Daugelis iš mūsų tiki absoliučia meilės galia, kuri „gali pakelti kalnus“. Bet ar užtenka meilės, kad visą gyvenimą būtum patenkintas savimi? Verta žinoti, kad meilė niekada nebus tokia pati – santykiai išgyvena skirtingus etapus.

Išauginti romantinės literatūros, kiekvieną dieną užhipnotizuojama žiniasklaidos, tikime, kadmeilėmus išgelbės. Tikime, kad būtent ji pakeis mūsų gyvenimą, kuris nuo šiol bus rožėmis klotas. Viskas susitvarkys – tereikia sutikti tinkamą žmogų, antrąją obuolio pusę, žvaigždę dvynę, kuri šviečia tik mums…

Romantinės meilės mitas mums skiepijamas nuo vaikystės, tad nieko keisto, kad įžengę į suaugusiųjų gyvenimą norime tai paversti realybe. Mes gyvename įsitikinę, kad kažkur yra žmogus, skirtas tik mums ir galintis mylėti mus akla ir besąlygiška meile.

Meilės etapai: susižavėjimas

Tuo tarpu, kaip žino kiekvienas išsiskyręs žmogus, norint išgyventi laimėje visą gyvenimą meilės neužtenka. Ir nors daugumos santuokų šaknys slypi didele meile, ne apie visas galima sakyti: „Jie gyveno ilgai ir laimingai“. Deja, tikėjimas, kad norint, kad santykiai veiktų, reikia tik meilės, yra vienas didžiausių melų, kuriuo mus maitina šiuolaikinė civilizacija. Tačiau taip pat sunku nepakliūti į jos spąstus. Nes kai mus pataiko Kupidono strėlė, nustojame racionaliai mąstyti.

Įsimylėjimo fazėje mus užvaldo kitas žmogus, veikiamas feromonų. Tuomet organizme vyksta sudėtingi cheminiai procesai. Endorfinai užlieja smegenis… Mes nevalgome, nemiegame, įkyriai galvojame apie jį (apie ją), įsivaizduodami, kaip nuostabu gali būti gyventi šalia jo. Ši kerėjimo akimirka graži, deja – ji praeis.

Meilės etapai: princesė ir riteris

Kodėl po pirmosios romantiškos fazės (kuri paprastai trunka apie dvejus metus) taip dažnai tenka nusivilti? Nes, kaip taisyklė, santykių pradžioje mes įsimylime savo kito žmogaus įvaizdį, suteikdami jam bruožus, kurių labiausiai trokštame. Psichologai tai vadina projekcija.

Be to, kuo mes nesubrendę, tuo daugiau turime problemų su savimi, tuo didesnė tikimybė, kad savo jausmų objektą matysime kaip gelbėtoją. Pavyzdžiui, jei moteris ištroškusi apsaugos, ji mato savo partnerį kaip žmogų, kuris apsaugos ją nuo pasaulio.Kiekviena mergina pasiilgsta riterio ant b alto žirgo, princo, kuris ją išgelbės. Daugelis berniukų norėtų išgelbėti princesę nuo drakono.

Šie stereotipai yra stipriau įsitvirtinę mumyse, tuo mažiau subrendę esame. Štai kodėl tiek daug žmonių meilę sieja su absoliučia sielų ir kūnų vienybe. Romantiška meilė kyla iš emocinio alkio – tai svajonė mažo vaiko, kuris nori gyventi simbiozėje su mama.

Užkerėjimo fazėje mus dažniausiai labiau skatina šis ilgesys, o ne tikrasis kito žmogaus žvilgsnis. Žinoma, būna, kad „pataikome“ ir mūsų įvaizdis apie jausmų objektą sutampa su realybe. Tačiau tokių situacijų pasitaiko retai. Paprastai po šio pirmo beprotiško laikotarpio seka išblaivinimo akimirka. Emocijos krenta ir kitame žmoguje matome, kas jis iš tikrųjų yra. Projekcija atsitraukiama ir susiduria su realybe. Pasakų riteris vėluoja vakarieniauti, neišmeta šiukšlių, palieka kojines po lova. Princesė renkasi, kas žino, ką, ir vis dar pūkuoja. Kas tada?

Svarbu

Meilė yra geriausias vaistas

Gydytojai, tyrinėjantys fiziologinius meilės aspektus, nustatė, kad meilė yra geriausias vaistas nuo daugelio ligų. Žmogus, kuris jaučiasi mylimas ir gali padovanoti sau meilę, yra atsparesnis infekcijoms, neigiamam streso poveikiui ir net ligoms!

Meilės etapai: Ledynmetis

Kai kurie žmonės sako „sudie“. Šiomis dienomis tai darosi gana lengva. Pirmosios krizės metu išsiskiria vis daugiau porų. Psichologai teigia, kad daugelis santykių galėjo būti išsaugoti, jei žmonės nebūtų taip skubiai atsitraukę. Tiesa ta, kad mums trūksta kantrybės. Šiandienos 30-mečių „gyvenimo lūkesčiai skiriasi nuo jų tėvų lūkesčių“. Šiandien norime, kad būtų spalvinga ir linksma, o gyvenimas būtų įdomus. Kai prasideda problemos, mes pabėgame ir… ieškome kito princo ir princesės, be galo kartodami senas klaidas.

Antras scenarijus: pasiliekame vienas su kitu (pavyzdžiui, dėl vaikų), bet nieko nedarome, kad išgelbėtume blėstantį jausmą. Šioje fazėje atkakliai siekiame pakeisti mylimą žmogų. Mes imamės desperatiškai siekti savo pirmojo įvaizdžio ir kuo labiau darome spaudimą savo partneriui, tuo labiau jis slysta nuo mūsų. Taigi k altiname vienas kitą. Mes ugdome jausmą, kad buvome apgauti, ir užuot bandę jį pakeisti kartu, gilinamės į savo pozicijas.

Jei ši sąlyga trunka per ilgai, santykiai užšąla. Santuoka įžengia į ledynmetį. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Tačiau šiame etape sunku išsaugoti meilęžinoma, niekada nevėlu, geriau tai padaryti, kol santykiai neįstojo į žiemos miegą.

Privalai tai padaryti

Kaip rūpintis meile?

  • Visada palaikykite savo partnerį – praneškite jam, kad jis gali jumis pasikliauti;
  • Kuo dažniau mėgaukitės mažais malonumais;
  • Domėkitės jo (jos) reikalais, klauskite ir atidžiai klausykite;
  • Pagirkite jį (ją), kai tik yra galimybė – net už tai, kad atrodote gražiai;
  • Prisiminkite, koks svarbus yra prisilietimas – apkabinimas, glostymas, bučinys…;
  • Pasakykite vienas kitam gražius dalykus, taip pat ir kitų akivaizdoje;
  • Kartkartėmis padarykite ką nors, kad sulaužytumėte savo kasdienybę;
  • Bent kartą per metus eik kur nors vienas, be vaikų;
  • Skambinkite vieni kitiems dienos metu – tai puikus atminties įrodymas.

Meilės etapai: brandos laikas

Ir vis dėlto momentas, kai prarandame kliedesius savo partnerio atžvilgiu, neturi būti blogas. Priešingai – tai gali būti ir iššūkis bei impulsas tobulėti. Darbas prie santykių yra trečiasis scenarijus. Norėdami tai pradėti, pirmiausia turite savęs paklausti: kokie mano poreikiai, kas man rūpi labiausiai, kokių lūkesčių mano mylimasis nepatenkina, ką galima ir ko negalima pakeisti.

Jei kažkas partneryje mane trikdo, tai man irgi signalas – svarbi informacija apie mano poreikius ir norus. Verta atidžiai išanalizuoti šiuos signalus ir pabandyti iš naujo įvertinti savo požiūrį. Vyras, su kuriuo gyvename, yra geriausias mūsų veidrodis. Jos dėka galime žengti žingsnį į priekį savo pačių tobulėjime. Ir kuo mes brandesni, tuo daugiau šansų užmegzti tarpusavio santykius

Brandi meilė yra meilė, pagrįsta partneryste ir bendradarbiavimu, taip pat pagarba abipusiam atskirumui ir savarankiškumui. Kuo daugiau galime pasirūpinti savimi, kuo daugiau asmeninės galios turime, tuo mažiau tikimės iš kito žmogaus. Idealas neegzistuoja – anksčiau ar vėliau tu turi su tuo susitaikyti! Štai kodėl verta išlaikyti pusiausvyrą tarp partnerio privalumų ir trūkumų – vertinti tai, kas jame vertinga, ir priimti tai, ko negalima pakeisti.

Meilė gali vystytis, jei įdėsime šiek tiek pastangų. Tačiau visų pirma reikia kalbėtis vieniems su kitais – ne tik apie kasdienius reikalus, bet ir apie tai, ką mėgstame „slėpti po kilimėliu“, apie mūsų lūkesčius, dilemas ir nusivylimus.

Svarbus mūsų bendravimo būdas. Jei kreipiamės vienas į kitą apmaudo ar priekaišto tonu, susitarimo tikimybė yra menka, o tai dažnai būna nesubalansuotuose santykiuose (pvz., motinos ir sūnaus ar tėvo ir dukters santykiai).

etapaimeilė: kūdikis susijungia?

Kas nutinka meilei, kai gimsta kūdikis? Jei santykiai žlunga, nesitikėkite, kad jie pagerės. Vaikas negali būti būdas išsaugoti nesėkmingą santuoką. Tačiau tai gali būti dovana tiems, kurie tikrai myli vienas kitą. Kiekvieniems santykiams kūdikio gimimas yra išbandymas. Ar jaunieji tėvai tai išgyvens, vėlgi priklauso nuo jų abiejų brandos. Puoselėti meilę, kai turime naujų pareigų, kai turime būti atsakingi ir savo planus derinti prie vaiko gyvenimo ritmo, nėra lengva.

Kai kurie žmonės apsimeta, kad nieko neįvyko, ir demonstratyviai nekeičia savo įpročių, pasiima vaiką su savimi kur tik gali. Kiti bėga nuo atsakomybės (pvz., darbe). Tačiau jei tikrai norime sustiprinti abipusę meilę, verta pagalvoti, kaip iš naujo įvertinti savo gyvenimą šioje pasikeitusioje situacijoje. Ką daryti, kad pajusčiau tikrąjį tėvystės džiaugsmą, o ne nusivylimą? Kiekviena pora turi atsakyti į šį klausimą pati – svarbu tik tikrai to norėti.

Svarbu

Brandžios meilės bruožai

  • Pasitikėjimas ir atvirumas;
  • Palikti savo partneriui laisvą judėti ir tobulėti;
  • Skirtingi partnerių interesai;
  • Kitų svarbių santykių su žmonėmis palaikymas (neužsidaryti savo pasaulyje);
  • Abipusė pagarba jūsų savarankiškumui ir nepriklausomybei;
  • Abipusis vienas kito skatinimas siekti savo gyvenimo planų ir partnerio savigarbos išlaikymas;
  • Laisvė ieškoti, atrasti ir reikšti jausmus tiek santykiuose, tiek už jų ribų;
  • Gebėjimas kalbėtis tarpusavyje;
  • Gebėjimas mėgautis vienatve

Meilės etapai: vėl vienas

Metai bėga. Vaikai užauga ir išskrenda iš lizdo. Meilė išgyvena dar vieną išbandymą. Čia žmonės susiduria su tiesa apie savo santykius. Dvidešimties metų didelė jų gyvenimo dalis sukosi apie vaiką, dabar jie yra vieni – su savimi ir su laiku, kurį turi kažkaip išpildyti. Kai kurios santuokos tik tada išyra. Kiti – trunka, bet kiekvienas sutuoktinis eina savo keliu. Dar kiti bando „dulkinti“ savo meilę.

Vaikų išvykimas iš namų turėtų priversti jus susimąstyti ir pagalvoti, kaip norėtumėte praleisti likusį gyvenimą. Tuomet reikia savęs paklausti, ką norime veikti kartu, o ko ne. Pavyzdžiui, galite grįžti prie bendro pomėgio, gyvenusio iki vaikų gimimo. Ar tai bus šokiai, vaikščiojimas po kalnus ar puodų gaminimas… nesvarbu, kol iš naujo atrandate malonumą būti kartu.

Ne.turime dalytis visomis aistrom. Taip pat turite suteikti savo partneriui teisę būti nepriklausomam ir siekti savo svajonių. Tačiau jei du žmonės vienas kitam tikrai patinka, net ir kartu praleistus metus jie mėgausis vienas kito draugija ir tikrai nenuobodžiaus. Svarbu ne išlaikyti romantišką liepsną visą gyvenimą, o norą pasenti kartu draugystėje.

„M jak mama“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija