumenkinti, susidaro įspūdis, kad partneris nenori ar negali pateisinti jų lūkesčių, o kolegos ir viršininkai neįvertina jų įsipareigojimo.

Kai pacientas dėl tokių sunkumų jaučiasi įsitempęs, jam ima stigti motyvacijos ir jaučiasi, kad yra vieni su savo problemomis. Esant tokiai situacijai, verta apsvarstyti galimybę pasinaudoti psichoterapija.

Kartu su terapeutu bus galima objektyviai pažvelgti į sunkumus, su kuriais susiduria konkretus žmogus, bet ir išsiugdyti tokius elgesio modelius, kurių dėka jis galės atvirai perteikti savo poreikius kitiems.

Psichoterapija ir sunkumai priimant sprendimus

Kai kuriems žmonėms sunku priimti skirtingus sprendimus. Kartais tai būna sprendimai dėl studijų pasirinkimo, o kartais dėl gyvenamosios vietos, išvykimo atostogų ar tuoktuvių.

Kaip ir problemos, susijusios su tinkamo produkto pasirinkimu parduotuvėje, neapsunkina žmonių veiklos, taip ir pasirinkimas, kurią studijų kryptį pasirinkti ir ką veikti ateityje, gali būti labai sunkus.

Neretai žmogus, turintis problemų priimant sprendimus, galiausiai vadovaujasi kitų žmonių – tėvų, partnerio ar draugų – nuomone. Galiausiai ji gali nuspręsti daryti tai, kas jai ne visai tinka. Galiausiai ji gali pajusti kartėlį, pyktį ant savęs ar nusivylimą.

Kai priimti bet kokį sprendimą labai sunku, verta pagalvoti apie psichoterapiją. Kartu su terapeutu bus galima ieškoti priežasčių, kodėl pacientas negali nieko apsispręsti, o tada pagaliau priimti sprendimą.

Psichoterapija ir įvairios nesėkmėsgyvenimas

Šiuolaikiniai laikai vargu ar gali būti laikomi draugiškais. Čia galima paminėti, pavyzdžiui, pandemiją, kuri neigiamai paveikė daugumos gyventojų gyvenimą. Darbo praradimas, santykių problemos ar sunkumai mokykloje tapo mūsų kasdienybe.

Lygiai taip pat, kaip vieni žmonės pradeda ieškoti kito darbo po to, kai juos nutraukia, kitiems yra daug sunkiau susitaikyti. Lygiai taip pat ir santykių nutrūkimo atveju – vieni greitai atsigauna, o kiti patiria išsiskyrimą labai ilgai.

Aukščiau minėtos problemos gali sukelti įvairių sunkumų – vieniems jos baigiasi atitrūkimu nuo tarpasmeninių santykių, kitose išsivysto depresija, dar kitų pasekmė yra besaikis psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Kai susidaro įspūdis, kad jūsų gyvenime niekas nesiseka, turėtumėte pagalvoti apie psichoterapeuto pagalbos naudojimą.

Kartu su specialistu bus galima išanalizuoti, kodėl įvykiai taip stipriai paveikė pacientą, bet ir rasti sprendimus, kaip su sunkiomis emocijomis susidoroti kitaip, nei skandinant nuoskaudas alkoholyje ar užmaskuoti juos vartojant kitas medžiagas.

Psichoterapija ir per didelis impulsyvumas

Kai kurių žmonių bruožas yra impulsyvumas – nereikia daug, kad nedidelės problemos iš tikrųjų priverstų jas sprogti. Kartais pasitaikanti situacija vargu ar yra problema. Tačiau kai žmogus visą laiką yra įsitempęs, o partnerio neteisingai nupirktas produktas sukelia kelias valandas trunkančią kivirčą, būtinai reikia pažvelgti į problemą.

Gali būti sunku įtikinti pernelyg impulsyvų žmogų apsilankyti pas terapeutą. Tačiau tai daryti tikrai verta, nes psichoterapija gali ne tik padėti surasti per didelio dirglumo priežastį, bet ir padėti rasti būdų, kaip kuo mažiau pacientui patirti protrūkių

Psichoterapija ir narkotikų vartojimo bei kitų priklausomybių problemos

Priklausomybės kontekste iki šiol dažniausiai pasitaikančios problemos buvo alkoholizmas ir narkomanija. Tačiau šiuo metu vis daugiau kalbama apie kitas priklausomybes, tokias kaip priklausomybė nuo kompiuterio, azartiniai lošimai, pornografija ir shopaholizmas.

Tokios problemos gali turėti destruktyvios įtakos priklausomo žmogaus šeiminiam ir profesiniam gyvenimui.

Taigi jūs turite kovoti su priklausomybėmis. Metodas, kuriuo juos galima įveikti, yra būtent tokspsichoterapija. Taikoma tiek grupinė, tiek individuali terapija. Pagrindinis jų tikslas – išsiaiškinti, kodėl pacientas prarado savo elgesio kontrolę, ir padėti jam išlaikyti abstinenciją.

Psichoterapija ir nepasitikėjimas savimi bei žema savigarba

Žiniasklaida vis dar propaguoja sėkmingų žmonių įvaizdį, kurie yra gražūs, turtingi ir net tada, kai juos prižiūri penki vaikai ir jie visada turi laiko pasidaryti tobulą makiažą, o po buto vaikščiokite su aukštakulniais batais.

Dauguma žmonių puikiai žino, kad žiniasklaidos tikrovė yra šiek tiek klaidinga. Tačiau vis tiek atsitinka, kad bendravimas su ja sukelia įvairių kompleksų ar pažemina savigarbą.

Kai kurie žmonės nuo ankstyvos vaikystės kovoja su žema saviverte. Tam yra įvairių priežasčių. Kartais k altas neteisingas tėvų elgesys, kartais mokyklos problemos ar pasikartojančios nesėkmės santykiuose.

Žema savigarba taip pat gali būti siejama su savęs išvaizdos kompleksais, kurie ne visada pateisinami. Teoriškai nepasitikėjimas savimi nėra didelė problema, tačiau praktiškai tai gali net apsunkinti kovą už savo teisę kasdienėse situacijose.

Čia kalbame, pavyzdžiui, apie sunkumus, susijusius su samdomos renovacijos komandos tinkamo darbų atlikimu ar kompensacijos iš kelionių agentūros gavimu, kai buvo svajonių atostogų kelionė, įsigyta už didelę pinigų sumą. toli gražu nėra tobula.

Esant situacijai, kai pacientas pastebi, kad nepasitikėjimas savimi tiesiog trukdo jam funkcionuoti, galite kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Su juo bus galima sutelkti dėmesį į šios būklės priežastis, taip pat sustiprinti paciento savigarbą ir ugdyti jo pasitikėjimą savimi.

Psichoterapija: ką daryti, kad ji būtų naudinga?

Yra dvi psichoterapijos naudojimo galimybės. Psichoterapinė pagalba teikiama tiek Nacionalinėje ligonių kasoje, tiek privačiuose gydymo centruose.

Norint pasinaudoti psichoterapija iš Nacionalinės sveikatos fondo, būtina susirasti psichikos sveikatos kliniką (PZP) arba psichikos sveikatos centrą (CZP). Be to, norint pradėti gydymą, reikia turėti siuntimą – juos galite gauti pas bet kurį gydytoją. Dažniausiai juos išduoda pirminės sveikatos priežiūros gydytojai (šeimos gydytojai).

Kaip nesunku atspėti, tačiau psichoterapija Nacionalinėje ligonių kasoje, deja, nėra lengvai prieinama. Eilės dažnai būna ilgos, tam gali būti du ar net du susitikimaitik kartą per mėnesį. Toks dažnis – ypač kai pacientas susiduria su dideliais sunkumais – tikrai per mažas.

Dėl šios priežasties daugelis žmonių galiausiai nusprendžia pasinaudoti komercine psichoterapija. Kaina šiuo atveju skiriasi, paprastai vieno psichoterapijos seanso kaina yra 100–150 PLN.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija