PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Dominika Wilk
Hepatologas yra kepenų ligų specialistas. Į ją turite kreiptis dėl prastų kepenų tyrimų rezultatų, nenormalaus kepenų ultragarso tyrimo arba sutrikus tulžies latakams ir tulžies pūslei. Taip pat dėl kitų simptomų, tokių kaip: ascitas, pilvo pūtimo jausmas dešinėje hipochondrijoje arba blogas virškinimas ir riebalų pasisavinimas, reikėtų kreiptis į tokio tipo specialistą.
Hepatologasišgydo sergančias kepenis. Tačiau sutrikusios kepenys retai kada jaučiasi ir dažnai būna sunku sugauti momentą, kai reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau yra keletas simptomų, kurie gali rodyti sutrikusią kepenų veiklą.
Dažni simptomai, rodantys kepenų ligą
Vienas iš dažniausių sergančių kepenų simptomų yra per didelis dešinės pusės tempimas. Taip yra, pavyzdžiui, su riebalinėmis kepenimis. Taip yra dėl to, kad didesnis kepenų tūris prispaudžiamas prie pilvaplėvės kapsulės. Kadangi kepenys neskauda pačios, jos nėra inervuotos, todėl net nepaisant besitęsiančio uždegimo ir įvairių disfunkcijų, iš jų pusės skausmo nejausime.
Taip pat galime išgirsti apie padidėjusias kepenis… skausmą dešinėje petyje. Tai retai siejama su kepenimis, tačiau tai yra vienas iš kepenų nepakankamumo simptomų. Be to, labai dažnas simptomas yra lėtinis nuovargis, o pažengusiais atvejais pageltusi oda ir akių b altymai.
Taip pat gali atsirasti ascitas, kuris jau yra pavojaus simptomas, dažniausiai rodantis kepenų cirozę.
Tyrimai, kuriuos verta aplankyti pas hepatologą
Jei atliekant įprastinius kraujo tyrimus ir standartinius kepenų tyrimus, atliekamus kartą per metus, paaiškėja, kad rezultatai gerokai nukrypsta nuo normos, verta apsilankyti pas hepatologą. Tačiau prieš tai šie tyrimai turėtų būti papildyti bilirubino, šarminės fosfatazės arba GGTP koncentracija.
Jie leis gydytojui visapusiškai įvertinti kepenų būklę ir paskirti tolesnius, išsamesnius tyrimus. Vizito pas hepatologą metu dažniausiai atliekame pilvo palpaciją ir echoskopiją. Gydytojas taip pat gali paskirti kepenų ir tulžies scintigrafiją, taip pat kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją.
Svarbi informacija yra takad reikia pasiruošti kepenų ultragarsiniam tyrimui, tyrimo dieną laikantis lengvai virškinamos dietos ir 6 valandas prieš tyrimą nevalgius. Kai ryte einame į echoskopiją, ateiname tuščiu skrandžiu, o dieną prieš lengvą vakarienę.
Kepenų ir tulžies takų ligos, kurias gydo hepatologas
Suriebėjusios kepenys
Suriebėjusios kepenys turi įtakos ne tik žmonėms, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Taip pat žmonės, turintys žarnyno problemų, sergantys cukriniu diabetu, nevalgius ar netinkamomis dietomis, genetine Wilsono liga, vartojantys tam tikrus vaistus, tokius kaip amiodaronas, tamoksifenas, metotreksatas, diltiazemas – gali turėti problemų dėl šios ligos.
Suriebėjusios kepenys yra ne kas kita, kaip riebalų lašelių kaupimasis hepatocituose (kepenų ląstelėse). Tai sukelia pernelyg didelį jų padidėjimą, taigi ir visų kepenų tūrio padidėjimą. Tai veda prie kepenų ląstelių disfunkcijos, todėl gydymo metu siekiama sumažinti kepenų suriebėjimą, kuris tokioje būsenoje negali tinkamai funkcionuoti.
Apsilankę pas hepatologą dažniausiai išsiaiškiname, ar susiduriame su paprasta riebaline steatoze (lengvai išgydoma vien dieta), ar su kartu esančiu kepenų uždegimu ar ciroze.
Norėdami diagnozuoti nealkoholinę suriebėjusią kepenų ligą, gydytojas turi išsiaiškinti, ar pacientas suvartoja daugiau nei 20 g alkoholio per dieną (moterys) ar ne daugiau kaip 40 g per dieną (vyrai). Jei šis kiekis didesnis, liga priskiriama alkoholinių suriebėjusių kepenų ligai. Be to, jis turi patvirtinti, kad ALAT ir AsPAT tyrimų rezultatai yra nenormalūs ir kad ultragarsu, KT ar MRT rodo kepenų suriebėjimą.
Būtinas elementas nustatant šią ligos esmę taip pat yra kitų ligų, kurios gali sukelti riebalų lašelių kaupimąsi hepatocituose, pašalinimas, pvz., autoimuninė liga arba Willsono liga.
Autoimuninis hepatitas
Autoimuninis hepatitas, kaip ir kitos kepenų ligos, neturi būdingų simptomų. Tačiau pas hepatologą reikia kreiptis, kai laboratoriniai tyrimai rodo hipergamaglobulinemiją ir padidėjusį G klasės imunoglobulinų kiekį.
Taip pat nedidelis APL ir GGTP padidėjimas, lėtinis nuovargis ir odos niežėjimas gali reikšti šios konkrečios ligos buvimą.
Asmens, sergančio hepatitu, amžius taip pat gali būti užuomina į autoimuninio hepatito diagnozę. Dažniausiai ja serga 40–60 metų žmonės (dažniau moterys), pvztaip pat jaunimas paauglystėje
Hepatologas įtaria autoimuninį hepatitą ir nukreipia pacientą į ANA antinuklearinius antikūnus, taip pat ASMA antikūnus prieš lygiuosius raumenis. Be to, jis turi ištirti (ypač jauniems žmonėms) – antikūnus prieš kepenų ir inkstų mikrosomas, anti-LKM
Urolitiazė
Tulžies akmenligė yra viena iš paprasčiau diagnozuojamų ligų. Jis išsiskiria pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, vidurių pūtimu, kartaus skoniu burnoje, sistoliniu skausmu dešinėje pusėje, akies b altymų pageltimu dėl tulžies sąstingio.
Būdingiausias šios ligos simptomas yra tulžies dieglių priepuolis, kurį sukelia tulžies latakuose besiveržiantis akmuo ir sukeliantis staigų susitraukimo priepuolį dešinėje hipochondrijoje arba epigastriniame regione. Tai dažnai lydi pykinimas ir vėmimas.
Jeigu minėti negalavimai atsiranda ir mūsų šalyje, būtina apsilankyti pas hepatologą. Po pokalbio specialistas atliks ultragarsą, kad nustatytų nuosėdas tulžies pūslėje ir tulžies latakuose. Greitai diagnozuoti tulžies pūslės akmenligę būtina norint išlaikyti ne tik paciento sveikatą, bet ir gyvybę.
Dažnai lėtinė urolitiazė gali sukelti uždegimą, įskaitant ūminį pankreatitą, taip pat sunkų tulžies pūslės uždegimą, kuris gali būti mirtinas.
Hepatitas
Hepatologas yra visų tipų hepatitų, pvz., A, B, C, D, E, gydymo specialistas. Jis gydo juos tiek ūminėje, tiek lėtinėje fazėje ir stebi, kai jie yra latentinėje fazėje. pacientas yra užsikrėtęs, tačiau infekcija nesivysto ir nepasireiškia jokių simptomų).
Gydant uždegimines kepenų ligas, pirmiausia reikia atlikti atitinkamą antikūnų tyrimą. Tai yra antikūnai, pvz., anti-HBs, anti-HCV, anti-HDV.
B viruso infekcijos atveju šie antikūnai skiriasi priklausomai nuo infekcijos stadijos, kurioje ji buvo aptikta. Pavyzdžiui, ūminėje, pirmoje infekcijos fazėje, tiriamas HBeAg, o per ateinančius kelis mėnesius – HBsAg. Be to, esant kepenų uždegimui, hepatologas visada paskiria ALT ir AST kepenų tyrimus.
Kepenų cirozė
Kepenų cirozė yra tokia rimta liga, kad ją reikia ne tik gydytis prižiūrint hepatologui, bet ir esant kritinei būklei, atsiduoti į chirurgo rankas naujam gydymui. kepenų persodinimas.
Ši liga yra lėtinio kepenų uždegimo ir per didelės fibrozės pasekmė. Pasižymisveikos kepenų parenchimos pakeitimas fibroziniais, pažeistais audiniais ir daugybe mazgelių.
Trečdalis pacientų gali būti besimptomiai, o likusiems gali pasireikšti suirimo jausmas, dispepsiniai negalavimai, b altymų pageltimas, patinusios kulkšnys, pažastų ir gaktos plaukų slinkimas.
Vyrai, sergantys kepenų ciroze, gali pastebėti veido plaukų slinkimą, taip pat sėklidžių atrofiją, taip pat pieno liaukų padidėjimą (ginekomastija). Atsižvelgiant į tai, kad šios ligos išsivystymas gali baigtis kepenų vėžiu ar net mirtimi, būtinas glaudus hepatologo ir paciento bendradarbiavimas bei nuolatinis ligos progresavimo stebėjimas.
Hepatinė encefalopatija
Kepenų encefalopatija yra neuropsichinis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos kepenų funkcijos. Blogai dirbančios kepenys nepajėgia neutralizuoti toksiško amoniako, kurį, be kita ko, susidarė vykstant įvairiems medžiagų apykaitos pokyčiams, kurių pasekmė – organizmo intoksikacija, sukelianti nervų sistemos sutrikimus
Asmuo, sergantis kepenų encefalopatija, priklausomai nuo ligos sunkumo, turi problemų dėl: dėmesio koncentracijos, atminties sutrikimo, rankų drebėjimo, neaiškios kalbos
Ji taip pat yra mieguista ir apatiška, jai gali išsivystyti nistagmas ir ekstrapiramidiniai simptomai. Norėdami nustatyti šios ligos buvimą, hepatologas tiria amoniako kiekį paciento kraujyje, taip pat gali paskirti psichometrinius tyrimus arba CFF.
Savo ruožtu, kad būtų išvengta kitų ligų, turinčių įtakos nervų sistemos sutrikimams, jis užsako kompiuterinę tomografiją.
Kepenų, šlapimo pūslės ir tulžies latakų navikai
Kiekvienas vėžys, susijęs su kepenų, tulžies pūslės ar tulžies latakais, turi būti pasikonsultuotas su hepatologu.
Jame gydomos tiek gerybinės neoplazmos, pvz., papilomos ar tulžies pūslės adenomos, tiek tulžies pūslės vėžys, tulžies latakų vėžys arba, pavyzdžiui, hepatocitų adenokarcinoma.
Nors didžiausią vaidmenį diagnozuojant ir gydant šios rūšies vėžį pirmiausia atlieka radiologai, o vėliau gydytojai onkologai-chirurgai, viso gydymo procese turi dalyvauti hepatologas.