- Smegenų auglys
- išialgija
- Artritas
- Migrenos galvos skausmai
- Inkstų akmenys
- Ūminis apendicitas
- Endometriozė
- Ūminis pankreatitas
- Ebolos hemoraginė karštligė
Nors skausmas atlieka esminį informacinį ir apsauginį vaidmenį žmogaus organizme, kai kurios ligos sukelia daug daugiau kančių nei kitos. Yra keletas nemalonių pojūčių lygių. Jie gali būti pagrįsti ne tik tiesioginiu skausmo receptorių (nokreceptorių) dirginimu, bet ir uždegiminiu procesu, atsirandančiu dėl audinių pažeidimo ar kraujo ląstelių irimo. Sužinokite apie 9 ligas, kurios paprastai laikomos skausmingiausiomis.
Skausmas yra jausmas, kurio kiekvienas iš mūsų norime bet kokia kaina išvengti. Tai ne tik trukdo kasdieniam gyvenimui ir sprendimų priėmimui, bet kai kuriais atvejais gali visiškai paralyžiuoti funkcionavimą. Pastebėję nerimą keliančius pirmuosius bet kurios iš šių ligų simptomus, imkitės skubių veiksmų! Tik tokiu būdu bus galima sustabdyti tolesnį patologijos vystymąsi ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Smegenų auglys
Smegenų (arba centrinės nervų sistemos (CNS)) navikai yra viena skausmingiausių ligų. Atskirų smegenų auglių tipų simptomai gali labai skirtis vienas nuo kito – jie daugiausia priklauso nuo naviko ir jo piktybiškumo vietos ir konkrečios vietos. Nepaisant to, daugiau nei 50% pacientų, sergančių smegenų augliais, turi bendrą simptomą – varginantį galvos skausmą.
Sparčiai augantis navikas padidina intrakranijinį spaudimą, spaudžia nervus ir kraujagysles. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus smegenys yra labai perfuzuota ir kraujagyslių uždara struktūra, net kelių milimetrų ilgio, augantis audinys sukelia didžiulį skausmą.
Pacientai praneša, kad simptomai yra tokie sunkūs, kad juos lydi pykinimas ir vėmimas. Deja, daugeliu atvejų, nesant tinkamo gydymo, galvos skausmai tik stiprėja progresuojant vėžio procesui.
Šis negalavimas yra vienas iš svarbiausių galvos vėžio diagnostikos veiksnių. Taigi kaip atskirti su vėžiu susijusius galvos skausmus nuo migrenos ar streso sukeltų galvos skausmų?
Neoplastinių pakitimų atveju:
- skausmas yra nuolatinis, su laiku nepraeina,
- nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai (populiariai žinomi kaip NVNU) yra neveiksmingi,
- simptomai pablogėja po topabundu, dažniausiai ryte,
- skausmas didėja, kai fizinis aktyvumas, kai pakeičiate kūno padėtį arba kai čiaudite (tai susiję su spaudimo padidėjimu),
- Skausmą lydi neurologiniai simptomai (jutimo sutrikimai, kalbos sutrikimai, galūnių parezė, epilepsija), atminties sutrikimai ir net psichikos sutrikimai.
Smegenų navikai yra augliai, kurie suaugusiesiems diagnozuojami gana retai (jie sudaro apie 9 % visų navikinių ligų).
Deja, dėl nežinomų priežasčių jie yra vieni dažniausiai pasitaikančių vaikų navikų (iki 20 % visų nepilnamečių navikų).
išialgija
Išialgija (dar vadinama ischialgija arba nervų šaknelių priepuoliu) dažniausiai yra progresuojančių degeneracinių stuburo pakitimų ir atsirandančios diskopatijos pasekmė.
Stuburo tarpslankstelinio disko išsikišimas gali sukelti spaudimą nervų galūnėms ir uždegimą, sukeliantį didelį diskomfortą.
Paprastai skausmas atsiranda staiga trūkčiojančiai judant ir gali būti toks stiprus, kad trukdo judėti ar atlikti kasdienės veiklos. Pacientai išialgijos priepuolį lygina su „peiliu, įstrigusiu į stuburą“, paralyžiumi ar staigiu „žaibo ištikimu“.
Skausmas pirmiausia pasireiškia juosmens srityje, bet dažnai spinduliuoja į sėdmenis, užpakalinę šlaunies dalį arba pėdą. Ischialgija sukelia stiprų raumenų tirpimą ir susitraukimą, todėl sunku juos perkelti.
Simptomai gali pablogėti, kai keičiate kūno padėtį, čiaudite ar kosite arba kai padidėja smegenų skysčio slėgis.
Ūminėje ligos fazėje taikomas farmakologinis gydymas (skausmą malšinančiais ir priešuždegiminiais vaistais), po kurio atliekamos fizioterapinės procedūros (pvz., švitinimas lazeriu, magnetinis laukas, kineziterapija, masažas ar mobilizacija).
Jei po kelių savaičių nepagerėja, o ašarų priepuolį tiesiogiai sukelia sunki diskopatija, gali prireikti operacijos. Išialgija yra dažna nutukusių žmonių ir pažengusio nėštumo komplikacija, kai stuburas patiria didelę perkrovą.
Žiūrėkite 5 nuotraukų galerijąArtritas
Artritas, dar vadinamas podagra arba podagra, dažniausiai siejamas su pagyvenusių žmonių liga. Iš tiesų, ši liga daugelį metų gali vystytis be simptomų ir sukelti stiprų skausmo simptomus tik sulaukus 50 ar 60 metų.
Pagrindinis artrito substratas yra šlapimo rūgšties kristalų, kurių organizmas gamina per daug, susikaupimas aplink sąnarius. Kai progresuojatepatologiniai procesai, kristalų nuosėdos kaupiasi ir tampa aštresnės, smarkiai pažeidžiant audinius ir sukeliant lėtinį uždegimą.
Tačiau dabar žinoma, kad kai kurios artrito formos (vadinamasis antrinis artritas) gali turėti autoimuninį foną ir būti kartu su kitomis ligomis, pvz., 2 tipo diabetu, hipertenzija ir nutukimu.
Ligos diagnozė nėra lengva ir reikalauja daugybės diagnostinių tyrimų. Šią ligą galima supainioti su įvairios kilmės artritu, pavyzdžiui, su komplikacija po infekcijos.
Artritui būdingas neabejotinai padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, taip pat tokie simptomai kaip:
- stiprus, didėjantis sąnarių skausmas,
- patinimas ir įtempta oda sąnarių srityje,
- karščiavimas,
- judėjimo problemos,
- bendras silpnumas,
- šlapimo sistemos komplikacijų (inkstų uždegimas)
Deja, artritas yra nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas ir dieta tikrai gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
Migrenos galvos skausmai
Migrena yra laikoma vienu stipriausių galvos skausmų ir paveikia iki 15 % pasaulio gyventojų. Iki šiol nėra aiškios priežasties, kodėl kai kurie žmonės kenčia nuo nuolatinių galvos skausmų, tačiau migrena kamuoja dauguma moterų.
Todėl įtariama, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su lytinių hormonų kiekio pokyčiais organizme, pvz., menstruacijų metu arba perimenopauzės laikotarpiu.
Tokie veiksniai kaip per mažas miegas, prasta mityba arba lieknėjimo dietų naudojimas, lėtinis nuovargis ar stresas taip pat gali žymiai padidinti migrenos priepuolių riziką tam tikram asmeniui.
Tipiški migrenos simptomai yra:
- simptomų, numatančių tinkamą migrenos priepuolį, atsiradimas – vadinamasis migrenos aura - dirglumas, nuotaikos kritimas, apetito stoka,
- stiprus, varginantis galvos skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje, pvz., už akiduobės, aplink smilkinį ar kaktą,
- jautrumas šviesai, kvapams ir garsams,
- pykinimas arba vėmimas.
Šie simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau ilgalaikiai migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių iki net 72 valandų.
Galvos skausmas paprastai būna toks stiprus ir pulsuojantis, kad trukdo normaliai funkcionuoti. Palengvėjimas būna tamsiuose, tyliuose kambariuose. Migrenos gydymas yra sudėtingas ir dažnai nulemia retkarčiais vartojamus stiprius skausmą malšinančius vaistus.
Su recidyvaisnegalavimų, būtina atlikti nuodugnią diagnostiką, kad būtų išvengta rimtų ligų, tokių kaip meningitas ar vėžys.
Inkstų akmenys
Inkstų diegliai, atsirandantys dėl inkstų akmenligės, yra tokie skausmingi, kad gali būti lyginami net su gimdymo skausmais. Vyrus šis negalavimas vargina dvigubai dažniau. Šis skausmingas epizodas pasitaiko bent kartą gyvenime vienam iš 10 vyrų iki 50 metų.
Šlapimo akmenligės priežastis yra apnašų, dar vadinamų akmenimis, susidarymas šlapimo takuose, sudarytas iš netirpių oksalatų arba fosfatų, nusodintų iš šlapimo.
Augantys akmenys, dažnai aštrios, netaisyklingos struktūros, keliauja iš inksto į šlapimtakius, todėl juos sudirgina ar net užsikemša. Inkstų dieglių priepuolis dažniausiai būna staigus, staigus, apibūdinamas kaip „nusikerta kojas“ ir neleidžia judėti.
Priklausomai nuo nuosėdų vietos, skausmas gali būti jaučiamas aplink inkstą arba žemiau, apatinėje pilvo dalyje ir aplink šlapimo pūslę, spinduliuojantis į kirkšnį. Atsiradęs uždegimas ir sumažėjęs gebėjimas šlapintis sukelia aukštą karščiavimą ir š altkrėtį.
Papildomi simptomai, susiję su inkstų diegliais, taip pat yra:
- pykinimas arba vėmimas,
- kraujas šlapime,
- kepimas šlapinimosi metu,
- vyrų varpos skausmas.
Didesni akmenys (>5 mm) gali keliauti per šlapimo takus kelias dienas, o dėl šlapimo išleidimo angos obstrukcijos galiausiai prireiks chirurgo įsikišimo.
Mažiau sudėtingais atvejais palengvėjimą suteikia nuskausminamųjų ir antispazminių vaistų vartojimas bei gausus skysčių kiekis (apie 3-4 litrai).
Ūminis apendicitas
Apendicitas yra viena dažniausių vadinamųjų priežasčių ūminis pilvo sindromas, apimantis tokius simptomus kaip skausmas:
- epigastriume,
- tarpvietėje arba dubenyje,
- kitose apatinės pilvo dalyse.
Šiuos negalavimus lydi padidėjusi kūno temperatūra (iki 38 laipsnių), dažnas širdies susitraukimų dažnis ir beveik visada stiprus vėmimas bei pykinimas.
Nėra iki galo žinoma, kokie veiksniai sukelia tokius staigius apendicito simptomus. Tikriausiai jie gali atsirasti dėl alveolių užsikimšimo, pvz., dėl vadinamųjų alveolių išmatų akmenys arba parazitai (žmogaus apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai arba spygliuočiai).
Liga dažniausiai smarkesnė vaikams ir jaunimui iki 20 metų amžiaus. Kita vertus, vyresnio amžiaus žmonėms pradinės apendicito stadijos būna lengvesnės, todėl daugelis gali juos supainioti su virškinimo sutrikimu ar apsinuodijimu.virškinamajame trakte.
Tačiau jei pilvo skausmas paūmėja, gali prireikti chirurgo įsikišimo ir chirurginio žarnyno fragmento pašalinimo. Nereikėtų nuvertinti šių simptomų, nes ūminio apendicito sukeliamos komplikacijos yra itin rimtos ir sukelia gyvybei pavojingas būkles (pvz., perforaciją ir peritonitą).
Endometriozė
Endometriozė yra klastinga moterų liga, kurios etiologija iki galo neišaiškinta. Pagrindinė ligos priežastis yra endometriumo ląstelių buvimas už gimdos ertmės.
Endometriumas sudaro vadinamąjį židiniai, rodantys sekrecinį aktyvumą ir reaktyvumą, hormonų svyravimus organizme. Dėl šių pokyčių aplink židinius (kartais išsidėsčiusius nutolusiuose organuose) išsivysto lėtinis uždegimas.
Endometriozę lydintys simptomai dažniausiai yra lėtinis skausmas pilvo apačioje arba juosmens srityje, kuris neturi apsiriboti tik menstruacijų laiku. Priklausomai nuo endometriumo pažeidimų vietos ir ligos sunkumo, nuolatinis skausmas gali pasireikšti:
- šlapinimasis,
- tuštinimasis,
- turėti lytinių santykių.
Šiuos negalavimus gali lydėti virškinimo trakto problemos:
- viduriavimas,
- vidurių pūtimas
- ir vidurių užkietėjimas.
Daugelis moterų daugelį metų kovoja su skausmu, kol joms diagnozuojama, dažnai atsitiktinai. Šiuo metu endometriozės gydymas dažniausiai susijęs su hormoninių kontraceptikų vartojimu, o rečiau – chirurginiu židininių pažeidimų pašalinimu.
Tai gali ne tik išsaugoti moters vaisingumą, bet ir efektyviai pagerinti gyvenimo kokybę bei išvaduoti ją nuo nereikalingos kovos su skausmu.
Ūminis pankreatitas
Ūminis pankreatitas (ūminis pankreatitas), skirtingai nei lengvas lėtinis, atsiranda staiga ir jį lydi greita eiga. Dėl ligos pažeidžiami mechanizmai, kurie natūraliai slopina kasos fermentų veiklą, todėl organas ir aplinkiniai audiniai tiesiogine prasme „savaime virškina“ ir vyksta stiprus uždegiminis procesas
Pagrindinės ligos priežastys yra šios:
- per didelis alkoholio vartojimas
- ir komplikacijos po tulžies akmenligės,
- rečiau serga virusinėmis infekcijomis ar parazitinėmis ligomis.
Ūminio pankreatito simptomai dažnai nėra labai specifiniai, tačiau dažniausiai bendri elementai yra šie:
- stiprus, dygliuotas, ilgalaikis skausmas epigastriume, kadgali spinduliuoti į nugarą,
- labai intensyvus vėmimas,
- kietas, išsipūtęs pilvas,
- tuštinimosi sustabdymas,
- mėlynas veidas.
Šie negalavimai iš anksto paprastai nėra lydimi švelnesnių simptomų, o skausmas atsiranda netikėtai ir greitai. Dėl ūminio pankreatito reikia nedelsiant įsikišti, nes jis gali greitai sukelti kasos nekrozę, kai audinių pažeidimas yra negrįžtamas.
Sunkesniais atvejais ūminis pankreatitas gali sukelti sunkią sisteminę uždegiminę reakciją, t. y. septinį šoką, ir mirtį.
Ebolos hemoraginė karštligė
Hemoraginė karštligė yra labai rimta organizmo infekcija, kurią sukelia RNR virusai, tokie kaip Ebola ar Marburgas. Nors ši liga laikoma egzotiška (dažniausiai ji pasitaiko centriniuose Afrikos arba Pietų Amerikos regionuose), didelis jos užkrečiamumo laipsnis ir įspūdingi, labai sunkūs simptomai gali kelti grėsmę bet kuriai didelei populiacijai.
Ne visi hemoraginės karštinės virusai yra vienodai mirtini, tačiau Ebola ar Marburgo padermių atveju mirtingumas siekia iki 90%.
Infekcija atsiranda lašeliniu būdu arba kontaktuojant su sergančiojo išskyromis (krauju, vėmalais, išmatomis). Taip pat turite būti atsargūs įkandę atogrąžų uodų ir kitų vabzdžių, galinčių nešioti virusą.
Infekcija prasideda labai greitai, paprastai praėjus maždaug savaitei po užsikrėtimo, labai aukšta temperatūra, viršijanti 40 laipsnių. Yra stiprus vėmimas, š altkrėtis, lėtinis viduriavimas.
Didžiausias simptomas taip pat yra didžiulis galvos ir raumenų skausmas.
Sparčiai besidauginantis virusas sukelia raudonųjų kraujo kūnelių irimą visame kūne, todėl po kelių dienų sustiprėja skausmai, atsiranda kraujosruvų iš įvairių organų, gleivinių, kūno ertmių. Sunkus daugelio organų nepakankamumas ir hemoraginė diatezė gali sukelti net šoką ir mirtį.
Šiuolaikinė medicina nežino veiksmingo vaisto nuo hemoraginės karštligės, tai susiję su kūno skysčių, vandens ir elektrolitų pusiausvyros subalansavimu bei simptominiu temperatūros mažinimu. Todėl manoma, kad jei užsikrėtęs asmuo išgyvena pirmąsias 12 ligos dienų, prognozė yra palanki.