Plaučių embolija (plaučių embolija, plaučių embolija) yra gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios reikia kuo skubesnės medicininės intervencijos. Plaučių embolija atsiranda tada, kai embolinė medžiaga (dažniausiai krešėjęs kraujas) užkemša plaučių kraujagyslių spindį, todėl sutrinka kraujotaka. Kokios yra plaučių embolijos priežastys ir simptomai? Kaip vyksta gydymas?

Plaučių embolija(dar žinoma kaip plaučių embolija arba plaučių embolija) yra būklė, kai plaučių arterija arba bet kuri jos atšaka iš dalies arba visiškai užkemšama dėl embolinės medžiagos. Dėl to kai kurios plaučių dalys nefunkcionuoja ir kartais net nekrozuoja.

Plaučių embolija (plaučių embolija): priežastys ir rizikos veiksniai

Dažniausia embolinė medžiaga, kuri užkemša plaučių arteriją, yra krešėjęs kraujas. Paprastai jis ateina iš giliųjų apatinių galūnių ar mažesnio dubens venų (rečiau iš viršutinės kūno dalies venų), iš kur kartu su kraujo srove patenka į plaučių arteriją. Dažniausia kraujo krešulių susidarymo giliosiose apatinių galūnių venose priežastis yra trombozė.

Retais atvejais embolinė medžiaga yra riebalai (gali atsirasti po ilgųjų kaulų lūžių), oras (į kraują dažniausiai patenka įvedant ar išimant kraujagyslių kateterį iš venos), neoplastinės masės, vaisiaus vandenys. skystis (priešlaikinio placentos atsiskyrimo atveju) nėščiai moteriai), svetimkūnis (tai gali būti, pavyzdžiui, embolizacinė medžiaga, naudojama atliekant endovaskulines procedūras).

Plaučių embolija yra trečia širdies mirties priežastis po miokardo infarkto ir insulto.

Savo ruožtu rizikos veiksniai yra:

  • ankstesnė plaučių embolija
  • širdies ir kraujagyslių ligos – venų tromboembolija, stazinis širdies nepakankamumas, padidėjęs trombocitų skaičius, buvęs insultas
  • lėtinė pažengusi plaučių liga
  • amžius - jos atsiradimo rizika žymiai padidėja vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sulaukus 70 metų
  • ilgalaikis imobilizavimas
  • pažengusios stadijos vėžys
  • lūžių, ypač ilgųjų kaulų ir dubens srityje
  • būklė po operacijos
  • nutukimas
  • geriamoji hormoninė kontracepcija
  • nėštumas
  • būklė po gimdymo

Plaučių embolija (plaučių embolija): simptomai

Plaučių embolijos atveju staiga atsiranda tokių simptomų:

  • sparčiai didėjantis dusulys, lydimas cianozės
  • stiprus, dažniausiai dygliuotas, krūtinės skausmas krūtinėje
  • sausas kosulys
  • hemoptizė (atkeliauja vėliausiai)

Lydimi simptomai yra padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, paviršutiniškas kvėpavimas, bendras neramumas ir prakaitavimas. Galite nualpti arba nualpti.

Plaučių embolija dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems lėtinėmis, pažengusiomis ligomis – dažniausiai širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis.

Reikia pažymėti, kad simptomų sunkumas priklauso nuo plaučių kraujagyslių uždarumo laipsnio ir bendros paciento būklės. Plaučių arterijos kamieno ar pagrindinių šakų uždarymas sukelia stiprius simptomus ir dažniausiai sukelia šoką ar net širdies sustojimą.

Esant mažesnės kraujagyslės okliuzijai, simptomų intensyvumas priklauso nuo paciento kvėpavimo efektyvumo, pvz., pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, simptomai bus sunkesni nei sveikiems žmonėms.

Plaučių embolija: komplikacijos

Plaučių embolijos pasekmė gali būti lėtinė plaučių embolija, plaučių infarktas, o kraštutiniais atvejais - staigus širdies sustojimas ir mirtis.

Plaučių embolija: diagnozė

Jei įtariama plaučių embolija, atliekami šie veiksmai:

  • plaučių arterijų angio-KT (spiralinė kompiuterinė tomografija), kuri leidžia tiksliai įvertinti plaučių kamieno praeinamumą, abi plaučių arterijas

Kai kurie specialistai mano, kad pirmiausia reikia atlikti perfuzinę plaučių scintigrafiją (vietoj plaučių KT angiografijos)

  • kraujo tyrimai – įsk. plazmos d-dimerų, širdies troponinų (miokardo pažeidimo žymenų) ir natriuretinių peptidų nustatymas

Plaučių embolijos atveju šių parametrų koncentracija žymiai padidėja

Palaikomieji tyrimai yra krūtinės ląstos rentgeno, echokardiografijos ir elektrokardiologiniai (EKG) tyrimai.

Diagnozuodami pacientą, gydytojai turėtų atskirti plaučių emboliją ir tokias ligas kaip širdies priepuolis, tirpstančioji aortos aneurizma, pneumotoraksas, pneumonija, perikarditas, virusinis pleuritas ir LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) paūmėjimas.

Plaučių embolija: gydymas

Pacientas, sergantis plaučių embolija, retai išgelbėjamas.

Pacientui pirmiausia skiriamas nefrakcionuotas heparinas (slopina kraujo krešėjimo procesą), o po to - tromboliziniai vaistai, kurieužduotis – ištirpinti plaučių kraujagyslėse likusį krešulį ir atkurti kraujotaką. Kai paciento būklė stabilizuojasi, skiriamas antikoaguliantinis gydymas vitamino K antagonistais (acenokumaroliu, varfarinu).

Jei trombolizinis gydymas nesėkmingas, gali prireikti plaučių embolektomijos – procedūros, apimančios chirurginį embolinės medžiagos pašalinimą iš plaučių arterijų naudojant ekstrakorporinę kraujotaką.

Kitas sprendimas – įrengti apatinės tuščiosios venos filtrą, kuris blokuotų embolinės medžiagos patekimą į širdį ir plaučius.

  • ZATORY – kokie yra užsikimšimų tipai?
  • Trombofilija (hiperkoaguliacija) – priežastys, simptomai ir gydymas
  • Plaučių aneurizma: priežastys ir simptomai. Pacientų, sergančių plaučių aneurizma, gydymas
Pasak ekspertodr hab. Aleksandra Jezela-Stanek, medicinos mokslų daktarė, klinikinės genetikos specialistė

Plaučių embolija labai pavojinga nėščiosioms ir gimdymo laikotarpiu. Statistiškai tai pasitaiko 1/7000 pristatymų. Deja, rizika dar labiau padidėja moterims, turinčioms genetinę įgimtos trombofilijos naštą. Trombofilijai būdingi pokyčiai, t. y., pvz., V faktoriaus (Leidenas), protrombino geno, mutacija, stebima daugiau nei pusei moterų, patyrusių trombozinių situacijų.

Kategorija:

Kvėpavimo sistema