Keičiant laiką į žiemą – nors jo dėka kartą per metus miegame valanda ilgiau, tai jaučiame ypač aštriai. Skaitykite, kodėl tai vyksta – sužinokite, kaip perėjimas prie žiemos laiko paveikia organizmą ir kodėl šį laiką keičiame du kartus per 365 dienas. Taip pat sužinokite konkrečią žiemos laiko pakeitimo datą!

Kaip perėjimas prie žiemos laiko paveikia organizmą?

Gali atrodyti, kad perėjimas prie žiemos laiko, kai grąžiname laikrodžius atgal, gaudami papildomą valandą miegui, padės susidoroti su stresu ir sezonine depresija, tačiau pokyčiai turi priešingą poveikį. Perėjimas viena valanda į vasaros laiko pamainą sukelia diskomfortą, panašų į tą, kurį patiria žmonės keičiant laiko juostas. Kol jūsų kūnas prisitaikys prie visiškai kitokio ritmo, galite jausti apetito stoką, pernelyg didelį mieguistumą, skrandžio sutrikimus, sumišimą ir negalavimą. Organizmui reikia maždaug savaitės, kad persijungtų į kitą laiką. Laiko keitimo poveikis ypač paveikia žmones, kurių gyvenimo būdas stabilizuotas.

1. Perėjimas prie žiemos laiko skatina depresiją

Šią išvadą padarė mokslininkai iš Orhuso universiteto Danijoje2 . Jie ištyrė net 185 000 žmonių, kuriems 1995–2012 metais buvo diagnozuota depresija, atvejus. Paaiškėjo, kad perėjus prie žiemos laiko, kitą mėnesį po šio pokyčio, t.y. lapkritį, sergamumas šia liga padidėja net 8-11 proc. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į tokius veiksnius kaip prastėjantys orai ir trumpėjantis šviesus laikas – anot jų, būtent perėjimas prie žiemos laiko prisidėjo prie depresijos pirmiau minėtam procentui pacientų.

2. Biologinio laikrodžio reguliavimo sutrikimas

Laiko keitimastaip pat sukelia biologinio laikrodžio, kuris yra nustatytas tam tikram gyvenimo būdui, sutrikimą. Laikrodžio pakeitimas valanda turi didelę reikšmę organizmui, dažnai siejamas su mūsų įpročių pasikeitimu – kėlimosi ir valgymo laiku. Visa tai turi įtakos homeostazės sutrikimui, kuri taip pat yra atsakinga už psichinę sferą. Cirkadinio ritmo keitimas turi įtakos cirkadinių hormonų – kortizolio ir melatonino – sekrecijai.

3. Mažiau energijos veikti

Kortizolisyra atsakingas už medžiagų apykaitą, imuninių, alerginių ir uždegiminių reakcijų slopinimą. Tai natūralus steroidinis hormonas, turintis didelį poveikį imuninei sistemai, vadinamas „streso hormonu“. Jei biologinis laikrodis normalizuojasi, o miego laikas dėl laiko keitimo nesikeičia, likus valandai iki numatyto pabudimo miegas tampa paviršutiniškas ir išsiskiria kortizolis. Būtent jis ryte skatina mus veikti ir suteikia energijos. Jei dėl laiko pasikeitimo miego valandos pasislenka, tada kava turės mus stimuliuoti, o ne kortizolis ryte.

4. Nuolatinis neišsimiegojimo jausmas

Melatoninas , kurį gamina kankorėžinė liauka, yra atsakingas už mūsų biologinį laikrodį ir tinkamą jo veikimą. Jis vadinamas „nakties hormonu“, nes atėjus nakčiai skatina organizmą užmigti. Melatonino sutrikimus sukelia pasikeitus laiko juostai ar pablogėjus orams – debesuotos dienos, tamsūs rytai. Tada kankorėžinė liauka pradeda gaminti melatoniną ankstyvą popietę, todėl atsiranda nuolatinis mieguistumas. Ką sukelia melatonino trūkumas?

  • Blogas miegas, dažnas prabudimas naktį, nuolatinio miego trūkumo jausmas;
  • Metabolizmo sutrikimas ir svorio padidėjimas;
  • Nuolatinis nuovargis ir negalavimas.

5. Dirginimas ir blogesnė koncentracija

Perėjimas prie žiemos laiko dažnai siejamas su koncentracijos, dirglumo ir nuotaikos kritimo problemomis ir netgi virškinimo problemomis. Laiko kaita yra susijusi su homeostazės samprata, tai yra savireguliacija ir pusiausvyra tarp kūno ir išorinės aplinkos. Tinkamos homeostazės būklė priklauso nuo tinkamo kraujospūdžio, kūno temperatūros ir deguonies bei anglies dioksido santykio organizme palaikymo.

Jums tai bus naudinga

2022 m. vasaros laiką keičiame į žiemos laiką naktį iš spalio 24 d., šeštadienio, į sekmadienį, spalio 25 d. Perkeliame laikrodžių rodykles iš 3 ryto į 2 val.

Atminkite, kad daugelis elektroninių prietaisų persijungia automatiškai, tačiau sekmadienio rytą verta patikrinti, ar visi laikrodžiai rodo esamą žiemos laiką.

Keisti žiemos laiką- ar tai būtina?

Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria – priešingai nei jūs manote, perėjimas prie žiemos laiko neturi „pateisinimo“ astronomijoje, taip pat neatsiranda būtinybės prisitaikyti prie gamtoje vykstančių pokyčių. Keičiame į žiemos laiką, nes sugalvojome patys.

Tai prasidėjo dar XVIII amžiuje nuo amerikiečių politiko Benjamino Franklino, kuris norėjožiemą žmonės keldavosi anksčiau, bet ir anksčiau eidavo miegoti. Tačiau jo idėja nebuvo suprasta ir panašių pokyčių teko laukti ilgai. Pirmoji šalis, įgyvendinusi laiko pakeitimą, buvo Vokietija 1916 m. Lenkijoje periodiniai laiko pokyčiai buvo įvesti tarp I ir II pasaulinio karo – vėliau nacių okupacijos metais, o po karo 1946-1949 m., 1957-1964 m. Galiausiai 1977 metais Lenkijoje buvo įvestas žiemos ir vasaros laiko pakeitimas, tačiau su kai kuriais pakeitimais 1995 metais – iki tol laiką į žiemos laiką keisdavome paskutinį rugsėjo sekmadienį, dabar pakeitimai įvedami paskutinį sekmadienį spalis.

Perėjimas prie žiemos laiko vyksta 70 pasaulio šalių – daugiausia Europoje (išskyrus Islandiją), bet taip pat ir JAV, Australijoje, Kanadoje, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje.

Kodėl keičiamas žiemos laikas?

Taigi, jei perėjimas į žiemos laiką nėra natūralus, kodėl tai iš viso vykdoma? Vienas pagrindinių jos motyvų buvo energijos taupymas. Tačiau ilgus metus atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad laiko kaita to visiškai neleidžia, o daugeliu atvejų sukelia didesnį nusidėvėjimą. Vašingtono universiteto profesorius Hendrikas Wolffas, atliekantis energijos taupymo perėjus prie žiemos laiko tyrimus, teigė, kad iš tiesų vakare pastebimas mažesnis energijos suvartojimas, tačiau tamsiais rytais jis žymiai padidėja1. Tas pats pasakytina ir apie vasaros laiką. Ilga diena verčia grįžti namo anksčiau, o tai vis dar labai karšta, todėl reikia naudoti ventiliatorius ir oro kondicionierius. Be to, stebėjimai, atlikti Australijoje po to, kai XXI amžiaus pirmąjį dešimtmetį įvairiose Australijos dalyse buvo įvesti laiko pokyčiai, parodė, kad energijos suvartojimas net šiek tiek padidėjo.

Meto pakeitimas į žiemą taip pat skirtas apsisaugoti nuo… nelaimingų atsitikimų – žmogaus aktyvumas yra mažesnis, kai lauke nėra šviesos, todėl įvairių rūšių nelaimingų atsitikimų (ypač kelių eismo įvykių) rizika mažesnė.

Verta žinoti

Kaip sumažinti perėjimo į žiemos laiką pasekmes?

Galite pabandyti šiek tiek apgauti laiko poslinkį, leisdami kūno laikrodžiui veikti normaliai. Jei jūsų gyvenimo būdas reguliuojamas, pabandykitepalaipsniuikeisti savo veiklos laiką. Užuot miegoję valanda ilgiau, kelkitės „senu būdu“, tai yra, pagal naują laiką valanda anksčiau ir pavalgykite, pavyzdžiui, ilgiau pusryčiauti ar apsipirkti. Jei turite lankstų darbo laiką, atvykite į biurą ir išeikite iš jo tuo pačiu metu, kaip ir prieš keičiant laikrodžius.Kitą dieną į darbą ateikite šiek tiek vėliau, kitą dieną vėliau ir taip toliau, kol jūsų kūno laikrodis bus nustatytas iš naujo, o tai turėtų užtrukti apie savaitę. Vakare nesėdėkite prie televizoriaus, nes dar tik 22 (iš tikrųjų 23) ir manote, kad turėsite laiko miegoti. Eik miegoti valanda anksčiau.

Š altiniai:

1. Prieiga prie tyrimo svetainėje: http://ftp.iza.org/dp6787.pdf

2. Prieiga prie informacijos apie tyrimą šiuo adresu: http://www.newswise.com/articles/the-transition-from-daylight-saving-time-to-standard-time-leads-to-depressions

Kategorija:

Psichologija