Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Leukocitai yra vienas iš svarbiausių kraujo komponentų. Būtent šios ląstelės yra „kariai“, ginantys mūsų imunitetą, kovojantys su pavojingais virusais, bakterijomis ir grybeliais. Leukocitų lygio tyrimas yra įprastinio morfologinio tyrimo dalis. Taigi, kokios yra atskirų leukocitų frakcijų normos? Kas turi įtakos dideliam ar mažam b altųjų kraujo kūnelių skaičiui? Patikrinkite!

Kas yra leukocitai?

Leukocitai,kitaip žinomi kaipb altieji kraujo kūneliai(WBT-b altieji kraujo kūneliai), jie yra poeritrocitųirtrombocitųdidelės kraujo ląstelių grupės. Skirtingai nuo eritrocitų, jie turi ląstelės branduolį, kurio dėka jie turi savo nepriklausomąmedžiagų apykaitąir galimybę dalytis. Jų taip pat mažiau (vidutinis b altųjų kraujo kūnelių skaičius yra apie 4–10 000/mm³ kraujo).

Kodėl leukocitai tokie svarbūs išlaikant sveikatą?

Leukocitus galima palyginti su sargybiniais, saugančiais mūsųimunitetą . Jie yra pagrindinis žmogaus imuninės sistemos komponentas. Dėl to, naudojant įvairius mechanizmus,apsaugo nuo virusų, bakterijų ar grybelių atakos . Konkrečios imuninės strategijos apima:

  • fagocitozė -aktyvus patogenų įsisavinimas ir virškinimas imuninės sistemos ląstelių viduje,
  • specifinis imunitetas- T ir B limfocitų ir specifinių antikūnų prieš specifinius patogenus gamyba,
  • laisvųjų radikalų susidarymas ir degranuliacija- aktyvus reaktyviųjų deguonies rūšių ir molekulių, kurios yra toksiškos kenksmingiems mikroorganizmams, išsiskyrimas

Šių mechanizmų derinys daugeliu atvejų sukeliakenksmingų molekulių sunaikinimą ir organizmo fiziologinės pusiausvyros palaikymą(homeostazė).

Leukocitai: rūšys ir jų funkcijos

Leukocitai yra nevienalytė ląstelių grupė, kurios skiriasi išvaizda ir funkcija. Pirmasis, bendriausias, skyrius padalija šias ląsteles į:

  • granulocitai(turinčios specialių granulių citoplazmos viduje, t. y. granulių)
  • agranulocitai(sudėtyje nėra grūdelių).

Agranulocituose paeiliui skiriame:

  • Limfocitai- tai ląstelės6–15 μm skersmens, su dideliu ląstelės branduoliu. Jie sudaro apie 25-35 proc. visų b altųjų kraujo kūnelių populiacija. Pagrindinis jų vaidmuo yra atpažinti,identifikuoti ir pašalinti nežinomusantigenus, tai yra priešiškas ląsteles arba specifinius jų paviršiaus b altymus. Limfocitai daugiausia susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose, bet taip pat ir užkrūčio liaukoje, limfmazgiuose, blužnyje ir limfmazgiuose, esančiuose gleivinių paviršiuje.

Pagalfunkcijas limfocitusgalima suskirstyti į:

  • T limfocitai- gausiausia limfocitų grupė (įskaitant, be kita ko, limfocitų potipius: Tc, Th, Treg, NKT), atsakinga užląstelinio imuniteto skatinimas ir citokinų gamyba .
  • B limfocitai- jie atpažįsta tinkamą antigeną ir gamina antikūnus, kurių dėka tampame atsparūs infekcijai. Daugiau nei pusė limfocitų yra limfoidiniuose organuose. Tačiau likusi dalis keliauja po kūną – kraujyje ir jungiamajame audinyje ieškodama antigenų.
  • Monocitai- didžiausios ląstelės tarp visų leukocitų, kurių dydis nuo 10 iki 40 µm. Jie daugiausia susidaro kaulų čiulpuose ir sudaro apie 3–8 proc visų leukocitų. Šios ląstelės turi ypatingą savybę: taifagocitai – fagocitai , todėl galiaktyviai absorbuoti negyvų audinių fragmentus ir patogenus kraujyje . Jie taip pat gali greitai šliaužti, o uždegimo atveju prasiskverbti pro kraujagyslės endotelį į reikiamą patogenų vietą. Jie išskiria įvairius citokinus: interferoną ir interleukinus, kurie reguliuoja ir tarpininkauja įvairioms imuninio atsako stadijoms. Subrendę monocitai, patekę iš kraujo į audinius, tampa makrofagais.

Granulocitai, savo ruožtu, gali būti skirstomi į:

  • Neutrofilai(neutrofilai) – tai pati gausiausia granulocitų grupė, kuri sudaro apie 50–75 proc. .Šios ląstelės yra sferinės formos ir jų skersmuo nuo 12 iki 15 µm. Jie yra pagrindinis nespecifinio imuniteto ramstis, t.y. pirmasis organizmo barjeras nuo kenksmingų mikroorganizmų, nepriklausomas nuo antikūnų gamybos. Neutrofilai susidaro kaulų čiulpuose, iš kurių jie patenka į kraują. Reaguodami į priešuždegiminius signalusjie gali prasiskverbti pro kraujagyslių sieneles į audinius , kur aktyvuoti jie fagocituoja patogenus. Jie yra pagrindinė pūlių, susidarančių ūminėje uždegimo fazėje, sudedamoji dalis.
  • Eozinofilai(eozinofilai) - sudarovidutiniškai nuo 1 iki 5 proc. bendras leukocitų skaičius, tačiau šis procentas gali keistis dėl streso, fizinio krūvio ir net nuo dienos laiko ar menstruacinio ciklo fazės moterims. Jie pavadinti eozino (dažiklio, dažniausiai naudojamo histologijoje), vardu, kuris yra rūgštus ir nudažo vidines eozinofilijos granules raudonai. Kaip ir neutrofilai, eosinofilų taip pat susidaro kaulų čiulpuose, opatenka į kraują po brendimo proceso. Eozinofilijos paviršiuje yra daug receptorių b altymų, kurie „bendradarbiauja“ su daugybe interleukinų ir chemokinų imuninėje kaskadoje. Šios ląstelės taip pat yra fagocitai ir jų pagrindinis vaidmuo yra sunaikinti parazitus ir alergenus.
  • Bazofilai(bazofilai) – tai sferinės ląstelės su pailgu branduoliu, kurio skersmuo yra apie 10 µm. Kalbant apie skaičių, jie tesudaro apie 1 proc. visų b altųjų kraujo kūnelių. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Nors neutrofilai turi fagocitozės savybę, jie nėra tokie veiksmingi kaip neutrofilai.Pagrindinis jų „ginklas“ yra specifinių medžiagų, esančių granulėse : heparino, histamino, leukotrienų ir interleukino-4 , išsiskiriantis uždegiminio proceso metu. Būtent bazofilų išskiriamas histaminas sukelia kraujagysles ir sukelia tipiškus alergijos simptomus, nuo kurių daugelis iš mūsų kenčia: patinimą, paraudimą ir karščio jausmą.

Taip pat skaitykite: Kraujo morfologija – ką sako šis kraujo tyrimas

Leukocitai: suaugusiųjų ir vaikų normos

Normalus leukocitų skaičius sveiko žmogaus organizme svyruoja nuo 4 iki 10 000 / µl. Tačiau nustatytos normos gali gana ženkliai skirtis priklausomai nuo amžiaus, o mažiems vaikams augimo laikotarpiu jos bus kur kas didesnės, pvz.

  • naujagimiai:9 - 30 tūkst./µl
  • vienerių metų vaikai:6 - 20 tūkst./µl
  • 4-6 metų vaikai:5 - 15,5 tūkst./µl
  • 10 metų vaikai:4,5-13,5 tūkst./µl

Tačiau reikia atsiminti, kad bendro b altųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymas yra labai bendros gairės, kurios mažai pasako apie vykstančios ligos ar uždegimo tipą. Todėl atskiroms leukocitų grupėms buvo nustatytos atitinkamos normos.

Svarbu tai, kad pamatinės leukocitų vertės nustatomos individualiai kiekvienoje laboratorijoje ir gali priklausyti, pavyzdžiui, nuo ląstelių skaičiavimo mašinos tipo.

Įvairių tipų leukocitų normų pavyzdžiai:

LeukocitaiNorma
Granulocitai1,8–8,9 tūkst./µl
Neutrofilai (NEUT)1,5–7,4 tūkst./µl
Limfocitai (LIMFA):1,1–3,5 tūkst./µl
Bazofilai (BASO)0–0,13 tūkst./µl
Eozinofilai (EOS)0,02–0,67 tūkst./µl
Monocitai (MONO)0,21–0,91 tūkst./µl
B limfocitai0,06–0,66 tūkst./µl
T-limfocitai0,77–2,68 tūkst. / µl

Taip pat skaitykite: Sužinokite, kaip atpažinti vaikų ir suaugusiųjų leukemijos simptomus!

Leukocitai: kokios indikacijos atlikti tyrimą?

Leukocitų skaičiui įtakos turi daug veiksnių, tačiau ryškūs nukrypimai nuo normos gali būti pirmasis daugelio ligų simptomas.

Be jokios abejonėsleukocitų tyrimas(yra pagrindinio kraujo tyrimo dalis) turėtų būti atliekamas naudojant:

  • įtariamos uždegiminės ligos,
  • įtariamos autoimuninės ir sisteminės ligos (pvz., raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas),
  • ūminės infekcijos,
  • alergijos ir pasikartojančios alergijos,
  • įtariamos ligos, susijusios su susilpnėjusiu imunitetu (pvz., AIDS ar vėžys),
  • reguliarūs bendros sveikatos likučiai.

Leukocitai: normos. Ką reiškia padidėjęs leukocitų kiekis?

Kartais pernelygleukocitų padidėjimasgali būti dėl įprastų kūno funkcijų ir neturėtų kelti nerimo.

Gali padidėti leukocitų kiekis (kitaip: leukocitozė), pvz.:

  • po intensyvaus fizinio krūvio,
  • dėl stipraus streso,
  • nėščia (daugiausia trečiąjį trimestrą, kuris yra susijęs su natūraliu moters imuniteto stimuliavimu),
  • po gimdymo (vadinamuoju pogimdyminiu laikotarpiu),
  • dėl virusinių, bakterinių ir grybelinių infekcijų,
  • po invazinių procedūrų (pvz., operacijos),
  • po odos nudegimų.

Mažas leukocitų kiekis: priežastis nerimauti?

Leukopenijos būklė arbareikšmingas b altųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimasdažniausiai yra pavojaus signalas dėl organizmo anomalijųar rimtų ligų turinčios įtakos mūsų imuninei būklei. Tokia situacija, be kita ko, gali atsirasti dėl:

  • vartojant tam tikras vaistų grupes (pvz., chemoterapijoje naudojamus citostatikus, barbitūratus, stiprius antibiotikus ar prieštraukulinius vaistus),
  • autoimuninės ligos,
  • sepsis (sepsis), t.y. audringa organizmo reakcija į besitęsiančią būklędegi,
  • AIDS,
  • rimta netinkama mityba,
  • kaulų čiulpų pažeidimas po onkologinio gydymo,
  • kepenų ir blužnies ligos.

Atskirų leukocitų frakcijų skaičiaus, jo genezės ir šalutinių poveikių analizė reikalauja daug medicinos žinių. Todėl visada turėtume informuoti gydantį gydytoją apie visus atvejus, kurie gali turėti įtakos nenormaliam šių ląstelių kiekiui, pvz., traumą, stresą ar kitas ligas.

Taip pat skaitykite: Kokios yra osteomielito priežastys ir simptomai?

Leukocitai šlapime: norma

Leukocitųyra ne tik kraujyje, bet ir žmogaus šlapime , kur atlieka savo apsauginę funkciją. Priimtinas fiziologiškai esamų leukocitų standartas yraapie 8–10 ląstelių viename mm³ naujame mėginyjearba nuo 3 iki 5 milijonų ląstelių kasdieniame šlapimo mėginyje.

Visos reikšmės, viršijančios šį skaičių (pvz., 8–10 mln. leukocitų per dieną), galireikšti šlapimo takų infekciją ar kitas ligas,pvz.:

  • nefritas,
  • kiaušidžių uždegimas,
  • prostatitas,
  • inkstų akmenys,
  • šlapimo pūslės vėžys.

Būklė, kai nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius šlapime, vadinamaleukociturija .

B altųjų kraujo kūnelių tyrimas šlapime yra ypač svarbusnėščioms moterims . Būtent tada, kai šlapimo pūslę nuolat sutraukia auganti gimda ir jos negalima visiškai ištuštinti, labai padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis. Negydomos šlapimo takų infekcijos gali komplikuoti vaisiui pavojingą lėtinio uždegimo formą ir netgi baigtis persileidimu.

Taip pat skaitykite: Patikrinkite, kaip apsisaugoti nuo infekcijos, o kai atsiranda cistitas – kaip greitai su juo susidoroti!

Leukocitai ir dieta: ar yra jų ryšys?

Iki šioltiesioginio ryšio tarp konkrečios dietos ar tam tikrų maisto produktų vartojimo ir leukocitų padidėjimo nebuvo įrodyta. Nepaisant to, esant susilpnėjusiam imunitetui ir patvirtintai leukopenijai (vadinamajam sumažėjusiam leukocitų kiekiui), racioną rekomenduojama papildyti vitaminu B12 ir folio rūgštimi (taip pat žinoma kaip vitaminas B9).

Abu šie junginiai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį ne tik leukocitų, bet ir eritrocitų gamyboje, taip pat tinkamam jų brendimui ir genetiniam stabilumui. Produktai, kuriuose gausu B grupės vitaminų (įskaitant B12 ir B9), yra, pavyzdžiui:

  • žuvis,
  • mėsa,
  • paukštiena,
  • kiaušinių,
  • pienas ir pieno produktai.

Esant imunodeficito būsenomstaip pat negalima valgyti pasenusio, supelijusio ir žalio maisto(daugiausia žalios mėsos, kiaušinių ar žuvies), nes tai gali sukelti infekciją. Taip pat turėtumėte vengti nepasterizuotų gėrimų (pvz., natūralaus alaus ar pieno „iš karvės“).

Žali vaisiai ar daržovės, kaip turtingas vitaminų ir mikroelementų š altinis, neturi būti išbraukti iš raciono, tačiau visada nepamirškite juos kruopščiai nuplauti.

Leukocitai neabejotinai yra pagrindinis mūsų organizmo imuninio skydo pagrindasOptimalus jų lygis padeda išlaikyti sveikatos pusiausvyrą. Tačiau jų kiekį kraujyje reikėtų reguliariai tikrinti, nes per maža arba per didelė leukocitų koncentracija gali būti ligos požymis.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Tyrimai