- Psichikos sutrikimų priežastys sergant jungiamojo audinio ligomis
- Jungiamojo audinio ligos, kurias gali lydėti psichikos sutrikimai
- Psichikos sutrikimų gydymo metodai sergant jungiamojo audinio ligomis
Psichikos sutrikimai labai dažnai lydi jungiamojo audinio ligas, atsirandančias tiek dėl ligos sukeltų organinių pakitimų, tiek dėl ligos ribotumo nulemto gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šių sutrikimų š altinio atpažinimas yra pagrindinis tinkamo gydymo elementas ir taip sumažinami paciento simptomai.
Psichikos sutrikimų priežastys sergant jungiamojo audinio ligomis
Pati liga yra viena iš priežasčių, galinčių nulemti psichikos sutrikimų atsiradimą sergant jungiamojo audinio liga. Dėl autoimuniteto tai gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus.
Be to, vaistai, naudojami sergant jungiamojo audinio ligomis, pvz., gliukokortikosteroidai ar imunosupresantai, gali turėti neigiamą poveikį psichinei būklei ir nervų sistemai.
Taip pat vien suvokimas apie nepagydomą ligą ir jos lėtinę būklę gali pabloginti nuotaiką ir sukelti nuotaikos sutrikimus, įvairių baimių ar depresijos atsiradimą
Jungiamojo audinio ligos, kurias gali lydėti psichikos sutrikimai
Dažniausios sisteminės jungiamojo audinio ligos, kurių metu gali išsivystyti psichikos sutrikimai:
- RA arba reumatoidinis artritas
- TU, t.y. sisteminė sklerozė,
- TRU arba sisteminė raudonoji vilkligė,
- ZS, arba Sjorgeno grupė,
- ZAF, arba antifosfolipidinis sindromas,
- UZN, ty sisteminis vaskulitas,
- tos jungiamojo audinio ligos, kurių gydymas, pvz., gliukokortikosteroidais, gali paveikti nervų sistemą.
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė uždegiminė sąnarių ir smulkių bei vidutinių sąnarių sinovinės membranos liga, pažeidžianti sąnarius. Kadangi tai yra sisteminė liga, ji taip pat gali užpulti kitus organus ir audinius, o tai gali sukelti nuolatinę negalią ir net mirtį.
Norėdami nustatyti, ar yra RA, gydytojas turi patikrinti, ar pacientas nesergareumatoidinio faktoriaus (RF) antikūnai ir anti-citrulininiai antikūnai (aCCP).
Be to, patikrinama, ar uždegiminiai pokyčiai nepažeidžia smulkių ar vidutinių rankų ir kojų sąnarių, ar pažeidimai yra simetriški, ar yra daugiau nei, pavyzdžiui, 1 didelis sąnarys ar keli maži sąnariai, ar yra yra reumatoidiniai mazgeliai arba ar matomi radiologiniai pakitimai tipas:
- erozijos,
- osteoporozė.
Jei pacientas skundžiasi sąnarių skausmais, taip pat būtina patikrinti, ar nėra ir papildomų sąnarių simptomų, tokių kaip:
- svorio metimas,
- silpnumas,
- nedidelio laipsnio karščiavimas,
- vaskulitas,
- anemija,
- intersticinė pneumonija.
Dėl lydinčio skausmo ir fizinės negalios RA yra depresiją skatinanti liga. Depresinės būsenos taip pat skatinamos vartojant gliukokortikosteroidus, kurie sukelia arba pablogina jau esančią paciento depresiją, o dėl šios ligos gaminamų priešuždegiminių citokinų perteklius skatina nuotaikos depresiją.
Sisteminė raudonoji vilkligė
Sisteminė raudonoji vilkligė yra autoimuninė jungiamojo audinio liga. Ji yra lėtinė ir per jos trukmę pažeidžiama daug organų, sąnarių, nervų sistema, inkstai, plaučiai, širdis ir oda.
Žmonės, dažniausiai sergantys šia liga, yra vaisingo amžiaus moterys. Vyrus ja serga labai retai, todėl moterų ir vyrų atvejų dalis yra 9: 1.
Būdingiausi šios ligos simptomai: veido eritema, Raynaud simptomai, artritas be deformacijų, padidėjęs jautrumas saulės šviesai, alopecija, gydytojo patvirtintos burnos ir nosiaryklės opos, pleuritas arba perikarditas
Be to, sergant šia liga nustatomi inkstų sutrikimai (proteinurija 0,5 g/d arba ≥3 + voleliai), neurologiniai sutrikimai, tokie kaip traukuliai ar psichozė, imunologiniai sutrikimai, pvz., LE ląstelių buvimas, hematologiniai sutrikimai. (hemolizinė anemija arba leukopenija, limfopenija arba trombocitopenija), antinuklearinių antikūnų buvimas.
Sergant raudonąja vilklige labai dažnai pažeidžiama nervų sistema, vėliau gali pasireikšti pažinimo sutrikimai, nuotaikos pokyčiai, nerimo sutrikimai, psichozė ar ūmus sumišimas. Taip pat gali pasireikšti judėjimo sutrikimai, galvos skausmai, demielinizuojantis sindromas, traukuliai.
Jei taip atsitiks, mes susiduriame su neuropsichiatrine vilklige. U mažiauDaugiau nei pusei pacientų psichikos pokyčiai atsiranda po pirmųjų ligos požymių arba pirmaisiais vilkligės diagnozavimo metais.
Deja, CNS pažeidimas reiškia, kad liga dažniausiai apima daugiau organų, o pacientų gyvenimo kokybė yra prastesnė nei tų pacientų, kurių nervų sistema nebuvo pažeista.
Sjorgeno komanda
Sjorgeno sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kurios pagrindiniai simptomai yra kserostomija (burnos džiūvimas) ir kseroftalmija (sausa akis).
Gleivinės sausumas yra organų ir gleivinių dalyvavimo autoimuniniame procese rezultatas, pvz., seilių liaukos burnos ertmėje ir ašarų liaukos akyje.
Be to, liga gali pažeisti išorinio sekreto liaukas: kasą, virškinamąjį traktą, bronchų medžio liaukas. Kita vertus, organus gali paveikti, pavyzdžiui, kraujagyslių sistema, nervų sistema, plaučiai ir kt.
Sjorgeno sindromas gali pažeisti centrinę nervų sistemą, įskaitant smegenų pusrutulių, smegenėlių, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pažeidimus. Dėl šios žalos pacientas gali turėti kalbos, jutimo ir judėjimo sutrikimų, taip pat neuropsichiatrinių sutrikimų.
Psichikos sutrikimai, atsirandantys dėl Sjorgeno sindromo, visų pirma apima nerimą, depresiją, pažinimo, somatizacijos ir disociacinius sutrikimus. Be to, gali būti progresuojanti demencija, disforija ir isteriniai asmenybės sutrikimai.
Sisteminė sklerozė
Sklerodermija yra sunki, sisteminė autoimuninė liga, kuriai būdingas uždegimas ir fibrozė, kraujagyslių pokyčiai ir imuninės sistemos suaktyvėjimas.
Priklausomai nuo šios ligos pažeistos kūno vietos, ją galime suskirstyti į vietinę ir sisteminę sklerodermiją. Sergant sistemine sklerodermija, pokyčiai gali paveikti odą ir tik distalines kūno dalis (jie siekia tik, pvz., kelius ar alkūnes), o organai pažeidžiami po daugelio metų.
Kitame įgyvendinimo variante odos pažeidimai paveikia beveik visą kūną, o organai yra užimti ligos proceso jau po kelerių metų.
Kartais ši liga pasireiškia be odos pažeidimų, bet su organų pažeidimu, kuris yra labai retas atvejis arba turi ribotą formą, ir jos simptomai sumažėja iki:
- stemplės pažeidimas,
- telangiektazija,
- odos sukietėjimas tik ant pirštų,
- Raynaud simptomų atsiradimas.
Sergant sistemine sklerodermija, galime susidoroti su psichikos sutrikimais,daugiausia: nerimas, pažinimo ar elgesio sutrikimai, nes sutrikusi kraujotaka gali turėti įtakos smegenų mikrocirkuliacijai
Be to, dėl odos pažeidimų ir padidėjusios negalios, atsirandančios dėl ligos, pacientai yra labiau linkę į depresiją ir labiau susijusį nerimą.
Antifosfolipidinis sindromas
Antifosfolipidinis sindromas yra autoimuninė liga, kuriai būdingi arterijų trombozės ir (arba) venų tromboembolijos epizodai.
Būdingas ligos požymis – ligos procese atsirandančios akušerinės problemos, pvz. įprasti persileidimai iki 10-osios nėštumo savaitės, taip pat IgG ar IgM klasės antikūnų prieš kardiolipiną atsiradimas, kurių vidutinis ar didelis kiekis nustatomas 2 kartus per 6 savaites.
Be to, vilkligės antikoaguliantas atsiranda sergant antifosfolipidiniu sindromu, tai patvirtina mažiausiai du tyrimai per 6 savaites.
Psichikos sutrikimai sergant antifosfolipidiniu sindromu gali atsirasti dėl kraujotakos sutrikimų ir kraujo krešulių, dėl kurių pablogėja smegenų audinio aprūpinimas krauju, arba dėl organizme cirkuliuojančių antifosfolipidinių antikūnų
Psichikos sutrikimų gydymo metodai sergant jungiamojo audinio ligomis
Gydymo metodas skiriasi priklausomai nuo to, kas sukelia psichikos sutrikimus sergant jungiamojo audinio ligomis. Jei priežastis yra vartojami vaistai, gydytojas gali bandyti juos pakeisti kitais vaistais, kurie neturės neigiamos įtakos paciento nervų sistemai. Tačiau tai ne visada įmanoma.
Kai sutrikimai atsiranda kaip natūrali ligos pasekmė, galimas paciento psichinės būklės pagerėjimas, pavyzdžiui, kai taikomas tinkamas gydymas ir pacientui yra remisija
Kai bloga sergančiojo psichinė būsena yra tik savo negalios, susijusios su liga, suvokimo ir negalėjimo grįžti prie senojo gyvenimo būdo pasekmė, tuomet psichoterapija bus labiausiai naudinga
Kartais sunku atskirti psichikos sutrikimus, kuriuos sukelia liga, nuo tų, kuriuos sukelia narkotikai. Tai ypač sudėtinga sergant sistemine raudonąja vilklige, tačiau geras gydytojas turėtų nustatyti paciento elgesio pokyčius po tam tikrų vaistų vartojimo. Jis taip pat turėtų išanalizuoti, kiek tai įtakoja jo nuotaiką ar kitokį elgesį.
Vienas dalykas yra tas, kad jei psichozė pasireiškia pirmaisiais SRV simptomais ir kartu yra antikūnų priešribosomų b altymo P, š altinis čia bus pati liga. Tačiau, kai pacientas gavo vaistą, o psichikos sutrikimai atsirado arba paūmėjo tik po farmakoterapijos, juos reikia derinti su vaistais ir, jei įmanoma, bandyti juos pakeisti kitais vaistais.
Teigiamas dalykas yra tai, kad jungiamojo audinio ligų gydymas dažniausiai susideda iš daugelio terapinių aspektų, kurie papildomai teigiamai veikia paciento psichiką. Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu, gydymas apima vaistų ir fizinę terapiją, reabilitacinį gydymą ir psichoterapiją.