Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Kiekvienas lėtinėmis ligomis sergantis žmogus žino, kad turi reguliariai lankytis pas gydytoją, tikrintis ir vartoti vaistus. Deja, apie tinkamą lėtinėmis ligomis sergančių žmonių mitybą kalbama mažai. Pažiūrėkite, kokios taisyklės taikomos dietai sergant lėtinėmis ligomis.
Maistas turi aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Deja, daugelis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių valgo netinkamai. Vieni neturi jėgų pasigaminti visaverčio patiekalo, kitus vargina kramtymas, apetito stoka. Dažnai pati liga ar vartojami vaistai apsunkina maistinių medžiagų pasisavinimą, o tai lemia netinkamą mitybą. Lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus organizmas funkcionuoja kiek kitaip nei sveiko ir turi skirtingus poreikius.Lėtinė ligapadidina energijos poreikį. Kuo ilgiau, tuo ilgiau pacientas vartoja vaistus, tuo dažniau sutrinka medžiagų apykaita, todėl prastėja b altymų, angliavandenių ar riebalų pasisavinimas. Dėl kai kurių ligų gauname konkrečiasmitybos rekomendacijas . Kitiems privalome užtikrinti, kad mityba būtų labai įvairi, suteiktų medžiagų, reikalingų ląstelių statybai, rekonstrukcijai ir darbui, hormonų ir fermentų sekrecijai
Dieta sergant lėtinėmis ligomis – 6 svarbūs elementai
Lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus racione neturi trūkti b altymų, angliavandenių, sveikųjų riebalų, vitaminų, mineralų ir pakankamo vandens kiekio.
B altymai , kurių pacientams labiausiai reikia, yra visavertis b altymas, t.y. gausu egzogeninių aminorūgščių, kurių organizmas negamina. Jie apima, be kita ko leucinas, izoleucinas, valinas, lizinas. Visą šių aminorūgščių rinkinį galima rasti gyvūninės kilmės b altymuose (mėsoje, kiaušiniuose, piene) ir ankštiniuose augaluose. Šios aminorūgštys yra atsakingos už raumenų kūrimą ir darbą. Jų trūkumas (pvz., valinas) sukelia judesių koordinacijos sutrikimą, apetito stoką. Lizino trūkumas sukelia raumenų atrofiją, kaulų dekalcifikaciją, susilpnėjusį imunitetą ir jautrumą virusinėms infekcijoms.
Angliavandeniaiyra jūsų pagrindinis energijos š altinis. Vykstant medžiagų apykaitos pokyčiams, jie virsta gliukoze, kuri yra organizmo ląstelių kuras. Svarbus angliavandenių vaidmuo yra riebalų rūgščių oksidacija iki anglies dioksido ir vandens. Jei tai yra dietojejų nepakanka, formuojasi ketoniniai kūneliai, rūgština organizmą. Stambių grūdų produktuose yra 60-80% grynų angliavandenių, bet taip pat yra skaidulų, vitaminų ir mineralų (magnio, kalcio, fosforo). Daržovėse yra nuo 3 iki 30% angliavandenių. Žalios daržovės yra vertingiausios ir jas reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaisius, kuriuose daugiausia yra paprasto cukraus, valgome du kartus per dieną.
Riebalaiyra ląstelių membranų statybiniai blokai ir naudojami tam tikriems vitaminams ir hormonams transportuoti. Be jų iš virškinamojo trakto nebus gerai pasisavinami vitaminai A, D, E ir K. Geriausi riebalai lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms yra aliejai ir alyvuogių aliejus. Venkite gyvulinių riebalų.
Vitaminai- kaip ir nepakeičiamos aminorūgštys, mūsų organizme nesigamina (išskyrus vitaminą D). Jie turi būti pristatyti kartu su maistu. Vitaminų trūkumas sukelia biocheminių pokyčių sutrikimą. Vitaminai yra vertingi antioksidantai, apsaugantys mus nuo laisvųjų radikalų. Be to, kai kurie iš jų palengvina tam tikrų ligų simptomus, pvz., kofermentas Q palaiko širdies darbą, o vitaminas D – gerą kaulų sveikatą.
Mineralinėse druskoseyra elementų, reikalingų kaulų formavimuisi, raumenų ir nervų ląstelių veiklai, hormonų ir fermentų, turinčių įtakos bendrai sveikatos būklei, sekrecijai. Makroelementai yra: natris, kalis, kalcis, fosforas, magnis, chloras, siera ir geležis. Mikroelementai, mikroelementai yra: selenas, cinkas, varis, manganas, jodas, fluoras, kob altas, molibdenas. Jų yra piene, nesmulkintuose grūduose, kakavoje, daržovėse, vaisiuose, mėsoje.
Vanduo- be tinkamo drėkinimo kraujas tinkamai netekės per vidaus organus. Dehidratacija gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą, alpimą ir inkstų funkcijos sutrikimą. Sergantys dažnai nejaučia troškulio, bet gerti reikia. Vandens suvartojimas per dieną yra ne mažesnis kaip 1,5 litro.
Svarbu