- Gripas – ką apie jį reikėtų žinoti?
- Tuberkuliozė – liga, kuri gali nuolat kartotis
- Infekcinė eritema – vadinamoji „penktoji liga“
- Peršalimo liga – dažniausia infekcinė liga
- COVID-19 – mūsų dabartinė problema
- Difterija – vadinamoji difterija
- Tymai – liga, kuri grįžta
- Lašelėmis plintančios ligos – kaip jų išvengti?
Čiaudėjimas ir kosulys yra veikla, kuri dažniausiai sukelia infekcijos perdavimą lašeliais. Sergančio žmogaus nosiaryklės išskyrose yra mikrobų, kuriuos gali įkvėpti kitas žmogus, todėl infekcija perduodama. Kokios ligos gali plisti oro lašeliniu būdu? Kaip galime sumažinti užsikrėtimo riziką?
Oro lašeliniu būdu perduodamos ligosnėra tik gripas ir peršalimas. Jie taip pat apima daugybę kitų sąlygų, įskaitant infekcines ligas. Susipažinkite su svarbiausiais iš jų.
Gripas – ką apie jį reikėtų žinoti?
Gripas yra sezoninė virusinė infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Gripo virusas būna įvairių tipų ir potipių. Masinis žmonių susirgimas gripu sukelia šio viruso A ir B tipus.
Gripo virusai greitai mutuoja, todėl kasmet reikia keisti gripo vakciną. Inkubacinis laikotarpis, t. y. laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo gripo atveju, yra nuo 1 iki 4 dienų.
Gripu sergantis pacientas užkrečia aplinką likus vienai dienai iki ligos simptomų atsiradimo ir paprastai iki penkių dienų nuo šių simptomų atsiradimo.
Gripas – ligos simptomai
Atminkite, kad iki pusės visų gripo atvejų gali būti besimptomiai.
Simptominis gripas pasireiškia simptomais, kurie paprastai atsiranda staiga ir apima:
- karščiavimas ir š altkrėtis,
- galvos ir raumenų skausmai,
- gerklės skausmas,
- rinitas,
- sausas, varginantis kosulys – šie simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus trims dienoms nuo ligos pradžios,
- kartais pykina ir viduriuoja.
Vyresnio amžiaus žmonėms gripas gali būti šiek tiek kitoks – gali pasireikšti silpnumas ir sąmonės sutrikimas, be tipiškų bendrų simptomų, tokių kaip karščiavimas ar š altkrėtis.
Čia reikia paminėti, kad gripas kelia rimtų komplikacijų (tokių kaip pneumonija, meningitas, encefalitas ir miokarditas) riziką, o tai tik pabrėžia skiepijimo nuo gripo svarbą.
Dar galime juos įgyvendinti dabarprieš gripo sezoną ir apsisaugokite nuo šių komplikacijų galimybės. Pasiskiepyti nuo gripo galime nuo 6 mėnesių amžiaus!
Tuberkuliozė – liga, kuri gali nuolat kartotis
Kitą lašeliais plintančią ligą sukelia Mycobacterium tuberculosis kompleksinės grupės bakterijos, plačiau žinomos kaip tuberkuliozės mikobakterijos. Mūsų aplinkoje kosėjantis žmogus gali perduoti mums mikobakterijas, kurias įkvepiame įkvėpdami ir kurios užkrės mūsų kūno ląsteles.
Ar mums išsivystys ligos simptomai, visų pirma priklauso nuo mūsų imuninės sistemos būklės.
Tuberkuliozė gali likti žmogaus organizme vadinamuoju latentiniu būdu ir, susilpnėjus imunitetui, gali pasireikšti infekcijos simptomai.
Žinokite, kad tuberkuliozė pažeidžia ne tik mūsų kvėpavimo sistemą, bet gali pažeisti ir kitus organus.
Tiesą sakant, tuberkuliozė gali pažeisti visus žmogaus kūno organus, įskaitant smegenis, širdį, limfmazgius, kaulus, sąnarius, taip pat virškinimo ir urogenitalines sistemas.
Nuo tuberkuliozės ir jos komplikacijų mus veiksmingai apsaugo vakcina, kuri šiuo metu naujagimiams sušvirkščiama per pirmąsias 24 jų gyvenimo valandas, net prieš išrašant iš palatos.
Infekcinė eritema – vadinamoji „penktoji liga“
Kita liga, kuri perduodama oro lašeliniu būdu, yra infekcinė eritema. Ligos priežastis yra parvoviruso B19 infekcija, kuri taip pat perduodama per placentą, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų tai kelia grėsmę ir vaisiui.
Infekcinės eritemos išsiritimo laikotarpis paprastai yra nuo 4 iki 14 dienų. Svarbu tai, kad pacientas, kenčiantis nuo infekcinės eritemos, nustoja būti užkrečiamas odos bėrimo metu.
Infekcinė eritema – klinikiniai simptomai
Verta susipažinti su būdingais šios infekcinės ligos simptomais. Pradiniame etape susiduriame su vadinamaisiais pirmtakų simptomais, panašiais į tipišką viršutinių kvėpavimo takų infekciją, kuri apima:
- rinitas,
- faringitas,
- karščiavimas,
- galvos ir raumenų skausmai,
- kartais taip pat pykina.
Po savaitės atsiranda odos bėrimas, pasireiškiantis eriteminiais pakitimais (t.y. stiprus paraudimas) ir apima skruostus, vengiant burnos ir nosies srities. Tada odos pažeidimai nusileidžia iki viršutinių galūnių, apatinių galūnių ir liemens, tačiau neužima padų ir rankų. Pakeitimai pradeda įgauti girliandą – tai reiškia, kad jie primena nėrinius arba tinklelį.
Tai vertapaminėti, kad pas mus nėra skiepų nuo infekcinės eritematozės. Paprastai liga pasveiksta be komplikacijų, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti žmonėms su imunodeficitu.
Peršalimo liga – dažniausia infekcinė liga
Peršalimo ligos pavadinimas – virusų sukeltas nosiaryklės, o kartais ir paranalinių sinusų uždegimas. Yra žinoma daugiau nei 200 virusų, sukeliančių peršalimą.
Tai apima, pavyzdžiui:
- rinovirusai – šie virusai yra dažniausia peršalimo ligų priežastis,
- koronavirusas,
- gripo ir paragripo virusai,
- RS virusas – vadinamasis sincitinis virusas, taip pat atsakingas už bronchiolito sukėlimą,
- adenovirusai,
- enterovirusai.
Peršalimas plinta lašeliniu būdu, o virusams patekus į kvėpavimo takų epitelio ląsteles (pvz., nosies ar gerklės), virusai dauginasi ir platina infekcijas kvėpavimo sistemoje.
Peršalimo laikotarpis paprastai trunka iki 2 dienų, pacientas labiausiai užkrečiamas per pirmąsias tris ligos dienas.
Peršalimas – klinikiniai simptomai
Peršalimo simptomai mums tikrai gerai žinomi. Jie daugiausia apima:
- bloga savijauta,
- galvos skausmas,
- raumenų skausmai,
- karščiavimas, paprastai nėra labai didelis,
- čiaudulys ir sloga – iš pradžių vandeningos, po kelių dienų išskyros gali tapti tirštesnės ir įgauti žalsvos spalvos, tačiau reikia žinoti, kad tai nėra bakterinė infekcija ir nėra indikacija skirti antibiotikų,
- skausmas, gerklės paraudimas,
- kosulys – dažniausiai iš pradžių būna sausas, paskui virsta šlapiu, produktyviu kosuliu.
COVID-19 – mūsų dabartinė problema
Liga, apie kurią šiuo metu daugiausiai kalbama, taip pat perduodama oro lašeliniu būdu. Tai liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 koronavirusas, kuris tapo pasaulinės pandemijos priežastimi. Šios infekcijos išsiritimo laikotarpis gali būti nuo 2 iki net 14 dienų, tačiau dažniausiai jis trunka 5 dienas
Daugelis iš mūsų tikrai gali paminėti koronaviruso simptomus, dažniausiai jie yra:
- karščiavimas,
- nuolatinis kosulys,
- rinitas,
- gerklės skausmas,
- galvos ir raumenų skausmai,
- skonio ir kvapo sutrikimai,
- konjunktyvitas,
- viduriavimas,
- pykinimas,
- vėmimas.
Nors daugumos pacientų eiga yra besimptomė arba lengva, iki 15 % pacientų išsivystys sunkusCOVID-19 forma su lydinčiu dusuliu.
Savo ruožtu 5% pacientų ligos eiga gali būti labai sunki ir apimti ūminį kvėpavimo nepakankamumą, taigi ir daugelio organų nepakankamumą bei paciento mirtį.
COVID-19 – skiepai
Laimei, mes turime vakciną nuo šios būklės. Nors daugelis iš mūsų mano, kad toks greitai sukurtas preparatas gali būti pavojingas arba neveiksmingas, tyrimai parodė, kad vakcinos nuo COVID-19 labai veiksmingos užkertant kelią sunkioms infekcijoms, hospitalizavimui ir mirčiai.
Daugelyje skiepijimo vietų datas galima sužinoti beveik iš karto. Gyventojų imunizacija yra lengviausias būdas kovoti su pandemija ir masinėmis infekcijomis.
Difterija – vadinamoji difterija
Ši liga prieš skiepų erą sukėlė daug vaikų mirčių. Tai bakterinė liga, kurią sukelia korineforminė difterija, perduodama ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir tiesioginio kontakto būdu – pvz., su paciento kvėpavimo takų sekretu.
Diphtheria corynea gali gaminti specialų bakterinį toksiną, kuris pažeidžia kvėpavimo takus, o tiksliau jų epitelį, todėl jų paviršiuje atsiranda pilkšvų pseudomembranų. Difterijos išsiritimo laikotarpis paprastai yra 2–4 dienos.
Neskiepytų žmonių difterija gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:
- širdies vožtuvų pažeidimas,
- miokarditas,
- širdies ritmo sutrikimas
- arba periferinių nervų paralyžius (kuris pasireiškia, pavyzdžiui, jutimo ar kvėpavimo sutrikimais).
- Be to, gali atsirasti kvėpavimo obstrukcija (dėl pseudomembranų susidarymo) ir vėliau mirtinas kvėpavimo nepakankamumas.
Difterija – dar viena liga, kurios pasekmių galima išvengti pasiskiepijus nuo difterijos, kuris yra įtrauktas į profilaktinių skiepų kalendorių ir yra privalomas skiepas.
Tymai – liga, kuri grįžta
Deja, kasmet Lenkijoje užregistruojama vis daugiau šios infekcinės ligos atvejų. Prie šio reiškinio labai prisideda daugybė migracijų, taip pat imunizacijos priešininkų judėjimai.
Tymus sukelia virusas, jis itin, beveik 100% užkrečiamas. Nors dauguma iš mūsų gali būti siejami tik su karščiavimu, infekciniais simptomais ir odos bėrimu, ši būklė gali būti susijusi su rimtų komplikacijų atsiradimu, įskaitant:
- encefalomielitas-stuburo,
- pneumonija,
- vidurinės ausies uždegimas,
- miokarditas,
- regos nervo uždegimas, galintis sukelti aklumą,
- poūmis sklerozuojantis encefalitas – labai rimta ir pavojinga neurologinė komplikacija, kuri baigiasi paciento mirtimi. Ši komplikacija žymiai dažnesnė sergant tymais iki 2 metų,
- latentinės tuberkuliozės atskleidimas, atsirandantis dėl organizmo ir imuninės sistemos susilpnėjimo dėl tymų išsivystymo.
Tymai – skiepai
Verta priminti apie profilaktinių skiepų nuo tymų pagrįstumą. Lenkijoje ši vakcinacija derinama su vakcinacija nuo kiaulytės ir raudonukės.
Tai puikiu efektyvumu pasižyminti vakcina, kurios dėka esame apsaugoti nuo rimtų komplikacijų susirgus šia infekcine liga.
Lašelėmis plintančios ligos – kaip jų išvengti?
Kaip galime apsisaugoti nuo infekcijų, kurias perduoda oro lašeliai? Jau galiojusios ir galiojančios sanitarinės taisyklės dėl pavojaus užsikrėsti SARS-CoV-2 virusu veiks puikiai.
Prisiminkite apie:
- išlaikyti atstumą nuo čiaudinčių ir kosinčių žmonių,
- kruopščiai ir dažnai plauti rankas,
- dėl COVID-19 ligos – rekomendacijų, mažinančių SARS-CoV-2 užsikrėtimo riziką, laikymasis, t.y. naudoti apsaugines kaukes uždarose viešose erdvėse, dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo viešose vietose,
- profilaktiniai skiepai – galime apsisaugoti nuo sunkios COVID-19 ligos eigos ir komplikacijų, taip pat nuo gripo, difterijos ir tymų.
Taip pat nepamirškite, kokie svarbūs jūsų imunitetui yra variacija, sveika mityba ir kasdienis fizinis aktyvumas. Taip pat verta prisiminti apie vitamino D papildymą rugsėjo–balandžio mėn., kai ypač susiduriame su jo trūkumu.