PATIKRINTAS TURINYSKonsultacija: prof. dr hab. n. med. Włodzimierz Samborski, gydytojas reumatologas

Fibromialgija (FMS) yra lėtinė reumatinė minkštųjų audinių liga. Tai pasireiškia išsekimo jausmu, sustingimu ryte, o viso kūno raumenų ir kaulų skausmai atsiranda kartu su kitais besikeičiančiais negalavimais. Kokios yra fibromialgijos priežastys ir simptomai? Kaip gydoma fibromialgija?

Fibromialgijaidažniausiai būdingi dideli (raumenų) skausmai, taip pat bendras nuovargis ir miego problemos. Sergantys fibromialgija keliauja pas gydytoją ir retai randa pagalbos. Kodėl? Mat laboratoriniai tyrimai nerodo pakitimų, rodančių konkretų negalavimą. Pavyzdžiui, kraujyje nėra reumatoidinio faktoriaus, būdingo kitoms reumatinėms ligoms. Taigi kaip gydyti pacientą, kuris sako, kad jam viskas skauda ir neįmanoma nustatyti konkrečios priežasties?

Gydytojai mano, kad nurodyti negalavimai yra isterijos, o ne konkrečios ligos simptomas. Skaičiuojama, kad per 5 ligos metus pas ligonį apsilanko ne mažiau kaip 15 specialistų. Kiekvienas iš jų skiria vaistus, kažką rekomenduoja, bet savijauta nepagerėja.

Fibromialgija: nepakeliamas skausmas

Diagnozės nustatymas iš tiesų yra sudėtingas uždavinys, nes liga yra labai nevienalytė. Nėra dviejų vienodai kenčiančių žmonių. Fibromialgija gali pasireikšti atskirai arba su kitomis ligomis.

Skausmas gali būti kūno dalyje arba atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Paprastai jis prasideda ties apatine nugaros dalimi, iš kur spinduliuoja palei stuburą į pakaušį, į pečius, alkūnes ir rankas, klubus ir galiausiai į kelius bei kulkšnis. Negalavimai taip pat apima krūtinę, sausgysles ir raiščius ir net žandikaulius. Fibromialgijai būdingas vadinamasis atsiradimas skausmo taškai. Raumenų ir kaulų skausmas gali būti gilus, difuzinis arba lėtinis. Pacientai skundžiasi pulsuojančiais, pradurtais, besisukiojančiais, dūrinčiais ir šaudymo skausmais raumenyse.

Fibromialgija yra užburtas ratas – skausmas sukelia raumenų įtampą, o tai savo ruožtu dar labiau sustiprina simptomus. Dažnai būna ir neurologinių sutrikimų: tirpimas ir dilgčiojimas. Ryte atsiranda raumenų sustingimas. Kodėl skausmas didėja ir mažėja, nežinoma. Dažniausiai tai stipriau jaučiama esant š altai aršlapios dienos, bemiegės naktys, po alinančio fizinio ar protinio darbo.

Nuolatinis nuovargis – fibromialgijos simptomas

Be raumenų skausmų, pacientai skundžiasi bendru nuovargiu, susilpnėjusiu imunitetu, sunkiais miego sutrikimais, padidėję limfmazgiai. Didžiulis nuovargis neleidžia atlikti paprasčiausių veiklų. Vystantis ligai, savarankiškumas žymiai sumažėja.

Nemiga būdinga fibromialgijai. Miego sutrikimai yra susiję su nenormaliu melatonino, kortizolio ir DHEA sekrecijos ritmu. Tyrimai taip pat rodo NREM (gilaus miego) fazės anomalijas – tai užkerta kelią giliam ir regeneruojančiam miegui, nes jį nuolat pertraukia staigi smegenų veikla (tarsi išimta iš gilaus miego). Iš čia ir didžiulis nuovargis.

Kiti ligos simptomai yra vienodai varginantys. Dažnai yra žarnyno ir šlapimo pūslės padidėjęs jautrumas, į migreną panašūs galvos skausmai, neramių kojų sindromas, atminties ir koncentracijos sutrikimai, padidėjęs odos jautrumas, bėrimai, akių ir burnos džiūvimas, nerimas, depresija, spengimas ausyse, galvos svaigimas, regėjimo ir koordinacijos sutrikimai. Pacientai skundžiasi dėl vadinamųjų gumbeliai gerklėje, š altos rankos ir pėdos. Taip pat yra negalavimų iš vidaus organų (nors jie nepažeisti). Tai atsitinka nekontroliuojamai, greitas kvėpavimas, širdies plakimas ramybėje, diskomfortas skrandyje, vidurių užkietėjimas arba polinkis viduriuoti, dažnas šlapinimasis.

Tipiški fibromialgijos simptomai

  • kaklo skausmas, spinduliuojantis į kaklą ir pečius
  • apatinės nugaros dalies skausmas, spinduliuojantis į viršų
  • ypač jautrių lietimui vietų buvimas
  • nuotaikos pablogėjimas, depresija, nuovargis, nerimas, energijos trūkumas
  • miego sutrikimai, atsibunda ryte su skausmingu ir sustingusiu stuburu
  • migrena
  • žarnyno sutrikimai (nuo vidurių užkietėjimo iki viduriavimo)

Kas sukelia fibromialgiją

Jei toliau išvardyti veiksniai atsiranda pavieniui, organizmas su jais susidoros. Jei jie kaupiasi, jie gali sukelti fibromialgiją.

  • fizinės ligos ir traumos
  • reikšmingas ir netinkamas fizinis krūvis
  • šeimos rūpesčiai
  • išsiskyrimas su artimaisiais
  • gyvenimo krizės
  • psichologinė žala
  • socialinės padėties mažėjimas
  • izoliacija
  • depresija
  • mobingas
  • darbo problemos
  • finansinės problemos

Ar tai fibromialgija?

Gydytojas atlieka pokalbį ir ištiria konkrečių kūno taškų jautrumą. Fibromialgijos požymiai yra šie:

  • SkausmasPaplitęs visose kūno dalyse ir trunka mažiausiai tris mėnesius.
  • Skausmas ar jautrumas, atsirandantis paspaudus bent 11 iš 18 būdingų taškų. Jų jautrumas matuojamas specialiu prietaisu – dolorimetru. Gydytojas patikrina slėgio slėgį ir palaipsniui jį didina, kad pamatytų, kada spaudimo pojūtis pasikeičia į skausmą.

Fibromialgijos gydymas

Joks vaistas negali išnaikinti fibromialgijos. Tačiau kai kurios priemonės, pvz., antidepresantai, gali padėti, jei jos tinkamai naudojamos.

Pacientai dažniausiai vartoja skausmą malšinančius vaistus, o kadangi jie neveiksmingi, griebiasi nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kurie skausmą malšina mažiau nei ketvirtadaliu atvejų. Raumenų relaksantai pageidaujamą efektą sukelia tik keliuose. O susiję trankviliantai ir migdomieji vaistai sukelia priklausomybę. Todėl juos reikia naudoti kuo rečiau.

Reguliariai vartojant Myalgan, ligos simptomai palengvėja. Jis prideda energijos, gerina savijautą, mažina raumenų įtampą, gerina kraujotaką ir malšina skausmą. Preparate, be kita ko, yra specialūs biologiškai sustiprinti ekstraktai (BioEnhanced Extraction) iš ramunėlių lapų. Ekstraktai plačiai naudojami kovojant su įvairiais skausmais, įskaitant migreninį galvos skausmą, neuralgiją, skrandžio skausmus ir kt. Ekstraktas taip pat padeda esant virškinimo trakto, šlapimo takų sutrikimams, širdies plakimui, patinimui, karščiavimui, naktiniam prakaitavimui. Jame taip pat yra biologiškai sustiprintų vynuogių lapų, alyvuogių ir ananasų vaisių ekstraktų, kurie turi priešuždegiminių savybių.

Terapijos sėkmė priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių. Gydytojas turi išmokyti pacientą kitaip elgtis su organizmu. Jei įmanoma, pašalinkite iš gyvenimo monotonišką veiklą arba paskleiskite ją laikui bėgant. Tų pačių veiksmų kartojimas padidina raumenų ir sausgyslių įtampą, todėl gali sukelti skausmą. Tas pats pasakytina ir apie namų ruošos darbus ar pomėgius (mezgant skausmą tik dar labiau padidės).

Svarbu

Apie 36 procentai pacientų kenčia nuo fibromialgijos sindromo. gyventojų. Lenkijoje tai 1,2-2,4 mln. Paprastai tai yra 35–55 metų moterys. metų, o vyrai nuo 45 iki 55 metų. gyvenimo metus. Tačiau liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ja serga ir vaikai.

Vis dar nežinome, iš kur jis kilęs. Dauguma specialistų sutaria dėl vieno dalyko: pacientai jaučia didesnį skausmą dėl neteisingai apdorojamų jutimo įėjimų centrinėje nervų sistemoje.

Išsamūs tyrimai rodo daug pažeidimų, pvz., padidėjęs vadinamasis medžiaga P nugaros smegenyse, sumažėjęs kraujo tekėjimas aplink talamus, hipofizės ašies nepakankamumas, mažas kiekisserotonino ir triptofano, citokinų veikimo sutrikimas.

Kai kurie žmonės k altina fibromialgijos vystymąsi dėl genetinės polinkio. Taip pat žinoma, kad liga dažniau suserga žmonėms, kurie jaunystėje netenka tėvų, buvo netinkamai elgiamasi arba turi įgimtų ar įgytų stuburo ar sąnarių pakitimų.

Gali padėti sergant fibromialgija

Labai svarbu atsipalaiduoti ir atsipalaiduoti. Galite pasirinkti vieną iš atsipalaidavimo būdų ir naudoti jį reguliariai. Taip pat rekomenduojami izometriniai pratimai, padedantys kovoti su stresu – pavojingu sergant fibromialgija.

Judėjimas yra nepakeičiamas vaistas. Gimnastika turėtų prasidėti apšilimu. Tinkama treniruotė turi būti pritaikyta kūno rengybai. Sportuojame tiek, kiek leidžia mūsų kūnas. Iš pradžių gali būti sunku, bet laikui bėgant pastebėsite, kad reguliarios treniruotės sumažina skausmą. Palengvėjimą suteikia kineziterapija (daugiausia TENS – elektrinė nervų stimuliacija), krioterapija, terminis gydymas, masažas, akupunktūra, hidroterapija.

Gyvenimas sergant lėtine liga yra iššūkis tiek pacientui, tiek jo šeimai. Kad santykiai su artimaisiais nepablogėtų, kartais prireikia ir psichologo pagalbos. Dirbant su juo siekiama didinti savigarbą, kovoti su stresu, mokytis spręsti konfliktus ir kt.

Žodynėlis

  • Medžiaga P – (neuropeptidas) išsiskiria iš nervinių skaidulų. Jis randamas centrinėje nervų sistemoje ir amniono nervų sistemos dalyse. Atsakingas už kraujagyslių išsiplėtimą.
  • Serotoninas – hormonas, svarbus tinkamai centrinės nervų sistemos veiklai. Jo lygis veikia nuotaiką, skausmo suvokimą, miego kokybę, seksualinius poreikius, apetitą ir impulsyvų elgesį.
  • Triptofanas – aminorūgštis, kuri yra b altymų, pvz., karvės pieno, dalis. Žmogaus organizme jis nesigamina. Turi būti aprūpinama maistu.
  • Citokinai – žinomi kaip imuninės sistemos hormonai. Jie skatina augimą ir stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą.
  • Melatoninas - hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, akies tinklainė ir virškinimo sistema. Reguliuoja užmigimo procesus, įtakoja miego fazes.
  • Kortizolis – hormonas, kurį gamina antinksčių žievė. Jis vadinamas streso hormonu, nes padidina gliukozės kiekį kraujyje.
  • DHEA – hormonas, lėtinantis organizmo senėjimo procesą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Stuburas, kaulai, sąnariai