Kiaušidžių vėžys laikomas vienu klastingiausių moterų vėžio atvejų. Kiaušidžių vėžio simptomai nėra labai specifiniai, todėl labai retai liga nustatoma ankstyvose vystymosi stadijose. Sužinokite, kokie yra kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai, kokius simptomus gali sukelti kiaušidžių vėžys, kaip diagnozuojamas kiaušidžių vėžys ir kokie yra kiaušidžių vėžio gydymo būdai.

Kiaušidžių vėžyssunku diagnozuoti dėl nespecifinių jo simptomų. Deja, vis dar nėra veiksmingų kiaušidžių vėžio patikros testų. Moterys, kurių vėžys nespėja išplisti į kitus organus, turi didžiausią galimybę visiškai išgydyti kiaušidžių vėžį. Nuolat atliekami tyrimai, siekiant pagerinti kiaušidžių vėžio diagnostiką ir gydymo rezultatus.

Kiaušidžių vėžys – priežastys

Kiaušidžių vėžysyra trečias pagal dažnumą moterų reprodukcinių organų piktybinis navikas (po endometriumo vėžio ir gimdos kaklelio vėžio). Kiaušidžių vėžys dažniausiai nustatomas 50–70 metų pacientėms, nors diagnozuojamas ir jaunesnėms moterims.

Kiaušidžių vėžys yra bendras piktybinių kiaušidžių navikų, sudarytų iš epitelio kilmės ląstelių, terminas. Šios ląstelės gali skirtis savo struktūra ir funkcija, todėl histologinė kiaušidžių vėžio klasifikacija yra gana sudėtinga.

Siekiant supaprastinti skirtingų kiaušidžių vėžio tipų suvokimą, buvo išskirti du pagrindiniai kiaušidžių vėžio tipai:

  • I tipo kiaušidžių vėžysyra rečiau paplitęs (apie ketvirtadalį atvejų), jam būdingas lėtesnis augimas ir dažniausiai nustatomas anksti. Šios savybės reiškia, kad I tipo kiaušidžių vėžys yra susijęs su santykinai geresne prognoze.
  1. II tipo kiaušidžių vėžysyra daug dažnesnis (maždaug ¾ atvejų). Antrasis tipas apima agresyvesnius navikus, kuriems būdingas greitas augimas ir plitimas į netoliese esančius organus, taigi ir blogesnė prognozė.

Tikslūs kiaušidžių vėžio vystymosi mechanizmai nėra visiškai žinomi. Yra žinoma, kad hormoniniai veiksniai, daugiausia susiję su ovuliacijų skaičiumi moters gyvenime, vaidina tam tikrą vaidmenį kiaušidžių vėžio išsivystymui. Moterims, kurioms buvo daug ovuliacijų, padidėja kiaušidžių vėžio rizika.

Ši situacija taikoma moterims, kurios niekada nebuvo nėščios, turėjo pirmąsias menstruacijas labai jauname amžiuje arba turėjo vėlyvą menopauzę. Savo ruožtu apsauginis vaidmuo nuo kiaušidžių vėžio priskiriamas aplinkybėms, dėl kurių per visą gyvenimą sumažėja ovuliacijų skaičius.

Ovuliacijos slopinimas atsiranda nėštumo, žindymo metu ir taip pat naudojant hormoninę kontracepciją. Šie veiksniai yra susiję su sumažėjusia kiaušidžių vėžio rizika.

Labiausiai žinomikiaušidžių vėžio išsivystymo veiksniaiyra genetinis polinkis. Manoma, kad genetiniai veiksniai sukelia apie 10% kiaušidžių vėžio atvejų. Rizikos grupėje yra pacientės, kurių šeimoje yra buvę kiaušidžių vėžio atvejų, taip pat tam tikrų genų mutacijų nešiotojai. Geriausiai žinomos su kiaušidžių vėžiu susijusios mutacijos yra BRCA1 ir BRCA2 genuose, kurios taip pat padidina krūties vėžio išsivystymo riziką.

Kita genetinė būklė, dažnai susijusi su kiaušidžių vėžiu, yra Lynch sindromas. Tai paveldimo polinkio sirgti įvairių rūšių vėžiu sindromas, iš kurių dažniausiai pasitaiko gaubtinės ir tiesiosios žarnos, endometriumo, kiaušidžių ir skrandžio vėžys.

Pacientams, turintiems genetinį polinkį, reikia reguliariai atlikti diagnostinius tyrimus, nes kiaušidžių vėžys gali išsivystyti jauname amžiuje.

Kiaušidžių vėžys – simptomai

Kiaušidžių vėžyspradiniame vystymosi etape yra lengvas arba besimptomis. Dėl kiaušidžių vėžio biologinių ypatybių ir jo vietos pilvo ertmėje vėžio ląstelės anksti plinta į kitus organus.

Kiaušidžių vėžio plitimas dažniausiai prasideda, kai vėžys dar mažas ir neturi jokių simptomų. Liga pradeda reikšti simptomus pažengusioje stadijoje, todėl daugeliu atvejų ji nustatoma per vėlai.

Pirmieji kiaušidžių vėžio simptomai dažniausiai atsiranda dėl vėžio ląstelių plitimo per pilvą. Kiaušidžių vėžys sukelia negalavimus, kurie klaidingai interpretuojami kaip virškinimo trakto. Ankstyvas sotumo jausmas, pilvo pūtimas ar virškinimo sutrikimai gali būti pirmieji kiaušidžių vėžio simptomai.

Dubens skausmas gali būti arba nesusijęs su kiaušidžių vėžiu. Kai dalyvauja daugiau organų, atsiranda naujų simptomų. Jei pažeidžiami šlapimtakiai ar šlapimo pūslė, vadinamieji Skubus spaudimas, t. y. staigus poreikis šlapintis.

Dažnas progresuojančio kiaušidžių vėžio su pilvaplėvės diseminacija simptomas yra ascitas. Progresuojanti neoplastinė liga gali sukelti sutrikimusalkis, svorio kritimas, lėtinis nuovargis ir kūno išsekimas.

Kiaušidžių vėžys – diagnozė

Kiaušidžių vėžio diagnozėankstyvoje stadijoje yra labai sunki. Deja, nėra atrankinių tyrimų, leidžiančių nustatyti ligą ankstyvosiose vystymosi stadijose. Į pagrindinę kiaušidžių diagnostiką įeina ginekologinis tyrimas (vadinamasis dviejų rankų tyrimas) ir kiaušidžių ultragarsas

Deja, šie metodai yra mažai jautrūs ir specifiški nustatant ankstyvą kiaušidžių vėžį. Daugelis šių tyrimų metu nustatytų pokyčių yra gerybiniai. Kita vertus, kiaušidžių vėžys gali būti nematomas ultragarsu ir nejaučiamas atliekant ginekologinį tyrimą.

Diagnozuojant kiaušidžių vėžį, koncentracija vadinama naviko žymenys. Kiaušidžių vėžiui būdingi žymenys yra Ca-125 ir HE4. Atitinkamai turi būti interpretuojami naviko žymenys. Padidėję žymenys nebūtinai reiškia vėžio buvimą – jų koncentracija gali padidėti ir sergant kitomis ligomis, pvz., esant uždegimui.

Naviko žymenys nėra ideali kiaušidžių vėžio diagnostikos priemonė. Jų naudingumas daug didesnis vėlesnėse ligos stadijose – leidžia įvertinti gydymo efektyvumą ir stebėti galimą naviko atsinaujinimą. Diagnozuojant kiaušidžių vėžį, naviko žymenų lygiai interpretuojami kartu su paciento klinikiniais duomenimis.

Šiuo tikslu vadinamasis ROMA testas. Tai algoritmas, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į paciento amžius, ligos istorija ir minėti naviko žymenys. ROMA tyrimo rezultatas parodo piktybinio kiaušidžių naviko tikimybę tam tikram pacientui.

Patikima kiaušidžių vėžio diagnozė gali būti nustatyta tik atlikus histopatologinį operacijos metu gautos medžiagos tyrimą. Chirurgija ir vėlesnis histopatologinis įvertinimas leidžia diagnozuoti ir įvertinti naviko progresavimą. Medžiaga tyrimui atkeliauja iš daugybės vietų – vertinama pašalinta kiaušidė, aplinkiniai limfmazgiai, aplinkinių organų mėginiai ir pilvaplėvės plovimai

Kai kurie tyrimai atliekami dar vykstant operacijai (intraoperacinis tyrimas). Jeigu pasitvirtina kiaušidžių vėžio diagnozė, operacijos apimtis atitinkamai pratęsiama.

Kiaušidžių vėžys – stadijos

Kiaušidžių vėžio stadijos nustatymasvaidina svarbų vaidmenį renkantis tolesnio gydymo kelią. Visą vaizdą apie ligos progresavimą paprastai galima gauti tik operacijos metu, kai pašalinamas neoplazmas.

Vėžio stadijakiaušidė yra apie ligos mastą – ji pasakoja apie tai, kokiuose organuose, be pačios kiaušidės, yra auglys. Norint jį tiksliai nustatyti, atliekant kiaušidžių vėžio šalinimo operaciją, histopatologiniam tyrimui reikia paimti daugybę mėginių iš įvairių vietų. FIGO klasifikacija naudojama apibūdinti kiaušidžių vėžio stadiją. Pagal ją išskiriamos keturios kiaušidžių vėžio stadijos – nuo ​​I iki IV.

  • 1 stadijos kiaušidžių vėžysapsiriboja tik kiaušidėmis.
  • II stadijos kiaušidžių vėžys- išplitęs į dubens organus
  • III laipsnio kiaušidžių vėžys- išplitimas į pilvo ertmę
  • IV kiaušidžių vėžio laipsnis- reiškia tolimas metastazes plaučiuose, kepenyse ir kituose organuose už pilvo ertmės

Tik ketvirtadalis kiaušidžių vėžio atvejų nustatomi ankstyvosiose stadijose (I arba II). Deja, daugumai pacientų, sergančių kiaušidžių vėžiu, diagnozuojama tik III ir IV stadijos, o tai žymiai pablogina jų prognozę.

Be progresavimo stadijos, histologinio naviko piktybinio naviko įvertinimas vaidina svarbų vaidmenį parenkant kiaušidžių vėžio gydymą. Kaip minėta anksčiau, kiaušidžių vėžio mikroskopinė struktūra gali būti labai įvairi.

Siekiant kuo labiau supaprastinti kiaušidžių vėžio piktybiškumo laipsnio įvertinimą, vis dažniau taikoma dviejų etapų klasifikacija. Pagal jį kiaušidžių vėžys skirstomas į žemo laipsnio – su mažu piktybiškumo laipsniu ir didelio laipsnio – su dideliu piktybiškumo laipsniu. Įvertinimas yra svarbus vertinant prognozę ir numatant naviko atsaką į chemoterapiją.

Kiaušidžių vėžys – gydymas

Kiaušidžių vėžio gydymui reikalingas skirtingų gydymo būdų derinys. Jis pagrįstas chirurgine procedūra kartu su chemoterapija. Kiaušidžių vėžiui gydyti spindulinė terapija netaikoma. Nuolat tiriami nauji vaistai, didinantys kiaušidžių vėžio gydymo efektyvumą. Kai kurie iš jų jau buvo pradėti gydyti tam tikrose pacientų grupėse.

Kiaušidžių vėžys – operacija

Kiaušidžių vėžio terapijos pagrindas yra chirurgija, taikoma visose ligos stadijose. Kuo labiau pažengęs navikas, tuo didesnė operacijos apimtis. Standartinė kiaušidžių vėžio operacija yra pažeistos kiaušidės pašalinimas kartu su gimda, kitomis kiaušidėmis ir aplinkiniais limfmazgiais.

Jei neoplastinis procesas yra platesnis ir matomas neoplazmų plitimas pilvo ertmėje, atsiranda vadinamasis. maksimali citoredukcija. Tai yra terminas, reiškiantis pašalinti viską, kas matomanaviko židiniai. Įrodyta, kad ši procedūra pagerina ligos prognozę.

Dėl šios priežasties daugelis kiaušidžių vėžio operacijų yra labai didelės – dažnai, išskyrus reprodukcinį organą, reikia pašalinti kitų organų fragmentus (įskaitant blužnį ar dalį virškinimo trakto).

Operacijos baigtumas yra viena iš gydymo efektyvumo sąlygų, todėl konservuojančios procedūros sergant kiaušidžių vėžiu atliekamos itin retai. Antrosios kiaušidės ir gimdos palikimas svarstomas tik jaunoms pacientėms, planuojančioms motinystę, jei vėžys yra mažas (I stadija).

Kiaušidžių vėžys – chemoterapija

Chemoterapija yra svarbus pirmosios eilės kiaušidžių vėžio gydymo ir ligos atkryčių gydymo elementas. Standartinis gydymo režimas yra chemoterapija po operacijos.

Kiaušidžių vėžio chemoterapija pagrįsta 2 pagrindinėmis vaistų grupėmis: platinos dariniais ir taksanais. Karboplatina dažniausiai vartojama kartu su paklitakseliu. Standartiškai naudojami 6 chemoterapijos ciklai, po kurių įvertinamas atsakas į gydymą.

Jei taikomas gydymas yra neveiksmingas, taikomos tolesnės terapijos kryptys. Antros eilės terapijoje didelę reikšmę turi naviko jautrumas platinos grupės vaistams. Tai yra skirstymo į neoplazmus, vadinamųjų, kriterijus atsparus platinai ir jautrus platinai.

Atsparumas platinai, t. y. nepakankamas atsakas į platinos darinius, yra susijęs su reikšmingu prognozės pablogėjimu ir mažesne antros eilės gydymo sėkmės tikimybe. Savo ruožtu, platinos jautrumas yra indikacija naudoti kitas gydymo linijas, pagrįstas platinos dariniais.

Kalbant apie kiaušidžių vėžio chemoterapiją, verta paminėti ir vaistų skyrimo būdą. Standartinė chemoterapijos forma yra intraveninė. Sergant kiaušidžių vėžiu, taip pat taikomas nestandartinis chemoterapijos skyrimo būdas, nes navikas plinta pilvo ertmėje.

Mes kalbame apie vadinamuosius intraperitoninė chemoterapija, ty chemoterapija, skiriama pilvo ertmėje. Intraperitoninė chemoterapija taikoma tiems pacientams, kuriems operacijos metu nepavyko pašalinti visų naviko pažeidimų. Tuo pačiu metu kairysis židinys turi būti palyginti mažas ( <1cm), ponieważ tylko w takich przypadkach udowodniono skuteczność chemioterapii dootrzewnowej.

Kiaušidžių vėžys – nauji gydymo būdai

Per pastaruosius kelerius metus kiaušidžių vėžio gydymui buvo pristatyta daug naujų vaistų. Kai kurių jų galima įsigyti ir Lenkijoje. Naujausi gydymo būdai daugiausia naudojami kiaušidžių vėžio etaloniniuose centruose. Be kita ko, galima rasti tokių įrenginių sąrašą „Polski“ svetainėjeOnkologinės ginekologijos draugija.

Tačiau verta žinoti, kad šiuolaikinės terapijos kvalifikacija atitinka griežtai apibrėžtas taisykles. Ne kiekvienas vaistas yra veiksmingas visiems pacientams – dauguma jų registruojami pacientams, kurie atitinka iš anksto nustatytus kriterijus. Visada verta pasiteirauti gydančio gydytojo dėl papildomų vaistų įvedimo į gydymą teisėtumo.

Pirmasis naujas, vadinamasis molekulinių vaistų, naudojamų gydant kiaušidžių vėžį, buvo bevacizumabas (Avastin), taip pat keletą metų parduodamas Lenkijoje. Bevacizumabas priklauso VEGF inhibitorių grupei – vaistams, kurie slopina naviko kraujagyslių vystymąsi.

Sumažėjus naviko aprūpinimui krauju, sulėtėja jo augimas. Be kiaušidžių vėžio, bevacizumabas vartojamas daugeliui kitų vėžio rūšių, įskaitant krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, inkstų ir plaučių vėžį, gydyti.

Lenkijoje pacientės, sergančios labai pažengusia liga, turi teisę gydytis bevacizumabu sergant kiaušidžių vėžiu. Į vaistų programą įtraukti pacientai, sergantys IV stadijos vėžiu, taip pat kai kurie pacientai, sergantys III stadija (jei didelių naviko židinių negalima pašalinti chirurginiu būdu).

Antroji proveržio vaistų grupė gydant kiaušidžių vėžį pasirodė vadinamoji. PARP inhibitoriai. Tai labai sudėtingo veikimo mechanizmo vaistai, įtakojantys genetinius vėžio ląstelių pokyčius. PARP inhibitorių atstovą Olaparibą galima įsigyti pagal Nacionalinės sveikatos fondo kompensuojamų vaistų programą nuo 2016 m.

Svarbu tai, kad Olaparib veiksmingumas iš pradžių buvo įrodytas tik pacientams, turintiems genetinį polinkį susirgti kiaušidžių vėžiu – BRCA1 arba BRCA2 mutacijomis. Dėl šios priežasties šiuo metu vaistas kompensuojamas tik pacientams, turintiems šią mutaciją.

Be to, turi būti tenkinami likę tinkamumo vaistų programai kriterijai (atkrytis po gydymo dviem standartinės chemoterapijos eilėmis, kiaušidžių vėžio serumo tipas, naviko jautrumas platinos dariniams).

Verta žinoti, kad naujausi tyrimai parodė PARP inhibitorių veiksmingumą ir pacientėms, kurios nėra BRCA1 ir BRCA2 mutacijų nešiotojai, taip pat pirmosios eilės pažengusio kiaušidžių vėžio gydymui (prieš ligą). pasikartojimas). Galbūt ateityje šios grupės vaistų kompensavimo kriterijai bus išplėsti.

  • Pirmieji kiaušidžių vėžio simptomai. Kaip atpažinti ankstyvus kiaušidžių vėžio simptomus?
  • Paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys. Ką reikia žinoti apie BRCA1 ir BRCA2 genus

Kategorija:

Onkologija